Suaugusių Alkoholikų Vaikų (SAV) Informacija: Kelias į Atsigavimą ir Sveikimą
Daugelis žmonių, užaugusių šeimose, kur buvo vartojamas alkoholis, susiduria su ilgalaikėmis pasekmėmis savo gyvenime. Šie iššūkiai gali pasireikšti įvairiais būdais, paveikdami asmenybės formavimąsi, santykius ir bendrą gyvenimo kokybę. Laimei, egzistuoja pagalbos priemonės, tokios kaip Suaugusių alkoholikų vaikų (SAV) grupės, kurios suteikia paramą ir viltį tiems, kas augo tokiomis sunkiomis sąlygomis.
Kas yra Suaugusių Alkoholikų Vaikų (SAV) Grupės?
Suaugusių alkoholikų vaikų (SAV) grupės yra savipagalbos bendruomenės, skirtos žmonėms, kurie augo šeimose, kur buvo problemiškas alkoholio vartojimas ar kitos disfunkcijos. Šios grupės veikia pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, kuri yra adaptuota iš Anoniminių alkoholikų (AA) programos. Pagrindinis tikslas yra dalintis patirtimi, jėgomis ir viltimi, padedant sau ir kitiems įveikti problemas, kilusias dėl vaikystės patirties nesveikose šeimose.
„Savipagalbos grupėje dirbama pagal 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, kuri yra pasiskolinta iš Anoniminių alkoholikų programos. Susirinkimų metu dalijamasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems išspręsti dabartines problemas, kurios kilo dėl to, kad augome nesveikose, nesaikingai alkoholį vartojančiose ir nedarniose šeimose. To pasiekiame nagrinėdami ir darydami žingsnius bei gilindamiesi į Suaugusių alkoholikų vaikų būdingus bruožus.“
Laidoje apie suaugusius alkoholikų ir nedarnių šeimų vaikus (SAV), apie šeimos įtaką jų asmenybės formavimuisi, tolesnių santykių, šeimos kūrimui įžvalgomis dalinasi psichologė Justina Kaliatkaitė. Apie savo patirtį, kaip suvokė, kad kažkas gyvenime yra ne taip, kaip atrado pagalbą ir išdrįso pradėti gyventi kitaip, liudija SAV grupės narė Rita.
Priklausomybė Kaip „Nematomas Dramblys“
Priklausomybės, tokios kaip alkoholizmas, narkomanija ar lošimas, ne tik paveikia patį asmenį, bet ir jo artimuosius, ypač šeimą. Priklausomybių konsultantė Aistė Kudzytė pabrėžia, kad priklausomybė yra „Nematomas dramblys“, kurį dažnai bandoma slėpti, nors jo poveikis yra akivaizdus ir skausmingas.
„Priklausomybių konsultantė Aistė Kudzytė tikina, kad, kaip bet kuri kita rimta bėda, priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, vaistų, lošimo visų pirma paliečia patį žmogų, jo gerovę, fizinę ir emocinę sveikatą, veiksmingumą, tačiau tai negali nepaliesti esančiojo šalia, ypač šeimos. Susirgus keičiasi būsenos, nuotaikos, savijauta, elgesys, dažnai - darbingumas. „Priklausomybės liga sergantis žmogus pasidaro aplaidus, piktas, pradeda meluoti, nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Keičiasi visa tvarka jo aplinkoje ir tai negali neveikti aplinkinių“, - vardija A. Kudzytė. Vidinės žmogaus problemos pasireiškia ir išorėje - pykčiais, barniais, melais, muštynėmis, vagystėmis.“
