Kiaušintakių užakimas: simptomai, priežastys ir diagnostikos ypatumai

Kiaušintakiai - tai du ploni vamzdeliai, esantys skirtingose gimdos pusėse ir jungiantys kiaušides su gimda. Šie poriniai vamzdelio pavidalo organai yra gyvybiškai svarbi reprodukcinės moters sistemos dalis, atliekanti esminį vaidmenį apvaisinimo procese. Būtent kiaušintakiuose įvyksta kiaušialąstės ir spermatozoido „pasimatymas“ ir įvyksta apvaisinimas.

Tolimiausioje, ampulinėje, jo dalyje apsivaisinęs ir besidalijantis embrionas keliauja link gimdos, kad įsitvirtintų jos gleivinėje. Kiaušintakio struktūra yra sudėtinga: jie turi gleivinį sluoksnį, raumeninį sluoksnį ir išorinį serozinį sluoksnį. Vienas kiaušintakio galas atsiveria į gimdos ertmę, o kitas apsupa kiaušidę. Eidamas nuo gimdos link kiaušidės kiaušintakis platėja, tampa piltuvo pavidalo ir baigiasi spurgomis, kurios ovuliacijos metu pagauna kiaušialąstę.

Dėl didėjančios estrogenų koncentracijos stiprėja kiaušintakio sienelės raumenų susitraukimai, o ovuliacijos metu kiaušintakio spurgos lyg pirštai apglėbia kiaušidę, kad plyšus folikului įtrauktų kiaušialąstę. Gleivinės ląstelės išskiria sekretą, kuris leidžia spermatozoidams lengviau judėti ir gabenti kiaušialąstę gimdos link. Progesteronas atpalaiduoja kiaušintakio sienelę ir skatina ritmingus jos susitraukimus, kad apvaisintas kiaušinėlis, o vėliau ir embrionas, patektų į gimdą.

Kiaušintakių nepraeinamumas, kitaip dar vadinamas nepratekamumu arba obstrukcija, yra jų pilnaverčio atsivėrimo stoka, o tai sukuria nepalankias sąlygas kiaušialąstės apvaisinimui ir tolimesniam jos judėjimui. Nustatyta, kad dėl su kiaušintakiais susijusių priežasčių pastoti nepavyksta net iki trečdalio moterų, o moterų nevaisingumas 20-30% atvejų kyla būtent dėl kiaušintakių nepraeinamumo.

Kiaušintakių užakimo simptomai

Daugeliu atveju pakitimai kiaušintakiuose lieka nepastebėti tol, kol susiduriama su sunkumais pastojant. Hidrosalpinksas taip pat ne visada gali sukelti pastebimų simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose. Tačiau, pasak specialistų, apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti įvairūs požymiai. Apie kiaušintakių pakitimus kartais gali įspėti pilvo skausmas, maudimas šlapinantis, lytinių santykių metu ar pakitusios makšties išskyros.

Dažniausi simptomai yra dubens skausmas, nenormalios makšties išskyros, menstruacijų sutrikimai ir nevaisingumas. Kartais gali pasireikšti ir skausmas menstruacijų metu. Jei moteris ilgesnį laiką nepastoja, jai greta kitų tyrimų rekomenduojama atlikti ir kiaušintakių pratekamumo tyrimą.

Kiaušintakių užakimo priežastys

Kiaušintakių užakimas yra sudėtinga problema, kurios priežastys gali būti labai įvairios. Daugeliu atvejų nėra žinoma, dėl kokių priežasčių kiaušintakiai užanka, tačiau išskiriamos pagrindinės moters nevaisingumo dėl kiaušintakių patologijos priežastys, apimančios anatominius, fiziologinius veiksnius bei kitas ligas.

Anatominės ir fiziologinės priežastys

• Anatominės nepratekamumo priežastys: Vienas ar abiejų kiaušintakių nebuvimas, įgimtas jų nepakankamas išsivystymas, dalinis ar visiškas užsikimšimas.
• Fiziologiniai veiksniai: Kiaušintakių tonuso pablogėjimas, jo raumenų sluoksnio nejudrumas, epitelio plaukelių (blakstienėlių) aktyvumo sumažėjimas ar jo nereguliarumas.

Įgytos ligos ir būklės

Viena dažniausių kiaušintakių pažeidimų priežasčių - lytiškai plintančios infekcijos. Be to, kiaušintakiams gali pakenkti gretimų organų uždegiminiai procesai, operacijos, randiniai ar sąaugiminiai pakitimai, endometriozė ir traumos. Žaizdelių vietose susidaro sąaugos ar randai, trukdantys embrionui pasiekti gimdą.

