Bambos išvarža yra gana dažna problema, su kuria susiduria daugelis naujagimių ir kūdikių. Ši būklė, nors ir gali kelti susirūpinimą tėvams, dažniausiai yra nekenksminga ir savaime išnyksta vaikui augant. Svarbu suprasti jos priežastis, eigą ir kaip tinkamai prižiūrėti mažylį.
Bambos išvarža, dar vadinama bambos trūkiu, yra nedidelis iškilimas (gumbas) bambos srityje, atsirandantis, kai dalis pilvo organų (dažniausiai žarnų ar taukinės) prasiveržia pro pilvo sienos raumenyse esančią angą. Vaisiaus vystymosi metu šioje vietoje yra jungtis su motinos placenta per virkštelę. Po gimimo ši jungtis randėja ir mažėja, tačiau kartais bambos žiedas (raumenys aplink bambą) iki galo neužsidaro, palikdamas nedidelę angą. Būtent pro šią angą gali išsikišti pilvo organai.
Padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje, pavyzdžiui, ilgai verkiant, stipriai kosint, stengiantis atsistoti ar tuštinantis, gali paskatinti pilvo organus prasprūsti pro nevisiškai suaugusį plyšį pilvo sienos raumenyse. Tačiau tėvai dažnai klaidingai mano, kad būtent šie veiksniai sukėlė išvaržą. Dažniausiai tai yra įgimta problema, o minėti veiksniai tik paspartina jos pasireiškimą.
Kartais bamba gali atrodyti iškilusi dėl susidariusio odelės pertekliaus, ypač jei virkštelė buvo ilgesnė. Jei čiuopiant bambutę jaučiamas lygus dugnas, tai greičiausiai yra tik kosmetinė problema, o ne medicininė išvarža.

Pagrindinis bambos išvaržos požymis yra matomas gumbelis bambos srityje. Šis gumbas gali tapti ryškesnis ir didesnis, kai kūdikis verkia, kosti, stovi ar stangrinasi tuštinantis. Tačiau svarbu atskirti ligą nuo kosmetinės problemos:
Jei tėvai pastebi išvardintus požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei čiuopiant gumbelį jaučiamas skausmas ir jis nepranyksta - tai gali būti įstrigusios išvaržos požymis.
Specialių tyrimų bambos išvaržai nustatyti paprastai nereikia - gydytojas diagnozę nustato apčiuopdamas pilvą.
Laimei, dauguma bambos išvaržų yra neskausmingos ir retai įstringa. Todėl gydytojai neskuba operuoti, nes bėda dažniausiai savaime išnyksta vaikui sulaukus trejų ar ketverių metų amžiaus.
Pagrindinis gydymo metodas yra laukimas ir stebėjimas. Svarbu, kad gydytojas reguliariai apžiūrėtų išvaržą. Dauguma išvaržų užsiveria savaime, kai vaikui sukanka 4-5 metai.
Kai kuriems kūdikiams, kuriems nustatyta bambos išvarža, rekomenduojama dėti ant pilvo ir siekiant pakabinto žaisliuko skatinti stiprėti priekinės pilvo sienos raumenis. Taip pat naudinga gali būti kūdikio raidą prižiūrinčio gydytojo rekomenduota mankšta ir masažas, atitinkantis vaiko amžių.
Švelniai masažuojant, gydytojas kartais gali sugrąžinti išvaržą į vietą. Tačiau siekiant, kad išvarža užsivertų, ant bambos nerekomenduojama klijuoti lipnių juostų ar pleistrų. Nors kartais bambos išvarža vis dar bandoma gydyti specialiais pleistrais, juos klijuojant ant pilvo sienos 2-3 mėnesius, jų poveikis nėra įrodytas, o procedūra gali būti nepatogi ir sukelti skausmą vaikui.

Operacija gali būti reikalinga šiais atvejais:
Daugeliu atvejų, jei operacija reikalinga, pacientai namo išleidžiami dar tą pačią arba kitą dieną po procedūros.
Kartais tėvai gali pastebėti ir kitus naujagimio išvaizdos ar būklės ypatumus, kurie gali kelti nerimą. Pavyzdžiui, naujagimių gelta, kuri pasireiškia maždaug 80-90 proc. naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą. Ji atsiranda dėl greito eritrocitų irimo ir bilirubino kaupimosi organizme. Dažniausiai tai yra fiziologinė (praeinamoji) būklė, kuri gydoma fototerapija (mėlynos šviesos spinduliais).
Kitas dažnas reiškinys - svorio netekimas iškart po gimimo. Tai natūralu, nes džiūsta oda ir pašalinamas skysčių perteklius. Kuo mažesnis ar labiau neišnešiotas naujagimis, tuo daugiau svorio jis gali netekti. Svarbu stebėti, ar svoris pradeda augti stabiliai, nors ankstukams augimas gali būti nestabilus.
Neišnešioti naujagimiai taip pat gali turėti kvėpavimo sutrikimų (Kvėpavimo sutrikimo sindromas - KSS), apnėjų (kvėpavimo sustojimų) ar būti jautresni šalčiui dėl plono poodžio. Jiems reikalinga speciali priežiūra, šiluma ir, jei reikia, medicininė pagalba.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas naujagimis yra unikalus, o jo būklė ir vystymasis gali skirtis. Tėvams svarbu bendrauti su gydytojais, klausti, domėtis ir pasitikėti profesionalų patarimais, kad užtikrintų geriausią priežiūrą savo mažyliui.

tags: #pleistrai #naujagimiu #isvarzai