Hematomos nėštumo metu ir po gimdymo: nuo subchorioninės iki naujagimių traumų ir motinos gerovės

Naujos gyvybės atėjimas į pasaulį - vienas svarbiausių įvykių šeimos gyvenime. Dauguma gimdymų baigiasi sėkmingai ir atneša daug džiaugsmo mažylio tėvams. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai viskas klostosi ne itin sklandžiai ir moteris ar kūdikis nėštumo ar gimdymo metu patiria tam tikrų komplikacijų, pavyzdžiui, hematomų.

Šiame straipsnyje aptarsime hematomas, galinčias atsirasti nėštumo metu ir po gimdymo, jų priežastis, simptomus, gydymą ir galimas pasekmes tiek motinai, tiek naujagimiui.

Kas yra hematoma?

Hematoma - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje arba tarp audinių. Ji atsiranda, kai dėl traumos ar per operaciją plyšta arterija arba vena, o kartais - kai plyšta kapiliarai. Iš kraujagyslės išsiliejęs kraujas praskiria audinius ir užpildo susidariusią ertmę. Hematomų būna paviršinių ir giliųjų.

Subchorioninė hematoma - kraujosruva nėštumo metu

Subchorioninė hematoma (SCH) yra būklė, kai nėštumo metu kraujas kaupiasi tarp gimdos sienelės ir placentos. Kitaip vadinama subchorioniniu kraujavimu, tai yra tarp gemalo dangalų atsiradusi kraujosruva.

Subchorioninės hematomos susidarymas ir dažnumas

Chorioninė membrana yra išorinis sluoksnis, atskiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienos. Subchorioninė hematoma susidaro tuomet, kai choriono membrana iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės. Atsiskyrimas nuo gimdos sienelės gali būti nedidelis arba didesnio masto.

Ši būklė būdinga ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu ir gali būti įvairaus dydžio. Dažniausiai subchorioninės hematomos pasitaiko moterims, kurių nėštumas yra nuo 10 iki 20 savaičių. Dažniausiai tai diagnozuojama pirmąjį trimestrą, bet kartais gali pasireikšti ir vėliau. Subchorioninė hematoma yra gana dažna, pasitaikanti iki 25% nėštumų. Jos sudaro apie 10 % visų makšties kraujavimo atvejų.

Simptomai ir diagnostika

Dažniausias subchorioninės hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties. Kraujavimas gali būti labai lengvas (vadinamasis tepliojimas), tačiau nėščioji gali kraujuoti ir gausiai, su krešuliais. Kartais jis gali būti lydimas dubens ar pilvo apačios spazmų, tačiau dažniausiai skausmo nebūna. Tačiau kai kurioms moterims simptomų nepasireiškia. Svarbu paminėti, kad nemažai moterų nejaučia jokių simptomų - subchorioninė hematoma nustatoma atsitiktinai atliekant įprastinį ultragarsinį tyrimą.

Subchorioninės hematomos paprastai diagnozuojamos ultragarsu. Procedūra padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui įvertinti dydį, vietą ir galimą riziką, susijusią su hematoma. Gydytojas akušeris-ginekologas įvertina pacientės simptomus, surenka anamnezę ir ultragarsinio tyrimo metu nustato hematomos vietą bei dydį.

Gydymas ir prognozė

Subchorioninės hematomos gydymas labai priklauso nuo hematomos dydžio, jos vietos ir nėštumo stadijos. Daugeliu atvejų mažos subchorioninės hematomos išnyks savaime, nereikalaudamos specifinio gydymo. Nėra tikslaus laikotarpio, per kurį subchorioninė hematoma visiškai išnyksta. Vis dėlto, daugeliu atvejų subchorioninės hematomos išnyksta savaime ir nesukelia nėštumo komplikacijų. Gera žinia - jog hematoma gali susitraukti savaime be jokio gydymo.

Jeigu hematoma aptinka pirmojoje nėštumo pusėje, gydytojas rekomenduos kuo mažiau judėti, apriboti bet kokias keliones, nekelti sunkių daiktų ir pan. Hospitalizacija gali būti reikalinga, jei būklė reikalauja intensyvesnės priežiūros. Daugeliu atvejų subchorioninė hematoma nesukelia didelių komplikacijų. Daugelis moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėkmingai išnešioja ir pagimdo.

Dažniausiai subchorioninė hematoma nekenkia kūdikiui. Jeigu hematoma yra maža, ji gali nesukelti jokių problemų arba išnykti savaime nėštumo metu. Tačiau didesnė hematoma arba hematoma, atsiradusi vėlesniu nėštumo laikotarpiu, gali kelti didesnę nėštumo komplikacijų riziką, todėl tokiu atveju gydytojas akušeris-ginekologas atidžiau stebi nėštumo eigą. Nors su subchorionine hematoma yra persileidimo rizika, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, daugumai moterų, sergančių šia liga, nėštumas tęsiasi sėkmingai. Didelės ar nuolatinės hematomos gali padidinti komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar mažas gimimo svoris, riziką.