Svarbu paminėti ir kitas priežastis:

• Lėtinės uždegiminės ligos: Tokios kaip mažojo dubens uždegiminė liga, kuri gali sukelti randų susidarymą kiaušintakiuose.
• Endometriozė: Būklė, kurioje endometriumo audinys auga už gimdos ribų, ir tai gali paveikti kiaušintakius.
• Kiaušintakių gleivinių trauma: Įskaitant ir neatsargiai atliekant įvairias medicinines manipuliacijas.
• Navikų, hematomų arba abscesų užspaudimas.
• Endokrininės sistemos sutrikimai.
• Kiaušintakių inervacijos pažeidimas.
• Įgimtos vystymosi ydos.

Hidrosalpinksas kaip užakimo priežastis

Hidrosalpinksas yra medicininė būklė, pažeidžianti moters reprodukcinę sistemą, ypač kiaušintakius. Ji apibrėžiama kaip serozinio skysčio kaupimasis kiaušintakiuose dėl obstrukcijos, kai vienas ar abu kiaušintakiai užsikemša ir prisipildo skysčio. Terminas „hidrosalpinksas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „hydro“, reiškiančio „vanduo“, ir „salpinx“, reiškiančio „trimitas“, ir tai reiškia kiaušintakių formą.

Hidrosalpinksas dažnai sukeliamas infekcijų, dėl kurių kiaušintakiai uždegimuoja ir randėja. Nors hidrosalpinksas daugiausia siejamas su infekcijomis, kai kurios genetinės ar autoimuninės ligos gali padidinti polinkį į šią ligą. Pavyzdžiui, moterys, kurių šeimoje yra buvę reprodukcinių problemų, gali būti didesnės rizikos grupėje. Tam tikri gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai taip pat gali turėti įtakos hidrosalpinkso išsivystymo rizikai.

Kiaušidžių uždegimas (ooforitas ir adneksitas)

Kiaušidžių uždegimas - tai viena iš dažniausių moterų reprodukcinės sistemos infekcinių ligų, kuri gali pasireikšti tiek ūmine, tiek lėtine forma. Mediciniškai ši būklė vadinama ooforitu, o kai uždegimas apima ir kiaušintakius - adneksitu. Nors liga dažniausiai diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, ją gali patirti bet kokio amžiaus pacientės.

Dažniausiai kiaušidžių uždegimą sukelia bakterinės infekcijos, kurios kyla iš makšties ar gimdos ir patenka į kiaušides per kiaušintakius. Dažniausiai pažeidžiama viena pusė - kairioji ar dešinioji kiaušidė, tačiau negydomas uždegimas dažnai plinta į abi puses. Negydytas arba uždelstas kiaušidžių uždegimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant nevaisingumą, negimdinį nėštumą, lėtinį dubens skausmą ar pasikartojančius uždegimus.

Kiaušidžių uždegimo priežastys

Kiaušidžių uždegimą dažniausiai sukelia infekcijos, kurios patenka iš makšties, gimdos kaklelio ar gimdos ir plinta aukštyn per kiaušintakius iki kiaušidžių. Tai vadinamoji kilimo infekcija, ir ji sudaro absoliučią daugumą atvejų. Tačiau svarbu žinoti, kad šią būklę gali sukelti ir kiti rizikos veiksniai, susiję su higiena, lytiniu gyvenimu ar medicininėmis intervencijomis.

• Bakterinės infekcijos: Daugeliu atvejų uždegimą sukelia bakterijos, ypač tos, kurios plinta lytiniu keliu. Tarp jų dažniausiai pasitaiko:
  • Chlamydia trachomatis;
  • Neisseria gonorrhoeae (gonorėja);
  • Mycoplasma genitalium.

  Šios infekcijos neretai yra besimptomės, todėl moteris gali net neįtarti, kad yra infekuota, kol liga neprogresuoja ir nepažeidžia kiaušidžių.

• Moterų higienos stoka arba netinkamas tamponų naudojimas: Asmeninės higienos nesilaikymas gali lemti mikroorganizmų patekimą į lytinius takus.
• Lytiniai santykiai menstruacijų metu: Menstruacijų metu gimdos kaklelis šiek tiek prasiveria, o natūrali organizmo apsauga sumažėja. Lytiniai santykiai šiuo metu gali palengvinti bakterijų patekimą į gimdą.
• Gimdos ar makšties uždegimo komplikacija: Jeigu makšties infekcijos ar gimdos kaklelio uždegimai gydomi paviršutiniškai arba per trumpai, bakterijos gali „pakilti“ į gimdos ertmę ir vėliau patekti į kiaušides.
• Po gimdymo, aborto ar intrauterinių procedūrų: Bet kokios intervencijos į gimdą didina tikimybę, kad infekcija pateks į gilesnius audinius.

