Pietų kraštų gėrybės: arbūzai, melionai, baklažanai ir kiti didingų vaisių augalai

Pietų kraštai pasižymi neįtikėtina augalijos įvairove, ypač atogrąžų miškuose. Čia auga daugybė vaisius vedančių augalų, kurie ne tik gražūs, bet ir naudingi. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias pietų kranto vaisių rūšis, jų auginimo ypatumus ir naudą sveikatai. Nuo atogrąžų miškų augalų iki Lietuvoje auginamų egzotinių vaisių - atrasime platų ir įdomų pasaulį.

Arbūzai: gaivus milžinas ir jo nauda

Arbūzas - tai pietų kraštų daržo augalas, vedantis didžiulius, mėsingus vaisius, kurie yra tikra antioksidantų skrynelė ir afrodiziakas. Arbūzuose, ypač geltonuosiuose, gausu citrulino, aminorūgšties ir antioksidanto. Jie taip pat yra puikus vitaminų šaltinis, gausūs vitaminų A, C ir B6.

Be to, arbūzai pasižymi mažu kalorijų kiekiu - saldu, gardu ir visai nekaloringa. 1 stiklinė arbūzo minkštimo neturi nė 50 kcal. Arbūzai turi daug virškinimą skatinančios ląstelienos, mangano, kuris padeda greičiau deginti riebalus. Kadangi arbūzuose gausu sveikųjų angliavandenių ir fruktozės, jie malšina saldumynų norą, o magnis gerina nuotaiką ir teikia energijos. 92 procentus arbūzo sudaro vanduo. Taigi gardus kąsnelis ne tik numalšins alkį, bet ir apsaugos organizmą nuo dehidratacijos, efektyviai drėkins odą iš vidaus.

Kaip išsirinkti prinokusį arbūzą

• Geriau nepirkite arbūzo nesulaukusi rugpjūčio vidurio. Net ir pačios ankstyviausios jų veislės prinoksta tik paskutinėmis liepos dienomis.
• Pažvelkite, kokie arbūzai sudėti parduotuvės konteineryje. Aiškiai didesnis už kitus arbūzus veikiausiai bus pernokęs, mažiausias - neprinokęs.
• Didelė balkšva dėmė viename šone - patikimas požymis, kad arbūzas dar neprinokęs.
• Niekada nepirkite arbūzų, pardavinėjamų šalikelėse.
• Perpjauto arbūzo „baltoji“ dalis turi iš tikrųjų būti balta.
• Namuose perpjovus arbūzą jo minkštimo gabalėlį pamerkite į stiklinę su vandeniu. Jei vanduo nusidažė rausvai - vadinasi, jūsų arbūzas iš tikrųjų yra paspalvintas maistiniais dažais.
• Nitratai arbūze pasiskirsto netolygiai. Daugiausia jų susikaupia prie žievės ir kotelio.

Arbūzų medus - nardekas

Iš arbūzo minkštimo daromas medus be cukraus vadinamas nardeku. Medui gaminti naudojami nekondiciniai (t. y. neatitinkantys standarto ir kokybės reikalavimų) arbūzai: pernokę, vienpusiai, maži, suskilę.

Norėdami išsivirti arbūzų medaus, būtinai nusipirkite pernokusius ar gerai sunokusius kelis arbūzus, nes vieno arbūzo gali neužtekti: verdant gerokai sumažėja sulčių apimtis. Be to, nepirkite nesaldžių ir nesunokusių arbūzų. Arbūzą (-us) supjaustome dideliais gabalais, atskiriame nuo žalios žievelės ir pašaliname sėklas. Arbūzo minkštimą (ar jo dalis) dedame į maišytuvą (smulkintuvą ar plaktuvą) ir išplakame iki tyrės (piurė) masės. Per sietą praleidžiame arbūzų tyrę. Marlę, sulankstytą keturgubai, įdedame į kiaurasamtį ir vėl praleidžiame sultis. Jei sultys bus nevienalytės su minkštimu, pakartojame procedūrą. Kai tik gauname grynas arbūzo sultis, dedame jas ant lėtos ugnies ir kaitiname 6-9 kartus.

Virimo procesas gana ilgas. Kaitinama (iki 9-10 kartų) ant mažos ugnies nuolat maišant ir pašalinant putas tol, kol sultys tampa klampios, panašiai, kaip bičių medaus. Cukraus į arbūzų sultis nededama, nes ir taip saldu. Nardekas yra medaus konsistencijos, rausvos spalvos, specifinio saldaus skonio ir turi ne mažiau kaip 60 proc. cukraus. Atminkite, iš 1 litro sulčių gaunama 100 gramų medaus. Arbūzų medus hermetiškai laikomas ir neuždarytas sandariai. Tiesiog supilamas į stiklainius ir laikomas šaltoje patalpoje. Valgomas kaip ir bičių medus.