Su tinkama medicinine priežiūra, stebėjimu ir poilsiu daugelis šią ligą turinčių moterų gali pastoti sveikai.

Gimdymo traumos ir hematomos naujagimiams

Nors dalis hematomų atsiranda nėštumo metu, kitos susijusios su pačiu gimdymo procesu. Lietuvos naujagimių registro duomenimis, trauma gimdymo metu ištinka 6‒8 naujagimius iš 1 000. Sunkios gimdymo traumos šiandien pasitaiko labai retai. Gimdymo trauma vadinamas gimdymo metu įvykęs mechaninis vaisiaus audinių ir organų vientisumo pažeidimas.

Gimdymo traumų priežastys ir rizikos veiksniai

Naujagimių traumas gali nulemti užsitęsęs ar greitas gimdymas, vaisiaus galvutės ir motinos dubens matmenų neatitikimas, mažas vaisiaus vandenų kiekis, moters dubens anomalijos, vaisiaus makrosomija, anomalijos, neišnešiotumas, sėdynės pirmeiga, įvairios procedūros gimdymo metu, didesnio nei 4,5 kg svorio vaisius, nepakankama gimdyvės priežiūra gimdymo metu.

Kartais užsitęsus gimdymui, sutrikus naujagimio kvėpavimui prireikia panaudoti tokias priemones kaip replės ar vakuuminis ekstraktorius, su kuriomis ištraukiamas naujagimis. Tokios procedūros metu kartais traumuojama naujagimio galvytė. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą.

Kefalohematoma

Viena iš dažniausių naujagimių traumų yra kefalohematoma. Tai yra kraujo sankaupa virš kaukolės kaulų galvos minkštuosiuose audiniuose, dažniausiai būnanti pakaušio arba momens srityse. Kraujo išsiliejimas po antkauliu vadinamas galvos hematoma. Hematomos susidaro trūkus kraujagyslei ir kraujui kaupiantis tarp kaulo ir jį dengiančios membranos. Kefalohematoma - tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa.

Kefalohematomos priežastys ir paplitimas

Kefalohematoma pasireiškia 1-2% naujagimių dėl intensyvios gimdymo veiklos pažeistų smulkių galvos minkštųjų audinių kraujagyslių. Ji susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.

Rizikos faktoriai, padidinantys kefalohematomos tikimybę, apima: žnyplių arba vakuuminio ekstraktoriaus naudojimą gimdymo metu, epidurinę nejautrą, didelį naujagimio svorį (daugiau nei 4 kg), keleto vaisių gimdoje (dvynukų, trynukų ir t.t.) buvimą, prailgintą, sudėtingą gimdymą natūraliais takais. Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti.

Simptomai, gydymas ir tėvų patirtys

Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi. Kefalohematoma dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime per pirmas savaites. Paprastai jokio gydymo neprireikia. Kefalohematomai kalcifikavus ir sukietėjus ji gali išlikti ilgesnį laiką ir sukelti diskomfortą tėvams matant deformaciją.

Yra mitas, kad negalima guldyti vaiko ant to šono, kur yra kefalohematoma. Tačiau vaikas skausmo dėl šios deformacijos nejaučia, todėl esant kefalohematomai rekomenduojama guldyti ant abiejų galvos pusių taip išvengiant pozicinių kaukolės deformacijų. Vaikų neurochirurgo apžiūros reiktų, jeigu kefalohematoma išlieka ilgiau nei 2-3 mėnesius arba stebint komplikacijas. Esant indikacijoms kai kuriais atvejais gali būti taikomas chirurginis kefalohematomos gydymas.

Tėvai dažnai nerimauja dėl šios būklės. Pavyzdžiui, vienos mamos pasakojimu: „Va mūsų mažuliukui jau 12 dienų. Gimdymas ir visa kita ganėtinai sklandžiai praėjo, bet galvytėje turim paviršinę hematomą, ir mūsų akim ji ne tokia jau maža. Ligoninėj visi sutartinai tikino kad tai nuo greito gimdymo ir kad ji per laiką rezorbuosis, tačiau mum atrodo kad ji dar nė kiek nesumažėjo... Kažkaip neramu... Gal yra mamų kurių leliukai irgi ją turėjo? Kada ji išsivaikščiojo?“ Kita mama dalinosi: „Mano maziukas gime sausio 14 ir irgi turi sia "bedele". Tai is tiesu nuo greito gimdymo. Maniskis kaip kulka issove jau per pirma stumima. Dabar jam 4 savaites ir hematoma tik dabar pradejo mazeti. Pradzioje buvo tikrai labai nemaza. Didesne nei kudikio kumstelis.“

