Dalios Teišerskytės šeima: sūnų prisiminimai ir močiutės meilė vaikaičiams

Garsi poetė, žurnalistė, ilgametė Seimo narė bei visuomenininkė Dalia Teišerskytė, parėmusi ir pati inicijavusi daugybę kultūrinių projektų, išleidusi 14 poezijos ir prozos knygų (praėjusiais metais sulaukėme jos poezijos rinkinio „Paskutinių lapų išleistuvės“) vėl nudžiugino savo gerbėjus. Lietuva D. Teišerskytę prisimins kaip veiklią asmenybę. Moteris kurį laiką vadovavo modelių agentūrai, kūrė eiles, kurių nemaža dalis virto estradinių dainų tekstais, rašė knygas, buvo įvairių žurnalų redaktorė, taip pat 16 metų dirbo Seime. Be intensyvios profesinės ir visuomeninės veiklos, Dalios Teišerskytės gyvenime svarbų vaidmenį atliko ir šeima, ypač jos sūnūs Linas Proškevičius ir Pranas Teišerskis. Jos sutuoktinis buvo Anatolijus Čupkovas (g. 1944 m.), o sūnūs - Linas Proškevičius (g. 1968 m.) ir Pranas Teišerskis (g. 1980 m.).

Sūnų prisiminimai apie mamos viešąją veiklą ir dėmesio trūkumą

Dalios Teišerskytės atsidavimas visuomeninei veiklai, kūrybai ir darbui Seime neabejotinai paveikė jos sūnų kasdienybę. Linas Proškevičius atvirai sako, kad dėl to ir jam, ir jo broliui Pranui mamos dėmesio šiek tiek trūko. „Visa jos visuomeninė, meninė veikla, kūrybos kelias, tarnystė Lietuvai dirbant Seime - visa tai buvo dalykai, kurie iš mūsų mamą šiek tiek atimdavo“, - pasakojo sūnus. Jo, kaip sūnaus, ir Prano požiūris visą laiką buvo toks: „mes kaip ir supratome, kad mama gauna ne vien mūsų, bet ir kitų žmonių dėmesio. Faktas, kad pasiilgdavome ir kad šiek tiek trūko jos dalyvavimo kasdienybėje.“

Linas Proškevičius prisimena, kad šeimos ir visuomenės požiūriai kartais skyrėsi. „Pavyzdžiui, mes labai džiaugiamės, kai mama po 16 metų darbo Seime nebuvo išrinkta. Sakėme, pagaliau atgausim mamą“, - nusijuokia vyriausiasis velionės sūnus.

Stiprus ryšys ir šeimos vertybės

Nepaisant mamos užimtumo, Dalios Teišerskytės ir jos sūnų ryšys buvo stiprus. Kaip pasakoja L. Proškevičius, šeimoje, natūralu, kildavo ginčų, bet mama ir sūnūs visą gyvenimą išlaikė pagarbą vienas kitam, supratingumą ir šilumą. „Kad ir kaip nuskambėtų, mes niekada nesipykome. Pasiginčyti - o, taip. Ir vaikai turi savo nuomones įvairiais klausimas, ir juolab mama turi savo poziciją ir nuomonę. Kartais jos nesutapdavo ir mes gana stipriai ginčydavomės, kiekvienas įrodinėdamas savo tiesą, bet niekada tai nebuvo daroma pykčio fone. Buvo ieškoma išeitis, sprendimas“, - teigia pašnekovas.

Anot Lino, mama visuomet buvo jam didžiausia mokytoja ir ramstis visose situacijose. „Man ji buvo kaip didelė pamoka. Visas jos gyvenimas man buvo pamoka. Pirmiausia aš iš jos mokiausi, po to ji iš manęs mokėsi, mes taip pasidalindavome, tokie mainai. Aišku, kaip ir priklauso, nors ir paburbėdama kartais mokydavosi, būdavo užsispyrusi, bandydavo savo tiesą įrodinėti. Bet mes niekada nesipykome. Niekada“, - portalui Žmonės.lt sakė Linas. Poetės sūnus Pranas Teišerskis atsakė, ko mama jį išmokė bei pasidalijo prisiminimu: „Išmokė stengtis būti geram ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. O ryškiausias prisiminimas - atvažiuoji, mama visuomet savo lovoj, su puodeliu kavos ir savo mylima knyga“, - šiltai kalbėjo D. Teišerskytės sūnus.