Melionai: saldus vanduo ir vitaminai

Melionai yra agurkinių šeimos augalai, kilę iš Mažosios ir Vidurinės Azijos. Jų vaisiai panašūs į arbūzų - saldūs, kvapnūs, švelnaus skonio. Maistui vartojami subrendę melionų vaisiai, kurie yra skanūs, aromatingi, todėl valgomi daugiausia žali.

Auginimas Lietuvoje

Mūsų krašte melionai sėkmingai auginami inspektuose. Gegužės 15 dieną sudaiginamos sėklos. Daigai auga sparčiai. Pavasarį, praėjus šalnų pavojui, į inspektus daigus sodinami 75-90 cm atstumu vienas nuo kito. Į inspektus melionai sodinami į gerai paruoštą, trąšią dirvą.

Melionų augimui reikalingas šiltnamio mikroklimatas. Šiltnamyje melionai reikalauja daug šilumos. Vanduo neturi patekti ant kelmelio, nei ant ūglių, nes jie gali tuojau pat supūti. Todėl reikia laistyti į šalia jų esančias duobutes, kad vandens gautų tik šaknys ir gana gausiai. Svarbu inspektus laiku vėdinti: atidarinėti langus, esant saulėtam orui, ir uždarinėti nakčiai. Kai melionai sparčiai augina lapus ir stiebus, juos reikia tręšti skystomis organinėmis trąšomis.

Kai vaisiai užauga, juos reikia pakelti nuo žemės, kad negulėtų ant žemės. Tai padeda išvengti jų apačios supuvimo. Vaisius reikia vartyti, kad sunoktų vienodai iš visų pusių. Melionai paprastai sunoksta per 20-45 dienas. Prinokęs melionas skleidžia malonų kvapą, o dar vėliau lengvai atsiskiria nuo kotelio.

Melionų nauda sveikatai ir vartojimas

Melionai yra ypač naudingi sergantiems ateroskleroze. Jie skatina kraujodaros vyksmą, todėl tinka valgyti pagyvenusiems žmonėms ir vaikams. Taip pat jie padeda esant vidurių užkietėjimui ir hemorojui bei gali būti naudingi sergant inkstų ligomis. Melionai turi ir nervus raminančių savybių.

Nuo XII-XIII a. melionai pateko į Europos virtuves. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, melionų skiltele pradedami pietūs. Prancūzijoje melionas duodamas prie žuvies arba mėsos patiekalų, Rusijoje - desertui.

Baklažanai: violetinis universalas jūsų virtuvėje

Baklažanas (Solanum melongena) yra bulvinių šeimos augalas, auginamas dėl savo pailgų, dažniausiai tamsiai violetinės spalvos vaisių. Ši daržovė yra populiari įvairiose pasaulio virtuvėse ir vertinama dėl savo universalumo bei maistinių savybių.

Botaninis aprašymas ir paplitimas

Baklažanas yra vienmetis arba daugiametis augalas, užaugantis iki 1 metro aukščio. Jo lapai dideli, ovalūs, o žiedai - violetiniai. Vaisiai gali būti įvairių formų ir spalvų, priklausomai nuo veislės. Baklažanai kilę iš Indijos, tačiau dabar auginami daugelyje šiltų kraštų, įskaitant Aziją, Afriką, Europą ir Ameriką.

Baklažanų auginimas ir genėjimas

Baklažanai mėgsta šiltą klimatą ir gerai drenuotą dirvą. Sėklos sėjamos anksti pavasarį, daigai auginami šiltnamyje. Daigai sodinami į atvirą gruntą, kai praeina šalnos pavojus. Augalai reikalauja reguliaraus laistymo, tręšimo ir ravėjimo. Vaisiai skinami, kai jie pasiekia reikiamą dydį ir spalvą. Baklažanų genėjimas didesniam derliui!

Nauda ir maistinė vertė

Baklažanai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Juose gausu vitaminų B, C ir K, taip pat mineralų, tokių kaip kalis, magnis ir manganas. Jie turi daug antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų žalos. Baklažanai yra geras skaidulų šaltinis, kuris padeda virškinimui ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Baklažanų maistinė vertė (100 gramų)

Baklažanai virtuvėje

Baklažanai yra universalūs ir gali būti naudojami įvairiuose patiekaluose. Jie gali būti kepami, troškinami, grilinami arba naudojami kaip ingredientas sriubose ir troškiniuose.

• Musaka: Graikiškas patiekalas su baklažanais, mėsa ir bešamelio padažu.
• Baba Ghanoush: Artimųjų Rytų užtepėlė iš keptų baklažanų, tahini ir citrinos sulčių.
• Baklažanų Parmigiana: Itališkas patiekalas su keptais baklažanais, sūriu ir pomidorų padažu.