Pediatrė ligoninėj sakė, kad traukti kraujo neapsimoka, nes atseit ji ir taip gražiai pati išsiaikšto. Daktarė kartais liepia vaiką namie laikyti su kepure. „O kam ta merliuką ant jos dėti?“ - klausia tėvai. „Tikrai nedėjau jokio merliuko, tik paprasčiausiai kepuryte, nes vistiek dar mažulytis. Bet jei namie begalo šilta taigi galima ir be jos.“ Šios patirtys rodo, kad tėvams svarbu gauti aiškią informaciją ir nuraminimą.

Galimos kefalohematomos komplikacijos

Dėl kefalohematomos gali kilti tokių komplikacijų, kaip anemija, hematomos infekcija, pykinimas dėl hiperbilirubinemijos.

• Anemija (geležies trūkumas). Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė.
• Kalkėjimas (kalcifikacija). Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
• Infekcijos. Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
• Gelta. Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
• Kaukolės lūžiai. 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.

Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų.

Intrakranijinė hematoma - sunki komplikacija

Hematoma kaukolės viduje (smegenyse ar jų skilveliuose) yra rimtas sutrikimas, reikalaujantis gydymo. Vėliau gali atsirasti kūdikio raidos sutrikimų, padidėjęs nervingumas, gali atsirasti paralyžių, žvairumas, vystytis smegenų vandenė (hidrocefalija), cistos, prasidėti epilepsijos priepuoliai.

Viena moteris pasidalino savo patirtimi: „Susituokę 4 metus laukėme vaikučio. Ultragarsinis tyrimas rodė, kad jis sveikas, pernešiojimo požymių nėra, todėl gydytojai gimdymo neskubino. Gimdymas truko 5 valandas. Gydytojai pradėjo svarstyti apie cezario pjūvį. Tačiau berniukas gimė pats. Padėtas prie krūties mažylis buvo vangus, nenorėjo žysti, bet ir tai mūsų nenuliūdino. Nuėję pažiūrėti pamatėme sūnų gulintį kaip stiklinėje vitrinoje. Jis rodėsi vos gyvas apkaišytas įvairiausiai vamzdeliais. Tyrimai ultragarsu rodė, kad berniukui išsiplėtę galvos skilveliai. Netrukus su mažyliu mus išsiuntė į Santariškių vaikų ligoninę. Tyrimai tęsėsi. Galimybės buvo trys: cista, auglys arba hematoma. Operacijai mus išsiuntė į Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos skyrių. Ten gydytojai veikė žaibiškai. Vos nuvykus atliko antrą tomografiją. Ji parodė, kad mažylio galvoje yra didelė (7 ml dydžio) hematoma. Suvokėme tai kaip sėkmę, nes auglys ar cista, gydytojų žodžiais, būtų blogiau. Operuoti turėjo kitą dieną. Operuojant kilo komplikacijų, teko perpilti kraują. Sūnelis gulėjo baltutis, nepanašus į gyvą vaiką. Tačiau jau kitą dieną įvyko stebuklas - berniukas bandė man šypsotis, ėmė krūtį. Sužinojau, kad sūnui atvėrė smegenėles, ištraukė giliai glūdinčią hematomą. Maniau, kad berniukas reanimacijoje gulės savaites, bet po poros dienų jį atnešė į mano palatą. Vaikas atrodė puikiai. Juokėsi, žindo, o apie operaciją priminė tik užklijuotas tvarstis. Dabar kas mėnesį lankomės pas neurologą, sūnelis geria skysčius varantį vaistą diakarbą. Sūnaus kiek padidėjęs raumenų tonusas, lankome masažus. Mums pasisekė, kad gydytojai laiku ir tiksliai nustatė jo ligą, sėkmingai išoperavo.“

Kitos naujagimių traumos gimdymo metu

Tinkama gimdyvės priežiūra nėštumo ir gimdymo metu leidžia išvengti sunkių gimdymo traumų arba sumažinti jų tikimybę iki minimumo. Vis dėlto, reikia žinoti, kokios traumos pasitaiko dažniausiai ir kiek jos iš tiesų rimtos.

Gimdymo traumos motinoms

Lietuvoje dažniau kalbama apie naujagimius gimdymo metu ištinkančias traumas, o apie moterų patiriamas traumas nutylima, mat jos rečiau kelia pavojų gyvybei. Visgi, statistika rodo, kad net trečdalis moterų savo gimdymą vertina kaip traumą.

Dažniausios motinų patiriamos traumos ir jų priežastys

Moterims gimdymo metu būdingi įvairūs gimdymo takų sužalojimai: gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės.

