Algirdas Mykolas Brazauskas: Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas
Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje - 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) - tai išskirtinė figūra Lietuvos valstybės ir politikos istorijoje. Jis buvo ketvirtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1993-1998 m.), Kovo 11-osios Akto signataras, taip pat ėjo Ministro Pirmininko pareigas (2001-2006 m.). Jo gyvenimas ir karjera neatsiejamai susiję su svarbiausiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės formavimo etapais.
Gimęs tarnautojų šeimoje, A. M. Brazauskas savo išsilavinimą pradėjo Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, kurią 1951 m. baigė sidabro medaliu. Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabartinį Kauno technologijos universitetą), kurį 1956 m. baigė įgydamas inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Studijų metais aktyviai sportavo ir dalyvavo KPI dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“. Būdamas studentas, jis su broliu nuomojosi patalpas skulptoriaus J. Zikaro name Kaune.
Profesinę karjerą A. Brazauskas pradėjo 1956 m. Kauno hidroelektrinės statyboje. Vėliau jis ėjo vadovaujančias pareigas statybos organizacijose, tarp jų - Energetikos statybos tresto valdybos viršininko, Kauno statybos tresto statybos valdybos viršininko, Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriaus. Jo patirtis statybinių organizacijų srityje lėmė jo paskyrimą statybinių medžiagų pramonės ministru 1965 m. Vėliau jis dirbo Valstybinės plano komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
A. Brazausko politinė karjera įgavo pagreitį 1988 m., kai jis buvo išrinktas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi. Šiame poste jis aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo procese. Jo kandidatūrą į LKP CK pirmąjį sekretorių palaikė ir Lietuvos Sąjūdis. 1989 m. jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. 1990 m. Lietuvos komunistų partija buvo pertvarkyta į Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP), kurios pirmininku tapo A. Brazauskas.
1990 m. A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nariu ir tapo Kovo 11-osios Akto signataru. Nuo 1990 m. kovo iki 1991 m. sausio ėjo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas pirmojoje Vyriausybėje. Šiuo laikotarpiu jis vadovavo Lietuvos ūkio pertvarkymui iš SSRS sistemos į nepriklausomos valstybės ūkį ir organizavo jo funkcionavimą per SSRS ekonominę blokadą.
Po LDDP pergalės Seimo rinkimuose 1992 m., A. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai, jis laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 1993 m. vasario 14 d. jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu penkerių metų kadencijai, laimėjęs tiesioginius visuotinius rinkimus su 60% balsų. Kaip Prezidentas, jis sustabdė savo narystę LDDP ir aktyviai formavo prezidento instituciją, sudarydamas įvairias konsultacines tarybas. Jis taip pat inicijavo nacionalinės valiutos - lito - įvedimą.
Prezidento kadencijos metu A. Brazauskas suformulavo Lietuvos užsienio politikos tikslus, pabrėždamas gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir glaudų bendradarbiavimą su Baltijos šalimis bei Lenkija. Jis sėkmingai vedė dialogą su Rusija, kurio rezultatas - 1997 m. pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sienos sutartis. 1994 m. jis įteikė prašymą priimti Lietuvą į NATO, o 1997 m. kartu su Lenkijos prezidentu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų Vilniaus konferenciją.
Po prezidentavimo A. Brazauskas tęsė aktyvią politinę veiklą. 2001 m. jis buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku ir ėjo šias pareigas iki 2007 m. Nuo 2001 iki 2006 m. jis du kartus vadovavo Lietuvos Vyriausybei kaip Ministras Pirmininkas. Jo vadovavimo laikotarpiu sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 m. Lietuva gavo kvietimą į NATO, o 2004 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašė Stojimo sutartį į Europos Sąjungą. 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone, kaip Ministras Pirmininkas, dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo.
Algirdas Mykolas Brazauskas buvo apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos ordinais: Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (1998 m.) ir Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003 m.), taip pat Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.). Jis taip pat yra penkių universitetų garbės daktaras.
A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje po sunkios ligos. Jis palaidotas Antakalnio kapinėse. Jo atminimas įamžintas memorialinėmis lentomis, paminklais ir jo vardu pavadintomis institucijomis, tarp jų - Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė ir Brazauskų namai-muziejus Kaišiadoryse.
Laikraščių apžvalga (2010 07 01)
Jo politinę karjerą lydėjo ir diskusijos. Kai kurie šaltiniai mini nesusipratimus dėl verslo sandorių ir ryšių su verslininkais, tačiau oficialūs tyrimai dažnai nepatvirtindavo kaltinimų. Nepaisant komunistinės praeities, A. Brazauskas išliko vienu populiariausių politikų Lietuvoje, kurio šalininkai akcentavo jo indėlį į šalies stabilumą ir ekonominę pažangą.
Algirdas Mykolas Brazauskas paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kaip valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės įtvirtinimo proceso architektas bei pirmasis tiesiogiai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas.
tags: #algirdas #brazauskas #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