Persimonai: egzotiškas skonis Lietuvoje

Iš šiltųjų kraštų oranžiniai persimonų vaisiai į Lietuvą atkeliauja pačiu tamsiausiu laikotarpiu - gruodžio mėnesį. Persimonai vedantys rytiniai, dar vadinami japoniniais, juodmedžiai (Diospyros kaki) priklauso prie juodmedinių (Ebenaceae) šeimos persimonų (Diospyros) genties augalų. Šių augalų tėvynė - Kinija. Būtent iš čia persimonai pasklido į skirtingas pasaulio vietas. XIX a. pirmajame dešimtmetyje jie pradėti auginti Kalifornijoje bei Pietų Europoje.

Persimonų auginimas ir populiarumo istorija

Šiais laikais persimonai užauga ne tik Kinijoje, bet ir Italijoje, Ispanijoje, Egipte, arabų šalyse, Pietryčių Azijoje bei Amerikoje - šalyse, kuriose vyrauja subtropinis ir tropinis klimatas. Tačiau yra vietovių, kur šie vaismedžiai auginami ir atšiauresnėmis klimato sąlygomis dėl selekcininkų išvestų atsparių ir derlingų veislių. Jų šiuo metu suskaičiuojama daugiau nei 1500.

Persimonai mėgstamais vaisiais tapo ne iškart. Šiaurės Amerikos pirmieji gyventojai persimonų paragavo, tačiau nepatiko sutraukiantis jų skonis. Maždaug tų pačių pojūčių patyrė ir europiečiai. Tik vėliau paaiškėjo, kad persimonų negalima liesti iki pirmųjų šalčių, nes tik jų paspirginti jie subręsta ir įgauna puikų skonį. Didžiausias persimonų vartojimo bumas pasaulyje kilo, kai apie 1846-1848 m. Amerikos admirolas Metju Peris parsivežė šių vaisių iš Japonijos. Tuo metu jie buvo vadinami japoniškais, arba rytietiškais, persimonais.

Persimonų nauda ir vartojimas

Persimonai vertinami dėl didelių, sultingų ir vertingų vaisių. Jie saldūs, nes jų sudėtyje yra 13-20 proc. cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės. Persimonuose taip pat yra organinių rūgščių - 0,05-0,20 proc., vitaminų C, A, P, karoteno, rauginių medžiagų, makro- ir mikroelementų - kalio, kalcio, fosforo, geležies, jodo.

Vaisiai gali būti atsargiai, nepažeidžiant odelės nuskinami prieš prinokstant ir sandėliuojami. Jie vartojami švieži, kai gerai sunoksta ir net pernoksta. Šių vaisių nokimą galima pagreitinti 12 valandų palaikius šiltame (30-40 ºC) vandenyje. Persimonus, kaip ir figas, galima džiovinti, skanios ir jų uogienės.

Persimonų auginimas Lietuvoje

Persimonų vaisių galima pabandyti užsiauginti ir Lietuvoje, juolab kad ne viename medelyne galima nusipirkti šiuos vaisius vedančių augalų sodinukų. Tačiau renkantis jų veisles būtina žinoti, kurios mūsų šalyje sėkmingai peržiemos net ir tada, kai užklups tikrai žvarbi žiema. Kaukaziniai juodmedžiai atlaiko tik nedidelį šaltį - iki -15 ºC, todėl, temperatūrai dar žemiau nukritus, vaismedžiai gali nušalti. Rekomenduojama kur nors užuovėjoje sodinti amerikinius juodmedžius arba jų hibridus, kurie gaunami kryžminant afrikines ir rytines veisles.

Egzotiški atogrąžų vaisiai: nuo bananų iki baobabų

Pietų kraštas pasižymi didele augalijos įvairove, o atogrąžų miškuose klesti daugybė unikalių augalų, vedančių įvairius vaisius.

Atogrąžų miškų milžinai ir keistuoliai

• Bengalinis fikusas (Ficus benghalensis L.): Šis didingas medis, kilęs iš drėgnų atogrąžų Indijos miškų, gali užaugti iki 30 metrų aukščio ir išgyventi iki 3000 metų.
• Sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.): Kilusi iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, siekia 25 m aukštį. Aborigenai šį augalą vadina „kopūstine palme“, nes valgo jaunus lapus kaip daržoves. Valgomos yra ir beveik visų palmių viršūnės. Jos primena kopūstus, kuriuos galima naudoti salotoms ir karštiems patiekalams gaminti.
• Tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.): Šis augalas, vadinamas „atogrąžų duona“, kilęs iš Pietryčių Azijos. Kauniečiai žino, kad Botanikos sode kone kasmet vaisius sunokina didžiausia pasaulyje žolė - bananas.
• Papajinis melionmedis (Carica papaya L.): Šis augalas natūraliai auga Amerikos žemyne nuo Meksikos iki Čilės. Jis žydi ir dera ištisus metus, tačiau gyvena tik 4-5 metus. Vaisiai vadinami uogomis, o jų minkštime gausu vitaminų A, B, C, D ir cukraus. Augalas įdomus tuo, kad vienu metu jis ir žydi, ir brandina vaisius. Netrukus sunoksiantys vaisiai būna oranžiniai, panašūs į melionus.
• Tikroji dracena (Dracaena draco L.): Kilusi iš Kanarų salų, užauga iki 10 m aukščio ir vadinama „drakono medžiu“. Tai ilgaamžiai medžiai, galintys išgyventi iki 3-6 tūkstančių metų.