„Priklausomybę aprašė Jorgen F. Nissen savo knygoje „Nematomas dramblys“. Ši problema tokia sudėtinga ir daugialypė - kaip didžiulis dramblys, kurio neįmanoma nepastebėti. Kita vertus - priklausomybę paprastai bandoma slėpti nuo kaimynų, draugų. Norisi paslėpti tai, ko neįmanoma nematyti, todėl bandoma ignoruoti, nuneigti, nureikšminti, neva, čia nieko tokio. Į suaugusiųjų alkoholikų vaikų (SAV) susirinkimus kaip tik renkasi žmonės, kurie augo šalia „nematomo dramblio“. Juos tai paliečia giliai, skausmingai ir ilgam - ne tik, kad tėvas ir motina gėrė, bet ir kokius jausmus tie vaikai priklausomose šeimose išgyveno. Kaip jie bijojo, kokį neužtikrintumą, smurtą patyrė. Galima formaliai pasakyti, kad jie augo disfunkcinėje šeimoje, tačiau šie žodžiai neatskleidžia viso skausmo, kuris už jų slypi. Priklausomoje šeimoje vaikas neturi jokio saugumo. Jis tik mokosi išgyventi, derintis pagal artimųjų - vartojančiųjų ar kopriklausomų būsenas. Jis bijo. Kadangi juo manipuliuojama, jis pats išmoksta manipuliuoti, nes privalo išgyventi priklausomoje šeimoje. Reikia saugotis to nematomo dramblio, antraip sutryps.“
Kaip Priklausomybė Paveikia Šeimos Narius?
Priklausomybė keičia visos šeimos dinamiką. Artimieji dažnai įsitraukia į vadinamąjį „gelbėtojo“ vaidmenį, stengdamiesi kontroliuoti situaciją ir sumažinti priklausomo asmens kenksmingą elgesį. Tai gali sukelti nuovargį, nusivylimą ir netgi savęs praradimą.
„Būna, kad su geriančiu vyru metų metus gyvenanti žmona išmoksta prie jo atitinkamai derintis: jį gelbėti, juo rūpintis, prašyti, kad negertų, nusivilti, kai jokie susitarimai ir pažadai nevykdomi. Santykiai prastėja. Tam, kad nebegertų, kažką turi keisti savo gyvenime. Lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, skiria nemažai laiko kitiems užsiėmimams. Žmona gali sakyti: „Klausyk, aš tavimi dešimt metų rūpinausi, kol tu gėrei, o dabar nebegeri, bet lakstai su kažkokiais anoniminiais alkoholikais.“ Jos realybė irgi labai pakinta: nebereikia sekioti priklausomo, maldauti, kad negertų, atiminėti butelio. Vaduojantis iš priklausomybės šeimos netgi išsiskiria, jeigu kitas artimasis nepadaro būtinų darbų. Nes įkritęs į gelbėtojo, kontroliuojančiojo, rūpintojo vaidmenį nebemoka gyventi savo gyvenimo. Tai pasakytina ir apie priklausomųjų vaikus.“
„Nuo vartojančiojo būsenų ir norų. Susitarėme važiuoti į svečius - ar nepersigalvos? Ir vėl pavogė piniginę - nusipirks butelį. Žiūrėk, jau ir pas draugus, gimines nebevažiuojam, nes gėda. Aš juo rūpinuosi, perdėtai kontroliuoju. Jis - slapstosi. Dažnai pasitaiko smurto ir nelaimingų atsitikimų. Koopriklausomybė - kaip kava du viename, tarsi du žmonės viename. Kai kopriklausomo žmogaus paklausi, kaip jis jaučiasi, jis nesupranta: „Ko čia apie mane klausinėji. Taigi problema - tas kitas.“
Pagalba ir Savipagalba
Pagalba priklausomų asmenų šeimoms yra kompleksinė ir apima įvairias paslaugas: atvejo vadybą, psichologo konsultacijas, socialinio darbuotojo pagalbą ir įvairius kursus. Svarbu suprasti, kad pagalbos reikia ne tik pačiam priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems.
