Pokalbiai apie nėštumą: nuo žinios pranešimo iki emocinės paramos
Sužinojusios didžiąją naujieną apie nėštumą, būsimos mamytės kaipmat susirūpina savo savijauta. Tačiau retai kada pagalvoja apie mylimąjį, kurio laukia ne mažesnis tėvystės išbandymas. Nėštumas - tai ne tik fiziniai pokyčiai, bet ir gili emocinė bei psichologinė kelionė abiem partneriams, reikalaujanti atviros komunikacijos ir supratimo. Apskritai, pokalbiai apie nėštumą apima daugybę temų, pradedant nuo džiugios žinios pranešimo, baigiant nuolatiniu bendravimu su augančiu kūdikiu.
Kaip pranešti džiugią naujieną būsimam tėčiui?
Kartais moterys patiria daug nusivylimo būtent dėl to, kad jų mylimieji žinią apie nėštumą priima ne taip, kaip jos tikėjosi. Tačiau atidžiau pažiūrėjus tampa akivaizdu, kad naujiena ir pateikta buvo ne taip, kaip derėjo. Taigi, pirmas dalykas - nuostata. Šis pokalbis skirtas ne tikrinti vyro reakciją, o pranešti jam žinią. Ir ne bet kokią, o džiugią, „dailiai supakuotą“, tarsi dovaną.
Paruoškite romantišką vakarienę, pasidžiaukite vienas kito draugija ir po intymių akimirkų „įteikite dovaną“. Būtent šiuo momentu vyras jaučia ypatingą buvimo su jumis palaimą, tad žinią apie palikuonis yra linkęs priimti daug geranoriškiau. Jo pasąmonėje yra stipriai susiję „meilės aktas“ ir giminės pratęsimas. Žinoma, jei vaikelio ilgai laukta ir žinote, kad vyras labai jo nori, galima pasakyti tai ir paprastai, be jokių papildomų „dekoracijų“. Kuo vyras labiau laukė vaikelio, tuo jam tas įvykis svarbesnis. O jei dar tą žinią gražiai pateiksite - vyras jausis devintame danguje.
Griežtai draudžiama žinią apie nėštumą pranešti barnio metu ir „mesti kaip kozirį“. Jeigu vis dėlto pirmoji reakcija neatitiktų jūsų lūkesčių, nenusiminkite. Pagalvokite apie du dalykus: pirma, kaip jūs pati reagavote ir ar tikrai buvo vien džiaugsmo jausmas, o galbūt nerimavote, išsigandote? Tad vaikelio tėtis taip pat turi teisę pereiti visus adaptacijos etapus.
Vyro reakcijos ir Kuvado sindromas
Reakcija, visų pirma, priklauso nuo to, kaip vyras priima žinią - kaip pavojų ar kaip galimybę. Jei kaip pavojų („Siaubas, aš nieko rimto su ja neplanavau“, „Ė, sauskelnių mano dienotvarkėje nėra“), tuomet užplūsta noras bėgti. Kita vertus, tai žinia apie pokytį. O reakcijoms į tokias žinias galioja savi dėsniai, kuomet vidinę būseną galima palyginti su amerikietiškaisiais kalneliais: daug įvairių emocijų vienu metu, kurie akimirksniu keičia vienas kitą ir pačiam sunku susigaudyti, koks konkrečiai jausmas užplūdo. Beje, kiekvienas žmogus turi savitą reagavimo į žinias stilių. Vieni, naujienas priima pamatydami pozityvias pokyčio puses (pavyzdžiui, „Gerai, būsim jaunais tėvais“, „Seniai buvo laikas subręsti“), o kiti - pirmiau pastebėdami negatyvias puses (pavyzdžiui, „O tai kaip tavo mokslai?“, „Bet kaip aš vienas mus išlaikysiu?“). Vieni išsigąsta, kiti - supyksta, treti - apsidžiaugia. Pagal pirminę žmogaus reakciją negalima spręsti apie jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Reakcija rodo reagavimo stilių.
