Kiekvienas žmogus turi teisę gyventi oriai ir visapusiškai vystytis; šios pagrindinės teisės negali paneigti jokia šalis. Žmonės turi šią teisę net ir tada, jei jie yra neproduktyvūs, gimė su apribojimais ar jiems išsivystė apribojimai. Tai nesumenkina jų, kaip žomiškųjų asmenų, didelio orumo, pagrįsto ne aplinkybėmis, o vidine jų būties verte. Jei nebus laikomasi šio pagrindinio principo, nebus nei brolybės, nei žmonijos išlikimo ateities.

Popiežius Jonas Paulius II, atskleisdamas žmogaus gyvybės didybę ir neįkainojamą vertę, smerkė visa, kas nukreipta prieš gyvybę. Bažnyčia nuolat primena, kad kiekvieno žmogaus orumas turi prigimtinį pobūdį ir galioja nuo pradėjimo momento iki natūralios mirties. Būtent tokio orumo patvirtinimas yra neatimama asmeninės ir visuomeninės egzistencijos apsaugos sąlyga.
Popiežius Jonas Paulius II rašo: „Tarp visų nusikaltimų, kurie gali būti padaryti prieš gyvybę, abortas dėl užsakyto aborto turi ypatybių, dėl kurių jis yra ypač sunkus ir smerktinas“. Nors šiandien daugelio žmonių sąžinėse jo rimtumo suvokimas vis labiau miglotas, joks žodis neturi galios pakeisti tikrovės: užsakytas abortas yra sąmoningas ir tiesioginis žmogaus nužudymas, nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis jis atliekamas, pradiniame jo egzistencijos etape.
Pritarimas abortams liaudies sąmonėje, elgesyje ir net pačioje teisėje yra iškalbingas itin pavojingos moralinio jausmo krizės ženklas. Esant tokiai rimtai padėčiai, mums dabar labiau nei bet kada reikia drąsos pažvelgti tiesai į akis ir vadinti dalykus tikraisiais vardais, nepasiduodant patogiems kompromisams ar saviapgaulės pagundai. Ypač kalbant apie abortus, plačiai vartojama dviprasmiška terminologija, pavyzdžiui, „nėštumo nutraukimas“, kuria siekiama nuslėpti tikrąją aborto prigimtį.
Negimę vaikai yra patys beginkliai ir nekalčiausi iš mūsų. Šiandien stengiamasi paneigti jų žmogiškąjį orumą ir daryti su jais, kas tik kam patinka, atimant jiems gyvybę ir priimant įstatymus, neleidžiančius niekam stoti tam skersai kelio. Žmogus yra tikslas pats savaime ir niekada nėra priemonė kitoms problemoms spręsti.
| Vertinimo aspektas | Bažnyčios pozicija |
|---|---|
| Gyvybės pradžia | Nuo prasidėjimo momento |
| Aborto esmė | Sąmoningas žmogaus nužudymas |
| Politinė atsakomybė | Pareiga ginti silpnuosius (negimusius) |

Šis negimusios gyvybės gynimas glaudžiai susijęs su kiekvienos kitos žmogaus teisės gynimu. Ji apima įsitikinimą, kad žmogus visada yra šventas ir neliečiamas, bet kokioje situacijoje ir kiekvienu raidos etapu. Vien proto pakanka pripažinti neliečiamą kiekvienos atskiros žmogaus gyvybės vertę, tačiau jei į šį klausimą žvelgsime ir iš tikėjimo pozicijų, kiekvienas žmogaus asmens orumo pažeidimas šaukiasi keršto Dievui ir yra nusikaltimas asmens Kūrėjui.