„Pagalbos šeimoms paslaugos yra kompleksinės. Tai ir atvejo vadyba, ir psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo pagalba, įvairūs kursai. Pagalbos gali sulaukti ne tik priklausomas žmogus.“
„Kita vertus, kartais tenka susidurti, kad ateina vartojančiojo artimasis ir matyti, kad jis pats turi vartojimo problemų. Tačiau vizito tikslą formuluoja taip: „Atėjau pasikalbėti apie jį ir ką man su juo daryti?“ Sakau, kad jeigu atėjote, gal pasikalbėkime apie jus. Man visada norisi kalbėtis su žmogumi, kuris atėjo. Ar tai bus vartojantis, ar artimasis - kalbėti su juo apie jį, o ne apie tą trečią ar penktą asmenį.“
„Priklausomų žmonių artimiesiems norėtųsi perduoti tokią žinutę: „Gal vertėtų atsigręžti į save? Ar tikrai viskas gerai? Tikslas - visų pirma pasirūpinti savimi. Ateinu, pasiklausau kitų žmonių patirčių, kuriose galiu rasti daug savęs: ką aš dariau, ką aš išgyvenau ir koks mano gyvenimas. Ir dažnai priklausomų žmonių artimieji pamato, kad patys nė negyveno tuos 10, 20 metų. Moters, kurios vyras geria, gyvenimas nelabai linksmas. Tačiau atėjusi į Al-Anon grupę ji susitinka irgi turinčių priklausomų asmenų savo šeimose. Klausosi grupės dalyvio, kuris sako: „10 metų gelbėjau geriantį artimąjį, vos negavau galo, pradėjau ryti tabletes. Bet dabar, nesvarbu, ar artimasis blaivus, ar geria - žiūriu savo gyvenimo. Aš neatsakau už kitą asmenį.“
„Savitarpio pagalbos grupės ir jose praktikuojama 12 žingsnių programa, nukreipta į patį asmenį, į jo laisvę ir atsakomybę rinktis. T.y. apie savo problemos pripažinimą, o ne apie sėdėjimą ant sofos laukiant kad „kodas“ ką nors už mane padarys.“
Pagalba Mažuose Miesteliuose ir Nuotoliniai Susirinkimai
Pandemijos laikotarpis atnešė ir teigiamų pokyčių, tarp kurių - nuotolinių susirinkimų galimybė. Dabar prie įvairių savipagalbos grupių galima prisijungti internetu, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tai ypač svarbu žmonėms, gyvenantiems atokiuose miesteliuose ar kaimeliuose, auginantiems mažus vaikus ar slaugantiems ligonius.
„Kad ir kokių siaubingų poveikių ir pasekmių mums turėjo koronaviruso pandemija, bent vieną gerą dalyką paliko. Tai nuotoliniai susirinkimai. Šiandien prie kiekvienos iš išvardytų draugijų galima prisijungti prie grupės nuotoliniu būdu per „Zoom“, „Skype“ ar kitas programas, nekeliant kojos iš namų. Tačiau svarbu akcentuoti, kad savipagalbos galimybių yra ir jos - labai plačios. Pažįstu žmonių, kurie būdami Lietuvoje dalyvauja nuotoliniu būdu kitose šalyse rengiamose grupėse. Prisijungia prie susirinkimų Lenkijoje, Amerikoje, užsieniečiai prisijungia prie lietuviškų grupių, net globėjus susiranda. Taigi, net ir atokiame miestelyje ar kaimelyje gyvenančiam žmogui, slaugantiems ligonius ar auginantiems mažus vaikus dalyvauti savipagalbos grupėse galima, tik reikia turėti internetą. Ir noro. Nežinai, kur ir kaip prisijungti - prašyk savo socialinio darbuotojo, tikrai padės.“
Istorija ir Plėtra: Nuo Pirmosios AA Grupės Kaune Iki Šiandienos
Istorija pasakoja apie pirmuosius žingsnius kuriant Anoniminių alkoholikų (AA) bendruomenę Kaune. Nuo pirmųjų susirinkimų, vykusių 1991 m. spalio 15 d., grupė pamažu augo ir plėtėsi, susidurdama su įvairiais iššūkiais, bet visada išlaikydama viltį ir siekį padėti kenčiantiems.