Stebėdami augantį antrosios pusės pilvuką, nemaža dalis vyrų savo kailiu patiria, kas yra nėštumas. Jie taip pat gali pradėti skųstis staigia nuotaikų kaita, potraukiu kokiam nors konkrečiam maisto produktui, mėšlungiu, nugaros skausmais, nuovargiu ir alpimu, rytais juos gali varginti kiti nėščiosioms būdingi simptomai, augti svoris. Nutinka ir taip, kad kai kurie iš jų partnerės sąrėmių metu taip pat pajunta stiprius pilvo skausmus. Medicinoje šis reiškinys vadinamas „kuvado sindromu“ (iš prancūzų kalbos couver - „perėti kiaušinius“). Jis nėra toks jau retas. Aiškinimų daug ir įvairių. Vieni kaltę suverčia hormonams, kiti - psichologijai.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Vyro situaciją ir jausmus, kai jo moteris laukiasi, galima palyginti su teatru. Kai moteris laukiasi, vyras jaučiasi kaip režisierius („Viską suorganizuosiu, viskuo pasirūpinsiu, pagalvosiu apie tai ir tai, dar padarysiu tą ir aną...“), kaip scenos darbininkas („Ką pasakys, tą ir padarysiu, neprašo - reiškia nereikia“), arba kaip žiūrovas („Na, ką spektaklis prasidėjo - pasėdėsiu, pažiūrėsiu, nepatiks - išeisiu, patiks - pasiliksiu, o gal ir gėlių dar nunešiu...“).
Emocinė parama nėštumo metu
Minint Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, vaikų ir paauglių psichoterapeutė Lina Kazlauskienė ir vaikų ir paauglių psichologė, psichoterapeutė kandidatė Milda Kielė dalinosi mintimis apie tai, kaip jauna mergina, sužinojusi, kad laukiasi, gali padėti sau, taip pat - ką dėl jos gali padaryti aplinkiniai.
Jaunų mamų iššūkiai ir pagalbos būdai
Lina Kazlauskienė teigia, kad jauna mergina, sužinojusi, jog laukiasi, gali sureaguoti labai skirtingai. Pirmiausia ji gali pasimesti ar išsigąsti. Dažnai iškyla daug klausimų - ar man pavyks išnešioti ir pagimdyti kūdikį? Ar būsiu gera mama ir mokėsiu auginti vaiką? Jaunos merginos, dar tik pačios pradėdamos kurti savo savarankišką gyvenimą, dažnai mąsto, jog nėštumas gali „sustabdyti“ jų gyvenimą, jos turės atsisakyti daug įprastų kasdienių dalykų. Nors nėštumas yra svarbus gyvenimo įvykis, kurio metu vyksta svarbūs pokyčiai moters kūne, psichikoje, bendrai gyvenime, jam galima pasiruošti.
Norint sumažinti nerimą, svarbiausia, jog jauna mergina su šia žinia neliktų viena. Lina Kazlauskienė pabrėžia, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Šiandien gyvename pakankamai atskirai, todėl jaunai mamai būtų svarbu rasti panašaus amžiaus besilaukiančių mamų savitarpio pagalbos grupių. Jose galima dalintis savo patirtimis, savijauta, besikeičiančiu kūnu, pajusti bendrumą, patyrimų panašumą su kitomis mamomis. Tada ir ateina suvokimas, jog esi ne viena šiame svarbiame gyvenimo etape. Taip pat labai svarbus momentas yra vizitas pas gydytoją, kuris prižiūrės būsimą jauną mamą viso nėštumo metu. Tuo laikotarpiu kyla daug įvairiausių klausimų - juk viskas nauja, nepatirta ir nežinoma. Todėl empatiško gydytojo vaidmuo labai svarbus jaunos būsimos mamos palydėjime iki gimdymo ir po jo.
Papildomi pagalbos šaltiniai
Jeigu jauna mergina augo aplinkoje, kurioje stokojo šiltų santykių su savo pačios tėvais, galbūt augo socialinės rizikos šeimoje, atsiranda didesnis pagalbos poreikis. Lina Kazlauskienė sako, kad tokiai jaunai būsimai mamai reikėtų ne tik gydytojo, mamų grupės, bet ir, pavyzdžiui, savanorio pagalbos. Tokios programos kaip „Drauge“ gali būti puiki vieta ir erdvė gauti reikiamą pagalbą. Pokalbis su tave galinčiu išgirsti ir suprasti žmogumi nuramina, suteikia palaikymo sunkesniais etapais, kai atrodo jog nesugebėsi būti pakankamai gera mama ar savo motinystėje atkartosi skaudžius emocinius patyrimus iš savo ankstyvųjų santykių su tėvais/globėjais. Dažnai tokioms jaunoms merginoms prireikia daugiau globos, rūpesčio. Pavyzdžiui, primenant apie rizikingą elgesį nėštumo metu, apie būtinus vizitus pas gydytojus, ar patarimus įsigijant reikalingiausius daiktus kūdikio priežiūrai.
