Pompa: mes jau nebe vaikai – kultinio projekto fenomenas
Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, prasidėjęs Sovietų sąjungos žlugimu, galutinai sugriovė liaudies tikėjimą šviesesniu rytojumi. Revoliucinės nuotaikos bei radikalūs pasikeitimai netruko paliesti ir muziką. Taip į Lietuvą atkeliavo hip hopo kultūra, materializavusi 1992 m. pavasarį scenoje pasirodžiusioje grupėje POMPA. Tačiau vienas skandalingiausių lietuviškosios muzikos projektų, per trejetą gyvavimo metų apipintas įvairiausiomis legendomis, kėlęs pyktį moralės sergėtojams bei aistrą gerbėjams, tebuvo mitas, atvirai besityčiojantis iš visos tuometinės pop kultūros ir socialinės realybės.
Nuo atsitiktinio pokšto iki fenomenalios sėkmės
„Tai buvo bajeris, - prisimindamas POMPĄ šiandien šypsosi Justas Mamontovas. - Pirmas toks surogatinis projektas, kai už frontmenų stovėjo prodiuseriai ir ideologai. Tačiau atsirado jis ne taip racionaliai, kaip atrodo. Jis atsirado spontaniškai. Tiesiog rinka iššaukė”.
Viskas prasidėjo gūdžiais 1992 metais, kai Justas Mamontovas ir Saulius Sventickas (Swonas), turėję namuose įrangą radijo laidų kūrimui, nusprendė įrašyti chuliganišką populiarios grupės CASINO dainos „Mama, mano mama“ koverį. „Iš vakaro įrašę dainą, vaikinai susirinko drabužius ir nuvažiavę į filmavimą kartu ant scenos pasikvietė pastovėt Aurorą. Tokia buvo POMPOS pradžių pradžia“, - prisimenama projekto ištakos. Novatoriško požiūrio į visą šou verslą ir muziką trūkumas pats natūraliai formavo milžinišku tempu augantį projekto populiarumą. Vienam vakarui kurtas parodijos spektaklis išsivystė į trejetą metų gyvavusį fenomeną, tapusį netgi lietuviško folkloro dalimi.
Dokumentinis filmas „Mamutų medžiolė“
Kūrybinis „virtuvės“ principas
Projekto įkūrėjai savo studijinius eksperimentus atliko namų sąlygomis. „Esmė ta, kad buvome išmąstę, kaip galima tą dviejų kanalų magnetofoną paversti daugiakanale įrašymo priemone. Tačiau, uždengus pirmąją galvutę flomasterio dangteliu, naujas įrašas būdavo įrašomas, neištrinant senojo. Taip su broliu ir klojome sluoksnius“, - pasakojo J. Mamontovas.
| Grupės nariai | Pagrindinė veikla |
|---|---|
| Justas Mamontovas (Baby UAB) | Tekstai, idėjos, vadyba |
| Saulius Sventickas (Swonas) | Prodiusavimas, vadyba |
| Andrius Mamontovas | Muzikos kūrimas (pirmajam albumui) |
| Aurora, Thermo J, P.J.'s Coke ir kt. | Scenos įvaizdis ir frontmenų vaidmuo |
Įvaizdžio formavimas ir „kriminalinė romantika“
Grupės „Pompa“ įvaizdis buvo neatsiejamas nuo to meto socialinių realijų: „Gūdūs devyniasdešimt antri metai, metalinių kioskelių era Lietuvoje, nešvarios beisbolo kepurėlės, plastmasiniai papuošalai, blizgančios aptemptos kelnės ant merginų kojų, supurkštos laku šukuosenos“. Vėliau „Pompa“ sėkmingai adaptavosi, o 1995 m. išleistame albume „Kriminalinė romantika“ dominavo eurodance stilius, o dainų tekstuose daugiau dėmesio skirta nusikalstamumo fenomeno nagrinėjimui.
Nors grupė atsirado kaip pokštas, pirminė sėkmė paskatino jos įkūrėjus toliau plėtoti šį projektą. „Pompa“ buvo šėlsmas. Daugelis tikėjo, jog žmonės ant scenos patys kuria ir atlieka tą muziką, tačiau tai niekada nebuvo tikra. Tai niekada nebuvo daroma rimtai“, - teigia Andrius Mamontovas. „Tai, kad „Pompa“ buvo geras bajeris, patvirtina iki šiol išlikęs susidomėjimas šiuo projektu. Tiems, kas mus vienaip ar kitaip suprato ir skirtas albumas „Labai mallonu“, kurį nutarėme šiemet išleisti vinilinėje plokštelėje grupės 30-mečio proga“, - sakė Justas Mamontovas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