„Sausio 21 d. arkivyskupijos Šeimos centre susirinko AA draugijos Kauno mieste pradininkai ir nariai. Dalyvavo tikri „mohikanai“ - negeriantys penkiolika, dvidešimt ir daugiau metų. Pirmiausia vyko uždaras AA susirinkimas, kurio metu visi prisiminė AA įsikūrimo pradžią Kauno mieste, vyrus ir moteris, nebijojusius žengti pirmuosius žingsnius kuriant naujas grupes ir skleidžiant AA idėjas. Po bendros maldos susirinkusieji vaišinosi tortu ir dalijosi savo patirtimi bei šiandienos džiaugsmais ir rūpesčiais. Kauno arkivyskupijos Šeimos centre kiekvieną antradienį 18 val. renkasi Al-Anon (Alkoholikų artimųjų) bei SAV (Suaugusių alkoholikų vaikų) grupės. Šiuo metu Kaune renkasi 12 AA grupių.“
„Kaip ir kada įsikūrė pirmoji AA grupė Kaune? Savo blaivybei buvo trys mėnesiai. Man palengvėjo, bet vienišumas ir baimė vis stipriau gniaužė į savo gniaužtus. Gyvenau užsidariusi savo kalėjime, niekur neidavau. Laikraštyje „Kauno laikas“ radau pranešimą, kad atvažiuoja Vilniaus AA draugijos nariai su svečiais iš JAV - lietuviais, taip pat AA nariais. Aš, šiaip taip nugalėjusi žmonių ir aplinkos baimę, nuėjau. Po susirinkimo kalbėjausi su Vilniaus AA grupės įkūrėju Romu, kuris pasiūlė įkurti grupę Kaune. Deja, nei jėgų, nei supratimo apie AA draugiją neturėjau. Ir vėl radau skelbimą laikraštyje: atvažiuoja vilniečiai, kad padėtų Kaune įsteigti AA grupę. Susidomėjusių žmonių šį kartą atėjo daugiau. Po atviro susirinkimo likome tik mes - turintys alkoholizmo problemą. Prašiau Dievo, kad liktų bent viena moteris. Liko viena moteris alkoholikė ir viena alkoholiko žmona. Tai jos - geranoriškos moters ir geros organizatorės - dėka buvome surašyti ir suorganizuoti. Taip gimė pirmoji AA grupė Kaune, o PIRMASIS SUSIRINKIMS įvyko 1991m. spalio 15d. Jame,kartu su vilniečiais dalyvavo 17 žmonių. Neturėjome patalpų, todėl rinkomės pas tą pačią moterį, kuri mums padėjo susiorganizuoti. Mus dažnai aplankydavo vilniečiai, kurie padėdavo vesti susirinkimus. Susirinkimai vykdavo 2 kartus per savaitę, dalyvaudavo 6-7 žmonės. Turėjome tik vieną knygą „Anoniminiai alkoholikai“. Knyga „Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų“ buvo nukopijuota atskiruose lapuose. Susirinkimuose dažniausiai skaitydavome knygą ir kalbėdavome apie žingsnius, tačiau tai vyko be jokios sistemos.“
„Personalas įsitikino, kad renkamės ne „anonimiškai išgerti“ - taigi netrukus mums leido įsikurti gydytojų kabinete III aukšte. Čia išsirinkome ir grupės pavadinimą - „AVE VITA“ Tačiau viena bėda - grupė neaugo. Narkologinio dispanserio ligoniai ateidavo išgerti kavos, arbatos, praleisti laiką, o po gydymo dingdavo. Grupė pradėjo merdėti: į susirinkimus atėjus vasarai susirinkdavo tik 2-3 žmonės. Tačiau artėjant rudeniui sugrįžo tie, kurie buvo „užgėrę“, atėjo naujų narių. Grupė išaugo iki 10 narių. Esame be galo dėkingi tuometinei Lietuvos šeimos centro direktorei Nijolei Liobikienei už nuolatinį rūpestį ir palaikymą. Pajutome didelį dvasinį pakilimą ir vienybę. Grupė sužydėjo ir sparčiai didėjo: per metus ji išaugo iki 50 žmonių. Netilpome į vieną salę. Pradėjome skirstytis į kelis kambarius pagal programos žingsnius: naujokams - I-asis žingsnis, kitiems - einamasis arba pasirinktas žingsnis. Rinkdavomės 3 kartus per savaitę. Teko galvoti apie naujos grupės kūrimą. Galiausiai Kauno arkivyskupijos Šeimos centro direktorės Vijoletos Valantiejutės pastangomis Aukštaičių g.“
Lietuvos Statistika ir SAV Programos Svarba
Apklausa, atlikta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir asociacijos „Mentor Lietuva“, atskleidžia, kad Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Šie sunkumai dažnai lieka paslėpti, izoliuodami vaikus ir didindami jų polinkį į priklausomybes bei kitas sveikatos problemas.