Pagalba po gimdymo
Kitas sunkus etapas laukia jau pagimdžius kūdikį. Lina Kazlauskienė atkreipia dėmesį, kad dažnai gimus kūdikiui, aplinka pamiršta pasirūpinti kūdikio mama. Jaunos mamos pasineria į motinystę, pamiršta save. Visas dėmesys tarsi atitenka kūdikiui, bet kartais pamirštama paklausti/pastebėti, o kaip jaučiasi pati mama. Todėl, gimus kūdikiui, jaunai mamai svarbu ir toliau gauti emocinį palaikymą, pagalbą. Pokalbis mamų grupėje ar su savanoriu leistų sumažinti įtampą, nerimą, leistų pailsėti. Taip pat primintų, kaip svarbu pasirūpinti ne tik kūdikiu, bet ir savimi, padrąsintų prireikus prašyti pagalbos iš artimųjų ir/ar savanorių.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Ką gali padaryti artimieji?
Milda Kielė paminėjo, kad būdų padėti yra labai daug - nuo fizinės pagalbos iki emocinės. Fizinė pagalba būtų atvežti šilto maisto, geriausia - kad užtektų ir kitai dienai. Išleisti mamą pabūti duše ar paimti vaikutį, pamigdyti jį lauke, vežime, ir leisti mamai pailsėti namuose. Tapti mama yra labai stipri patirtis, stipri transformacija iš gyvenimo, kai turi rūpintis tik savimi, į gyvenimą, kai nuo tavęs visiškai priklauso kitas žmogus. Todėl atlaikyti tokį intensyvų buvimą gali būti nelengva. Tad kartais labai didelė pagalba yra tiesiog paimti vaikutį ir atlaisvinti mamai rankas. Taigi: maistas, miegas, laikas vien sau - tikrai labai reikalingi dalykai.
Kita svarbi dalis - emocinė parama. Paklausti, kaip mama jaučiasi, priimti visus jausmus. Nuovargis, pokytis, hormoniniai svyravimai - visa tai veikia. O supratimas padeda atlaikyti tuos sunkumus. Taigi, klauskite, kaip mama gyvena, klausykite, priimkite visus jausmus ir pasiūlykite savo visapusę paramą. Milda Kielė pamena, kaip jos draugė įnešė tradiciją - gimus vaikeliui atvežti tai šeimai pagamintus pietus, kas yra labai malonu.
Kai trūksta artimųjų paramos
Milda Kielė pastebi, kad kartais atrodo, kad tos pagalbos šalia nėra, atrodo, kad kiti pasmerks, nuteis ar nepriims ir tai labai sustabdo nuo pagalbos kreipimosi. Nors dažniausiai pagalbos prašymai būna išgirsti. Vis dėlto, jeigu tikrai nutiko taip, kad tos pagalbos buvo kreiptasi ir atsisakyta ją suteikti, tuomet yra įvairių krizių centrų, kurie gali padėti daiktais ar psichologine pagalba, suteikti gyvenamąją vietą, jei tam yra poreikis. Pavyzdžiui, Vilniuje yra Vilniaus miesto krizių centras, taip pat Krizinio nėštumo centras. Labai svarbu žinoti, kad yra įvairios pagalbos! Taip pat Milda Kielė mano, kad labai svarbi pagalba yra programa „Drauge“. Tai patikima draugystė, dovanojanti palaikymą, paramą ir supratimą.