Mamos stiprybė ir išgyvenimų įtaka

Dalios Teišerskytės gyvenimas nuo pat vaikystės nepagailėjo išbandymų. Poetę pažinoję žmonės vieningai sako, kad iššūkiai tik sustiprino jos asmenybę, o velionės sūnus išskiria ypatingą mamos savybę. „Mama, išėjusi iš kažkokio sukrėtimo, aplink save vėl viską iš naujo sukurdavo. Tai prasidėjo nuo grįžimo iš Sibiro. Grįžo, o po kelerių metų aplink ją buvo eilė draugų, bendraminčių, jau buvo planų ir pan. Tikrai ne kiekvienas galėtų pasigirti, kad taip geba suburti aplink save žmones, sukurti aplink save šilumą ir aurą, kad su ja norėtųsi bendrauti. Tą išskirtinę savybę ji iš tiesų turėjo“, - prisimena L. Proškevičius.

Vis dėlto gyvenimo išbandymai taip paprastai iš atminties neištrinami. Nors D. Teišerskytė net sunkiomis gyvenimo akimirkomis spinduliavo šiluma, sūnaus manymu, išgyvenimai turėjo neigiamos įtakos mamos sveikatai. „Žmogui vykdyti savo kūrybinę ar visuomeninę funkciją, kai gyvenime vyksta kažkokios dramos, ne visada yra lengva. Bet mama sugebėdavo susikoncentruoti ir vėl viską padaryti iš naujo: vėl viską susirikiuoti, vėl suburti aplink save žmones. Be abejo, vidiniai išgyvenimai niekur nedingdavo. Nuoskaudų užgniaužimas savyje, ko gero, ir buvo viena iš ligos priežasčių“, - pripažino velionės sūnus L. Proškevičius.

Paskutinės dienos ir sūnų palaikymas

Sunkiai ligai vis labiau progresuojant, poetę palaikė ir ja rūpinosi abu jos sūnūs. Dalia Teišerskytė mirė savo namuose po sunkios ligos. Portalo Žmonės.lt žiniomis, politikė lapkričio 24-ąją sąmoningu jos prašymu buvo išleista iš ligoninės, kad paskutines savo gyvenimo dienas praleistų namuose su šeima. D.Teišerskytės sūnus Linas pridūrė, kad paskutiniu metu jie su mama praleido nemažai laiko, daug šnekėjosi. „Mes daug kalbėjomės, bet tokio pokalbio, kurį galėčiau įvardinti kaip atsisveikinimo neturėjome. Mums žodžiais kalbėtis ir nereikėjo - pasižiūri vienas į kitą ir viskas aišku“, - portalui Žmonės.lt pasakojo jis.

Linas svarsto, kad idėjų, ką nuveikti ir padaryti, tikriausiai turėjo iki pat mirties. „Ji kiek tik galėjo buvo aktyvi. Netgi tuomet, kai jau rytais vykdavome į ligonines lašelines statytis, ji kone iškart po jų vykdavo į renginius, į įvairiausius miestus. Ji tikrai aktyviai važiavo visur. Bet galiausiai jau atsigulė į ligoninę“, - teigė pašnekovas. Sūnus pripažino: „Visą pabaigą mama pati sudirigavo ir sureguliavo“. „Mama iki paskutinės dienos, kol dar galėjo judėti ir kalbėti, dirbo. Važinėjo į susitikimus, pristatinėjo savo paskutinę knygą, skaitė poeziją, kalbėjosi su tais, kurie ateidavo į susitikimus. Tai darė iki tol, kol galėjo judėti ir kalbėti“, - prisimena poetės sūnus.

Kaip vėliau paaiškėjo, paskutinį susitikimą su skaitytojais D. Teišerskytė nuo šeimos nuslėpė. „Rytais mes ją veždavome į ligoninę, kad jai įstatytų lašelines ir taikytų gydymą. Po pietų, kai ją parveždavau namo, ji sakydavo: eisiu pagulėti, pailsėti, jau tu važiuok. Pasirodo, niekur ji neidavo gulėti, o atvažiuodavo jos kolega ir jie keliaudavo į susitikimus su skaitytojais“, - šypteli L. Proškevičius. Kaip kalbėdamas su portalu Žmonės.lt svarstė jos sūnus Linas, D.Teišerskytė taip tikriausiai vylėsi, kad namie jos sveikata pagerės. „Žmogus turbūt iki paskutinės sekundės tiki, kad kažkas įmanoma, o ji taip tikrai tikėjo. Čia turbūt toks dualizmas yra - iš vienos pusės tiki, kad namų sienos padės, o iš kitos pusės - kad išeiti namie bus lengviau... O namie tos paskutinės dienos... Kai grįžo iš ligoninės, stengėmės rodyti šilumą jai, kad jaustųsi geriau... Daugiau planų jau jokių nebuvo“, - portalui Žmonės.lt pasakojo Linas.