„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir asociacijos „Mentor Lietuva“ socialinės kampanijos „Vaikystė šešėlyje“ apklausos (toliau - Apklausa) duomenimis, Lietuvoje kas antras žmogus vaikystėje turėjo sunkumų, susijusių su alkoholio vartojimu šeimoje. Alkoholio problemos šeimoje dažniausiai būna paslėptos nuo išorinio pasaulio. Tai palieka vaikus izoliuotus ir vienišus. Dažnai jie turi sveikatos sutrikimų, minčių apie savižudybę, didesnį polinkį į priklausomybes.“
„Suaugusiems alkoholikų vaikams gresia didesnė tikimybė patiems tapti priklausomais nuo alkoholio.“
Veiklos ir Bendruomenės: Kauno Arkivyskupijos Šeimos Centras
Kauno arkivyskupijos Šeimos centras yra svarbi vieta, kurioje renkasi įvairios savipagalbos grupės, tarp jų Al-Anon ir SAV. Šiame centre vyksta ne tik reguliarūs susirinkimai, bet ir renginiai, skirti paminėti svarbias sukaktis, kaip antai Kauno AA draugijos 20-mečio jubiliejus, kuris subūrė šimtus blaivių alkoholikų ir jų artimųjų.
„Kauno arkivyskupijos Šeimos centre kiekvieną antradienį 18 val. renkasi Al-Anon (Alkoholikų artimųjų) bei SAV (Suaugusių alkoholikų vaikų) grupės. Šiuo metu Kaune renkasi 12 AA grupių.“
„2011 m. dalyvavote Kauno AA draugijos 20-mečio jubiliejuje, į kurį susirinko per 500 blaivių alkoholikų ir jų artimųjų. Kauno AA draugijos 20-mečio paminėjimas (vykęs „Girstučio“ salėje) buvo didelė šventė ne tik man, bet visiems susirinkusiems. Pasveikinti atvyko kitų miestų AA grupių nariai, svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos.“
Priverstinis gydymas nuo alkoholizmo: kaip tai atrodys? (pokalbis studijoje)
Asmeninė Patirtis ir Išgyvenimas
Asmeninės istorijos atskleidžia giliai įsišaknijusį skausmą ir kovą, kurią teko patirti suaugusiems alkoholikų vaikams. Daugelis jų prisimena vaikystę, kupiną baimės, nesaugumo ir poreikio prisitaikyti prie suaugusiųjų elgesio.