Patirtys krizių centruose
Milda Kielė teigia, kad jai teko dirbti specifiniame skyriuje, kuriame buvo nepilnametės mamos. Didžioji jų dalis buvo iš globos namų (nereiškia, kad tik globos namuose augančios merginos pastoja ir pasirenka gimdyti. Tačiau augančios šeimose dažniausiai jose ir lieka). Taigi jos, pasirinkdamos tapti mamomis, tuo pačiu pasirinkdavo tarsi ir netekti visko, ką turėjo iki tol - nes joms tekdavo pakeisti namus, miestą, mokyklą, palikti savo draugus. Tai yra neįtikėtinai sunkus sprendimas tokiame jauname amžiuje - palikti viską dėl vaikelio. Skausmingi procesai būdavo ir per teismus įrodinėti tėvystę, teistis dėl vaiko alimentų. Tos merginos pačios stokodavo patirties, ką reiškia būti mylima ir priimta, o vis dėlto ieškodavo būdų, kaip mylėti savo kūdikius. Taip pat jos tęsdavo mokslus vidurinėse ar profesinėse mokyklose. Kiekviena istorija yra unikali. Milda Kielė pamena, kad prieš išeinant iš darbo toje įstaigoje, vienai merginai parašė žinutę, jog ji labai išgražėjo tapusi mama, kad jos meilė savo vaikui ją labai nuskaidrino. Ji parašė tai nuoširdžiai, nes taip matė. Po kelių metų ta mergina Mildai Kielei parašė, kad, kai jai būna sunku su vaiku, ji grįžta ir vėl perskaito jos žinutę ir tai padeda jai atlaikyti sunkumus. Milda Kielė yra dėkinga jai, jog ji jai parašė apie tai, nes tai toks gražus įrodymas, kad palaikymo žodžiai veikia!
Jei esate mama ar tėtis ir šiuo metu išgyvenate sudėtingą gyvenimo etapą - nelikite vieni.
Bendravimas su kūdikiu dar iki gimimo
Pasirodo, kalbėjimas nėštumo metu su būsimuoju mažyliu yra ne tuščias laiko gaišimas, o netgi labai naudingas dalykas. Tai daro teigiamą įtaką vaikučio intelektui! Na, o pokalbiai su naujagimiu mažylio protines galimybes padidina dar labiau. Vakarų specialistai nustatė, kad pusvalandis bendravimo per dieną be jokio pašalinio triukšmo užtikrina didelį intelekto koeficientą ir protinius gabumus: tokie vaikučiai ima kalbėti anksčiau už savo bendraamžius, be to, savo tėvelius jie džiugina geresniais pažymiais, nei tie, kurie mamytės nėštumo metu negirdėjo jos balso.
Dainavimas gimdymo metu ir dulų pagalba
Sumažinti būsimosios mamytės skausmus gimdymo metu padeda... balso stygos. Ir šį kartą turimas omenyje ne rėkimas, o dainavimas. Pasirodo, dainavimą galima naudoti kaip skausmą malšinančią priemonę. Jeigu gimdydama moteris aktyviai atliks kokią nors savo labai mėgstamą kompoziciją, šio proceso metu organizmo išskirti endorfinai stipriai veiks ir sumažins būsimosios mamytės kančias. Įdomu tai, kad ši technika yra tipiška Indijos ir Maroko kultūrai - čia ji praktikuojama nuo neatmenamų laikų.
Dulos taip pat gali suteikti neįkainojamą pagalbą nėštumo ir gimdymo metu. Ąžuolyno bibliotekoje tęsiamas kasmėnesinis susitikimų su dulomis ciklas! Jie vyksta kiekvieną pirmąjį mėnesio ketvirtadienį nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Susitikimuose dalinamasi dulų veiklos ypatumais, ką ir kaip jos veikia, kada ir dėl kokių priežasčių atsirado. Galbūt norėsite sužinoti, kaip gyvenimas kinta susilaukus naujagimio? Kaip kūdikis keičia įprastą gyvenimo rutiną? Atvykite! Būsite Jums!
Susitikimų datos:
- Sausio 8 d. 13.30-15:00 val.
- Vasario 5 d.
- Kovo 5 d.
- Balandžio 2 d.
- Gegužės 7 d.
- Birželio 4 d.
- Liepos 2 d.
- Rugpjūčio 6 d.
- Rugsėjo 3 d.
- Spalio 1 d.
- Lapkričio 5 d.
- Gruodžio 3 d.
Iki susitikimo bendrystėje!
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