„Tokiai išdidžiai, sau aukštą kartelę keliančiai moteriai tai buvo tikrai sunkus išbandymas. Sunku susitaikyti su negalėjimu, silpnumu, priklausomybe nuo to, kuris su vandens stikline stovi šalia. Jai tai buvo kančia, bet ji, atrodo, su tuo susidorojo“, - sako L. Proškevičius. Vis tik ji iki paskutinės akimirkos išliko išdidi ir, aplinkinių akimis, nepanikuodama priėmė savo dalią. „Kai liko kelios dienos, kai ji jau jautė savo išėjimą, griežtai sukomandavo: „Namo!“ Ir viskas. Jokie gydytojai negalėjo įrodyti, kad dar pagulėkime, dar pabūkime“, - priduria poetės sūnus. „Grįžusi namo ji labai atsipalaidavo, nurimo. Jos išėjimas vyko palaipsniui - kaip žvakelė užgeso“, - sako L. Proškevičius.

Atsisveikinimas ir sūnų vaidmuo

Po mamos mirties L. Proškevičius teigia sulaukęs didžiulio mamos artimųjų ir bendražygių palaikymo, pagalbos ir patarimų. Už tai dėkoja jiems iš visos širdies. „Mamos kolegos, bendražygiai, bičiuliai, jaunystės draugai, kaimynai, Panemunės bendruomenė - visi sunešė po kruopelę. Kažkas kažkur paskambino, susitarė, pasakė, užtarė. Viskas klostosi taip sklandžiai, kad aš, galima sakyti, esu tik kojos, kurios vaikšto ir akys, kurios viską sužiūri. Tarsi mama ir toliau diriguotų šiems procesams“, - kalba poetės sūnus.

Urną su poetės palaikais iš laidojimo namų nešė abu D.Teišerskytės sūnūs Linas Proškevičius ir Pranas Teišerskis, o susirinkusieji velionę į paskutinę kelionę palydėjo braukdami ašaras. L. Proškevičius teigė, kad pamokų iš mamos gavo daug. „Negalėčiau išskirti, bet pagrindinės pamokos - gyvenimo kelias, kurį stebėti buvo ir malonu, ir sunku, kartais norėjosi padėti, bet neužteko jėgų. Jos jėgos visą laiką būdavo didesnės, nei mūsų visų šeimos narių sudėjus kartu. O dabar sunku ištarti tuos žodžius, kad mamos nėra. Atrodo, kad visas šitas, pavadinkime, renginys, yra jos režisuojamas, jos vadovaujamas. Viskas eina taip sklandžiai, taip dėliojasi, kad, atrodytų, tai jos ranka, jos valia. Manau, kiekvienas mamą išlaikėme savyje, tik ji subyrėjo į tuos šipulius ir dabar gyvens žmonėse, kurie ją supo“, - sakė L. Proškevičius.

Močiutės meilė vaikaičiams ir kūrybinis palikimas

Dalia Teišerskytė buvo ne tik mylinti mama, bet ir atsidavusi močiutė. Jos kūryba neatsiejama nuo meilės šeimai. Knygelė „Eilėraščiai Kotrynai“ skirta jos vyriausiai vaikaitei Kamilei Kotrynai - „labai gražiai ir labai talentingai mergaitei. Jai teko nemažai kartaus gyvenimo, bet ji - nuostabi. Dirba, mokosi, myli.“

Knyga „Gabutės darželis“ skirta kitai vaikaitei - Gabijai Paulinai. „Ji knygelę ir išpiešė. Beje, labai gražiai. Šiuo metu mergaitė mokosi Suomijoje, tiksliai žino, ko gyvenime nori.“ Dalios Teišerskytės žodžiais, ji liko skolinga knygą trečiam vaikaičiui - Jokūbui Jonui. „Bet, manau, tą knygą jis parašys pats. Jokūbas studijuoja Vilniaus universitete politologiją. Jau apkeliavo daug pasaulio, yra labai santūrus moksliukas. Et, labai gražus vaikis... Visi trys - Lino turtas.“

Apie savo vaikus ir vaikaičius Dalia Teišerskytė sakė: „Kenčiu, kai niekas nemato. Niekas neturi kentėti kartu su tavim. Nebent tavo patys pačiausi, vaikai, anūkės. Jie man labai padeda sunkiu metu. Kur reikia, nuveža, kai reikia, parveža, kai reikia perriša, kai reikia, paglosto, kai reikia, paverkia kartu.“ Tai atskleidžia gilų ryšį ir meilę, kurią ji jautė savo artimiausiems žmonėms.

Dalios Teišerskytės šeimos nariai

tags: #dalia #teiserskyte #vaikai

• Naudojimo ypatumai ir rizikos
• Tobulos grandinėlės vaikams
• Marijos Aušrinės Pavilionienės požiūris
• Autizmo spektro sutrikimas: išsamus gidas
• Teisės į darbo vietą po vaiko priežiūros atostogų