Gimdymo takų sužalojimų priežastys būna skirtingos:

• Anatominės gimdymo takų ypatybės: pvz., aukšta tarpvietė, siaura makštis, siauras kaulinis dubuo su pakitusiu gaktikaulių kampu, nevisiškas lytinių organų subrendimas.
• Funkcinės gimdymo takų savybės: stangrūs, kieti tarpvietės audiniai, sunkiai prasitempiantys gimdant, gimdymo takų randai.
• Vaisiaus ypatybės: stambus vaisius, netaisyklingos vaisiaus pirmeigos, sėdmeninė pirmeiga, nepakankama vaisiaus galvutės konfigūracija slenkant gimdymo takais dėl pernešiojimo, netinkama gimdymo priežiūra.
• Gimdymo eiga ir akušerinės operacijos: greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi). Gimdos kaklelis dažniau plyšta pirmakartėms gimdyvėms.

Psichologinės gimdymo traumų pasekmės

Tiek gimdymo metu traumą patyręs kūdikis, tiek mama net ir praėjus kuriam laikui gali jausti ne tik fizines, bet ir psichologines to pasekmes. Apklausos ir tyrimai rodo, kad net iki 34 proc. moterų savo gimdymo patirtį vadina traumine ir net apie 70 proc. pagimdžiusių moterų išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus.

Traumos terminas plačiąja prasme reiškia, kad motinai arba kūdikiui gimdymo metu buvo iškilęs pavojus gyvybei, grėsė rimtais fizinės sveikatos arba emocinės būklės sutrikdymais. Todėl, dažnai netgi gimdymui praėjus sklandžiai, moteris, ypač gimdžiusi pirmą kartą, gali jaustis itin prislėgta, o tokia būklė ilgainiui pereiti į potrauminio streso sindromą, galintį trukti nuo mėnesio iki kelių mėnesių ar metų. Potrauminio streso sindromas išsivysto 1,5-9 proc. moterų, o tos, kurioms jis neišsivysto, simptomai būna ne tokie intensyvūs, jų pasireiškia mažiau, tačiau vis vien sukelia varginančią būseną.

Potrauminio streso sindromo simptomai ir pagalba

Remiantis Amerikos psichiatrijos diagnostikos asociacijos rekomendacijomis, neseniai pagimdžiusios moterys turėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus (jei jie trunka ilgiau nei mėnesį), įspėjančius, kad jai reikalinga pagalba:

• Įkyrios mintys ir prisiminimai: Košmarų sapnavimas, nuolat išgyvenamas sunkių gimdymo metu patirtų jausmų, skausmingas reagavimas į bet kokius priminimus apie įvykį.
• Atsiribojimas, abejingumas: Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių apie skausmingą patirtį, negebėjimas prisiminti tam tikrų su įvykiu susijusių momentų, susidomėjimo mėgiama ir iki tol reikšminga buvusia veikla sumažėjimas, atsiribojimas nuo artimųjų, negebėjimas jausti meilės ar dėkingumo jausmus, negatyvus ateities matymas.
• Hiperaktyvumas: Sunkumai norint užmigti, irzlumas, pykčio protrūkiai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, nemiga, neadekvčios reakcijos, panikos priepuoliai.
• Bendravimo gebėjimų praradimas: Stresas būnant socialinėje, darbo aplinkoje.

Atsigauti po gimdymo, kurio metu moteris ar kūdikis patyrė vienokio ar kitokio pobūdžio traumas, po patirto potrauminio streso sindromo, prireikia laiko. Geriausia tokiu atveju pasitarti su medikais, šioje srityje besispecializuojančiais psichoterapeutais, kurie parinks geriausią gydymo būdą. Savo ruožtu, moteris turėtų imtis nemedikamentinės savipagalbos:

• Išsimiegoti.
• Mankštintis.
• Lankytis neseniai pagimdžiusių moterų susiėjimuose, kitais būdais su jomis bendrauti.
• Lankytis masažuose.
• Skaityti savipagalbai po traumų skirtą literatūrą.

Medikai pabrėžia, kad potrauminiam stresui būdingų simptomų jokiu būdu negalima ignoruoti, tikintis, kad jie praeis savaime. Tyrimų duomenimis, užsitęsusi slogi būsena net 10-15 procentų jaunų motinų išsivysto į pogimdyvinę depresiją, su kuria susidoroti gali būti sudėtinga.

tags: #po #gimdymo #gali #buti #hematitas

• Apie paramą neįgaliesiems
• kaip saugiai naudoti didramunės aliejų vaikams
• kada geriausia pradėti vaikų ortodontinį gydymą
• stilingos kuprinės vaikams
• Geriausi žaidimai ir eilėraščiai vaiko kūrybiškumui