Ūminio ir lėtinio kiaušidžių uždegimo palyginimas

Žemiau pateikiama ūminio ir lėtinio kiaušidžių uždegimo skirtumų santrauka:

Kiaušintakių pratekamumo diagnostika

Kiaušintakių pratekamumo tyrimas yra vienas svarbiausių, vertinant kiaušintakių būklę ir aiškinantis nevaisingumo priežastis. Šiuo metu kiaušintakių pratekamumui vertinti naudojami bent keli tyrimų metodai. Kokį tyrimą rinktis kiekvienu atveju, kartu su paciente sprendžia gydytojas, vaisingumo specialistas. Tačiau, kad ir koks tyrimas bus pasirinktas, visuomet siekiama maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad jie išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija.

Moters nevaisingumo diagnostika apima įvairius tyrimus, pradedant nuo anamnezės surinkimo ir fizinio ištyrimo, taip pat ultragarsinio tyrimo, kuris leidžia įvertinti kiaušintakių būklę.

1. HyFoSy (Hysterosalpingo Foam Sonography)

Bene dažniausiai kiaušintakių patologijoms tirti Lietuvoje taikomas metodas - HyFoSy. Tai - saugus, neskausmingas ir labai efektyvus tyrimas su putomis, kurios padeda įvertinti kaip kontrastas užpildo gimdos ertmę, teka kiaušintakiais ir pasiekia kiaušides. Tyrimas vyksta ultragarso kontrolėje ir trunka apie 10-15 minučių.

Atliekant šį tyrimą, iš ypač gryno vandens ir švirkšte esančios kontrastinės medžiagos gaminamos echogeninės putos, kurios specialiu plonyčiu kateteriu iš lėto leidžiamos į gimdos ertmę. Tuo pačiu metu echoskopo monitoriuje stebimas putų pasiskirstymas pilvo ertmėje. Jeigu putos neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami. Tyrimą atliekantis gydytojas echoskopo monitoriuje stebi, kaip putos pasiskirsto gimdos ertmėje. Jeigu mišinys gimdos taip ir nepasiekia, daroma prielaida, kad kiaušintakiai yra užakę. HyFoSy tyrimas yra greitas (trunka iki 15 min.), efektyvus, saugus, neskausmingas (neprireikia nuskausminimo). Atliekant tyrimą naudojamos patentuotos ExEm putos.

„Šio tyrimo tikrai nereikėtų nebijoti - jis yra neskausmingas, jį atliekant net neprireikia nuskausminimo. Tiesa, gali būti juntamas trumpalaikis lyg menstruacinis maudimas, tačiau jis praeina baigus procedūrą. Tyrimo metu apžiūrima tiek gimdos ertmė, tiek kiaušintakiai. Rezultatai gaunami iš karto, todėl prireikus nedelsiant gali būti skiriamas gydymas“, - pasakoja gydytoja. Mokslinių tyrimų duomenimis, beveik penktadaliui moterų po tyrimo atlikimo 3 mėnesių laikotarpyje diagnozuojamas spontaninis pastojimas.

2. Histerosalpingografija (HSG)

Gimdos ir kiaušintakių būklei įvertinti gali būti taikomas ir radiologinis tyrimo metodas - histerosalpingografija (HSG). Tai radiologiniams tyrimams priskiriamas metodas, padedantis ištirti ir kiaušintakių būklę. Tyrimas įprastai atliekamas 7-12 ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė dar nėra išvešėjusi ir lengviau pastebėti galimas patologijas. Šis tyrimas turi būti atliekamas 7-12 mėnesinių ciklo dienomis, kai gimdos gleivinė (endometriumas) yra plona ir lengviau įvertinti matomą vaizdą. Tyrimo metu suleidžiama kontrastinė medžiaga, padedanti pastebėti pakitimus. Prieš histerosalpingografiją reikėtų paimti makšties mikrofloros tepinėlį ir atlikti lytiškai plintančių ligų tyrimą.

Nors šis tyrimas informatyvus, jis yra skausmingesnis, be to, jam reikalingi rentgeno spinduliai.

3. Laparoskopija su chromotubacija

Pats informatyviausias kiaušintakių tyrimas - laparoskopija su chromotubacija. Tai saugus tyrimo metodas, kurio metu, taikant chromotubaciją, stebima, ar specialis įvedamas tirpalas prateka pro kiaušintakius. Šio minimaliai invazinio ir tausojančio moters organizmą tyrimo metu endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamos sąaugos, galima endometriozė, kiaušidžių, kiaušintakių būklė ir kiti svarbūs pastojimui dalykai.

