Nėštumo nustatymas: kada atlikti testą ir ką daryti toliau?

Klausimas "Ar gali būti, kad laukiuosi?" anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui.

Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.

Ankstyvieji nėštumo požymiai: signalai, kuriuos siunčia Jūsų kūnas

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų:

1. Vėluojančios mėnesinės. Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir neleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
2. Implantacinis kraujavimas. Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, retais atvejais - iki savaitės ar dviejų. Tai normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.
3. Nuovargis ir mieguistumas. Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).
4. Pykinimas ir vėmimas. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
5. Krūtų jautrumas ir padidėjimas. Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni.
6. Dažnesnis šlapinimasis. Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
7. Skonio ir kvapų pokyčiai. Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Hormonai gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį.
8. Nuotaikų svyravimai. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės.
9. Pilvo spazmai. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
10. Maisto potraukiai ir netoleravimas. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, o kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas.

Be šių pagrindinių simptomų, kai kurios moterys patiria galvos skausmus, galvos svaigimą, vidurių užkietėjimą ar net odos pokyčius, tokius kaip spuogų atsiradimas, ar atvirkščiai, oda ima švytėti. Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės.

Taigi, jei jaučiate bent kelis iš šių požymių, geriausias būdas patvirtinti nėštumą - atlikti nėštumo testą ar apsilankyti pas gydytoją.

Nėštumo testas: kada ir kaip jį atlikti?

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios.

Nors vaistinėse gausu testų, žadančių rezultatus „dar prieš vėluojant mėnesinėms“, gydytojai ginekologai laikosi konservatyvesnės ir moksliškai pagrįstos nuomonės. Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių.

Kaip veikia nėštumo testai?

Visi namuose atliekami šlapimo testai reaguoja į vieną specifinį rodiklį - žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Įvykus apvaisinimui moters organizme pradeda sparčiai augti žmogaus chorioninio gonadotropino hormono (trumpinama hCG) lygis. Svarbu žinoti, kad hCG gamyba neprasideda iškart po lytinio akto.

Implantacija: Tai kritinis momentas. Kiaušinėlis turi įsiskverbti į gimdos gleivinę. Tik įvykus implantacijai, į moters kraują, o vėliau ir į šlapimą, pradeda išsiskirti hCG hormonas. Iki šio momento joks namų testas negali parodyti nėštumo, nes hormono tiesiog nėra.

Nesilaukiančios moters organizme HCG lygis būna iki 5.0 IU/l. Nėštumo testo jautrumas matuojamas IU/l (arba mIU/ml). Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.

Kada atlikti testą?

• Geriausias laikas atlikti nėštumo testą - mėnesinėms vėluojant.
• Testą geriausia atlikti ryte negėrus skysčių, kai hormono koncentracija šlapime būna didžiausia. Po nakties miego, kai nesišlapinote keletą valandų, šlapimas yra labiausiai koncentruotas. Tai reiškia, kad jame esanti hCG koncentracija bus didžiausia. Dienos metu vartojant skysčius, šlapimas praskiedžiamas, todėl hormonų koncentracija santykinai sumažėja.
• Daugumą testų rekomenduojama atlikti praėjus savaitei nuo tos dienos, kai turėjo prasidėti mėnesinės, tačiau galima darytis jau sekančią dieną po vėluojančių mėnesinių.
• Jeigu kruopščiai nesekate mėnesinių reguliarumo, gali būti sudėtinga nuspręsti, ar jos vėluoja. Tokiu atveju, jeigu ovuliacijos testų nenaudojote, nėštumo testą tiesiog atlikite kartą per savaitę.
• Jei atlikote testą per anksti, jis gali parodyti klaidingą neigiamą rezultatą, kadangi hormono koncentracija paprastai dar būna per maža.

Kaip atlikti testą teisingai ir interpretuoti rezultatus?

Nėštumo testo atlikimas reikalauja kruopštumo. Instrukcijos nesilaikymas yra viena dažniausių klaidų.

1. Pirmiausia patikrinkite, ar nėštumo testo galiojimo laikas nepasibaigęs. Jei nėštumo testą laikėte drėgnoje ar šiltoje vietoje (pavyzdžiui, vonios kambaryje), jis gali būti sugadintas.
2. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo.
3. Rezultato vertinimo laikas: Dauguma testų parodo rezultatą per 3-5 minutes. Niekada nevertinkite rezultato praėjus 10-30 minučių ar daugiau.
4. Juostelės ryškumas: Net ir labai neryški antra juostelė (arba pliuso ženklas) dažniausiai reiškia teigiamą rezultatą. Ankstyvojoje nėštumo stadijoje antrasis brūkšnelis gali būti neryškus, tačiau tai nereiškia, jog nesi nėščia. Tokiu atveju praėjus keletui dienų atlikite pakartotinį testą ir įsitikinkite. Jei pastojote, juostelė turėtų būti ryškesnė.

Klaidingi rezultatai

Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą.

• Klaidingas neigiamas atsakymas: Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Galbūt ovuliacija įvyko vėliau nei manėte.
• Klaidingas teigiamas atsakymas: Klaidingą teigiamą atsakymą testas gali parodyti, jei jo galiojimo laikas pasibaigęs, taip pat jei atsakymo laukiate ilgiau nei rekomenduoja instrukcija. Vienintelė išimtis - vaistai, kurių sudėtyje yra hCG hormono (dažniausiai naudojami nevaisingumui gydyti).

Jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Kraujo tyrimas ir echoskopija: tiksliausi nėštumo patvirtinimo būdai

Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. Kraujo tyrimas (hCG nustatymas iš veninio kraujo) yra tikslesnis ir jautresnis už šlapimo testus. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).

Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą. Ultragarsu pamatyti vaisiaus pūslelytę gimdoje dažniausiai galima tik tada, kai hCG kraujyje viršija 1000-1500 mIU/ml, o tai atitinka maždaug 4-5 nėštumo savaitę (skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių). Širdies plakimas paprastai matomas dar vėliau - apie 6-7 savaitę.

Pirmieji žingsniai po teigiamo nėštumo testo

Pamačius dvi juosteles, svarbu nepasimesti ir imtis tikslingų veiksmų, kurie užtikrins tiek jūsų, tiek būsimo kūdikio sveikatą.

Folio rūgštis

Pirmiausia, pradėkite vartoti folio rūgštį, jei to dar nedarėte - tai kritiškai svarbu vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi pirmosiomis savaitėmis. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę.

Apsilankymas pas gydytoją

Neskubėkite lėkti pas gydytoją tą pačią dieną. Optimaliausia užsiregistruoti vizitui pas ginekologą praėjus 2-3 savaitėms po teigiamo testo arba vėluojant mėnesinėms, nebent jaučiate skausmą ar pastebėjote kraujavimą. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės.

Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja.

Vizito metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė ir rezus (Rh (D)) faktorius. Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti. Jei antikūnų nerandama, 28-30 sav.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Nėštumo priežiūros kalendorius:

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Be to, gydytojas gali patarti, kaip sumažinti nemalonius nėštumo simptomus ir pasiruošti gimdymui.

Papildai nėštumo metu: kas svarbu?

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų.
• Geležis: Poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Galima gauti iš riebios žuvies (pvz., lašišos, skumbrės) arba specialių papildų.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
• Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #po #kiek #laiko #mtomas #nestumas #teste

• Gamtos lobiai ir elnio ragai
• Geriausios lankytinos vietos Kretoje šeimoms
• Ką susidėti į gimdymo namus ir ką pirkti naujagimiui?
• patarimai, kaip išnaudoti fenomenalias proto galimybes
• Skanus ir sotus pusryčių receptas