Kiti vertingi ir egzotiški vaisiai

• Avokadas (Persea americana L.): Šis augalas, paplitęs Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, ispanų buvo pavadintas „avokado“.
• Karombolinė averija: Jos ryškiai geltonus žvaigždes primenančius vaisius daugelis esame matę parduotuvėse.
• Japoninė lokva: Rūgščius japoninės lokvos vaisius kinai mėgsta konservuoti. Augalas žydi rudenį, o vaisius veda orams pradėjus šilti.
• Amerikinė akva, arba feichoja: Kilusi iš Brazilijos, populiari Naujojoje Zelandijoje. Augalas veda žalius vaisius, kurių minkštimas skaidrus. Vaisiai turi daug jodo ir kvepia žemuogėmis. Todėl juos zelandiečiai naudoja ledų, jogurtų, desertų gamybai.
• Kei obelis: Pietų Afrikoje augantis augalas, kurio vaisiai primena obuolių ir geltonų pomidorų hibridus.
• Opunsijos: Primena kiškių ausis, veda rausvus ir gelsvus rūgščius, bet valgomus vaisius.
• Žvynuotoji anona: Brandina žalius į kankorėžius panašius vaisius. Jų kreminis minkštimas naudojamas desertams.
• Datulinis finikas: Per sezoną subrandina kelis šimtus kilogramų vaisių. Šviežios ir džiovintos datulės, jų miltai naudojami įvairiems patiekalams gaminti. Geriamos yra ir saldžios šios palmės sultys.
• Baobabas: Ne mažiau vertingas. Afrikiečiai, ypač Madagaskaro salos gyventojai, iš jo lapų gamina salotas, sriubas, valgo vaisius, iš sėklų spaudžia aliejų. Išgręžus kamieną galima prisivarvinti skanių sulčių.
• Indinis tamarindas: Užsiauginus galima sulaukti derliaus - rudų pupų ankščių. Jų viduje yra saldžiai rūgštus minkštimas. Jis tinka mėsai marinuoti norint ją suminkštinti ir kaip prieskonis.
• Agavos: Meksikiečiai vertina agavas. Jų lapų minkštimą jie kepa ir verda. Garsesnis yra iš agavų gaminamas alkoholinis gėrimas. Tam gali tikti tik subrendusios, ne jaunesnės nei 7 metų agavos. Išpjovus jų šerdį, ertmėje kaupiasi sultys. Aromatingos cukringos sultys fermentuojasi, tada yra distiliuojamos ir taip gaunamas stiprus gėrimas.

Pietų augalai jūsų namuose

Egzotiškus augalus galima auginti ir namuose. Štai keletas populiarių variantų:

• Naminis citrinmedis: Per metus duoda 10-20 vaisių. Pirmieji vaisiai pasirodys po 3-5 metų. Augalas mėgsta šviesą, tačiau jam nepatinka tiesioginiai saulės spinduliai. Vasarą geriau purkšti vandeniu, žiemą - laistyti. Vasarą patinka 25 laipsnių temperatūra, žiemą - apie 16 laipsnių.
• Apelsinmedžiai: Kaip ir citrinmedžiai, nemėgsta tiesioginės saulės šviesos. Jums reikės kantrybės ir rūpestingos priežiūros.
• Figmedis: Bene lengviausiai auginamas terasos augalas, kuris ne tik dekoratyvus ir praktiškas, bet ir vertingas vaistinis augalas. Norint auginti figmedį, geriausia tai daryti iš šakelės. Reikia nupjauti šaką, ant kurios matyti bent trys pumpurai, ir pamerkus laukti, kol išdygs šaknys. Tada sodinti į žemę. Spalio mėnesį figmedis numeta lapus, bet dėl to nereikia išsigąsti. Jis keletą mėnesių ilsisi.

tags: #pietu #krastu #darzo #augalas #vedantis #didziulius

• Ką tėvams verta žinoti apie darželį "Tukas"
• Sužinokite daugiau apie priešmokyklinio ugdymo tvarką ir naujoves
• Naudinga arbata mažyliams
• Skyrybos ir vaiko gerovė Džaniašvili ir Bružo atveju
• Lietuvos miškų gyvūnų pasaulis