Siekiant įvertinti kiaušintakių praeinamumą ir nustatyti pastojimui trukdančias priežastis, kartu atliekama chromotubacija, kurios metu į pacientės gimdą įvedamas sterilus kontrastinis tirpalas ir stebimas jo pratekėjimas per kiaušintakius. Kai kuriais atvejais tai - pirmo pasirinkimo tyrimas.

Kiaušintakių užakimo gydymas

Kiaušintakių obstrukcijos gydymas yra viena iš rimtų ginekologijos problemų. Gydymo galimybės priklauso nuo ligos priežasties ir gali būti tiek medicininės, tiek chirurginės. Norint pašalinti kiaušintakių obstrukciją, pirmiausia reikia gydyti ligas, kurios tapo ligos vystymosi impulsu. Jas reikia likviduoti kuo anksčiau, kad kiaušintakiuose nespėtų išsivystyti degeneraciniai procesai. Jeigu tyrimų metu nustatomas kiaušintakių pažeidimas, planuojama diagnostinės laparoskopijos operacija, kurios metu pašalinamos sąaugos ir randai, trukdantys kiaušintakių praeinamumui.

Chirurginės procedūros

Pasak akušerės ginekologės, kiaušintakių nepratekamumas gali būti gydomas atliekant laparoskopinę operaciją ir kiaušintakių plastiką. Laparaskopinė chirurgija leidžia minimaliai invaziniu būdu pašalinti kiaušintakių patologijas ir pagerinti vaisingumą. Tačiau tai, ar operuojant bus pasiektas norimas rezultatas, priklauso nuo pakitimų dydžio. Atvėrus užakusius kiaušintakius, pakeisti jų sutrikusios funkcijos, deja, nėra galimybių. Todėl visuomet išlieka rizika, kad kiaušintakiai gali vėl užsiblokuoti, arba embrionas nebenukeliaus į gimdos ertmę ir nėštumas vystysis pakitusiame kiaušintakyje ar kiaušidėje.

Dažnai pakitusiuose kiaušintakiuose susikaupia uždegiminis skystis, sukeliantis lėtinį uždegiminį procesą moters dubenyje. Tokiu atveju kiaušintakius būtina pašalinti. Nepašalinti pakitę kiaušintakiai gali komplikuotis pūlingu uždegimu, kuriam pašalinti prireiks skubaus chirurginio gydymo.

Pagalbinio apvaisinimo technologijos

Ilgametę patirtį turinti specialistė sako, kad esant vieno kiaušintakio nepraeinamumui, įmanoma pastoti natūraliai arba taikant ovuliaciją skatinančius preparatus. Esant abiejų kiaušintakių nepratekamumui, pastoti galima tik pagalbinio apvaisinimo būdu. Ruošiantis pagalbinio apvaisinimo procedūrai, pažeisti kiaušintakiai pašalinami laparoskopinės operacijos metu.

Jei kiaušintakiai yra smarkiai pažeisti, gali prireikti asistuotos reprodukcijos technologijų, tokių kaip in vitro apvaisinimas (IVF). Tai taip pat gana plačiai praktikuojamas metodas - pastoti gali pavykti po vieno ar kelių bandymų. Šis būdas rekomenduojamas nepavykus pastoti per 1-1,5 metų po chirurginės operacijos - ypač vyresnėms nei 40 metų pacientėms, arba esant pilnam kiaušintakių nepraeinamumui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytoja Rasa Dargienė primena, kad nevaisingumo priežasčių diagnostiką reikėtų pradėti moteriai nepastojant vienerius metus. O jeigu moteris yra 35 metų ir vyresnė arba jeigu buvo nustatytos konkrečios priežastys, galinčios daryti neigiamą įtaką vaisingumui, tuomet dėl tyrimų kreiptis reikėtų jau po 6 mėn. Jeigu moteriai daugiau nei 36 metai ar yra kokia nors aiški priežastis, galinti turėti įtakos nevaisingumui, pvz., mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę lyties organų uždegimai, traumos, operacijos, taikytas spindulinis arba chemoterapinis gydymas, kreiptis į vaisingumo specialistus rekomenduojama anksčiau - nepavykus pastoti 6 mėnesius.

Tikslūs šiuolaikiniai tyrimai, padedantys greitai nustatyti nevaisingumo priežastį, žymiai patobulėjęs, kiekvienu atveju individualiai skiriamas gydymas daugeliu atveju gali padėti sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės.

tags: #pozymiai #kad #uzake #kiausintakiai

• Sužinokite, kaip eilėraščiai padeda ugdyti vaikus
• Skaitykite apie kūdikio kapo sapnų reikšmes
• Sužinokite apie asmenų, turinčių teismo globą, laidojimo procesą
• Visagino lopšelių-darželių veikla
• Coletto Ivo I-Size apžvalga