„Žinojau, kad ir kas benutiktų, turiu apsimesti, kad miegu. Antraip teks daug valandų klausyti, koks aš esu nedėkingas, niekingas žemės padaras, negerbiu jo - „tėvo“, kuris sunkiai dirba ir stengiasi, kad aš turėčiau ką valgyti ir kuo apsirengti. Jis tarsi buvo, bet ne, gal geriau bus, jei aš sakysiu tiesą. Žmonės, kurie buvo arčiausiai manęs, mano buvimo tarsi nepastebėdavo. Tėtis kiekvieną dieną grįždavo girtas, o mes su sese gerai išmokome namų taisykles: jei tėtis grįžo girtas, tai reikia elgtis taip tyliai, kad jo nepažadintume. Juk mes nenorime kartu su mama bėgti iš namų. Mama visuomet atrodė tokia pažeidžiama ir palūžusi, kad aš niekuomet nedrįsau prie jos prieiti su savo problemomis. Tokius ir panašius pasakojimus girdžiu konsultacijų metu, kai klientai išdrįsta atverti man savo praeities skrynią.“
„Pradėjau mokytis kaip mokykloje - tik niekas nerašė pažymių. Pats gyvenimas parodydavo klaidas ir suteikdavo pamokas, kartais labai skaudžias. Viskuo patikėjau, kas buvo parašyta knygose „Anoniminiai alkoholikai“ bei „Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų“. Esu dėkinga Dievui už man suteiktą malonę gyventi pilnavertį gyvenimą.“
Kodėl Sunku Kalbėti Apie Jaustimus ir Kaip Tai Įveikti?
Disfunkcinėse šeimose augusiems vaikams dažnai sunku kalbėti apie savo jausmus. Nuolatinė nesaugumo, baimės ir melo aplinka formuoja automatiškas programas, kurios trukdo atvirai reikšti emocijas. SAV grupės ir terapija padeda įveikti šiuos sunkumus.
„Kodėl taip sunku kalbėti apie savo jausmus? Disfunkcinėse šeimose dominuoja nuolatinė nesaugumo, nestabilumo, baimės dėl ateities, melo, tuščių pažadų aplinka. Augant tokioje šeimoje, vaiko galvoje susiformuoja, tarsi įsidiegia programos, kurios vėliau veikia automatiškai. Susiformuoja ypatingas gebėjimas jausti, tarsi užuosti kitų žmonių emocijas. Bandoma nuspėti, kaip kitas žmogus jaučiasi, ar jis nepiktas, ar negrėsmingas. Disfunkcinėse šeimose užaugusiems vaikams ramybė yra neįprastas ir keliantis įtampą pojūtis. Jiems sunku įsisąmoninti, kad tai natūrali, rami, žmogui taip reikalinga būsena. Suaugę alkoholikų vaikai susiduria su kaltės, nepasitikėjimo, kontrolės jausmais bei žema saviverte. Labai didelę reikšmę turi gėda ir šeimos paslaptis, kuria nebuvo galima su niekuo dalintis. Taip pat pažadas sau: „Kai aš sukursiu savo šeimą, ji bus kitokia. Laimei, suaugę alkoholikų vaikai dažniausiai sukuria šeimas. Visgi, labai retai jose jaučia gyvenimo pilnatvę. Juos dažnai kamuoja įtampa ir baimė dėl ateities, noras viską kontroliuoti, kad tik viskas būtų taip, kaip jie matė savo svajonėse, t. y. tobulai. Ilgametė patirtis rodo, kad tokias ir panašias problemas galima spręsti individualios arba grupinės psichoterapijos metu. Tereikia išdrįsti kreiptis pagalbos.“
SAV Programos Klausimynas
Šis klausimynas, skirtas nustatyti, ar žmogus galimai augo alkoholiko ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, padeda atpažinti šeimos disfunkcijos pasekmes, net jei alkoholizmas nebuvo tiesiogiai pastebimas. Jis taip pat tinka ir tiems, kurie augo šeimose su kitomis priklausomybėmis ar elgesio modeliais.
„Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) - programa skirta žmonėms, kurie užaugo alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje. Žemiau pateikiami klausimai padės jums nuspręsti, ar alkoholizmas bei kita disfunkcija egzistavo jūsų šeimoje. Jeigu jūsų tėvai negirtavo, galbūt jūsų seneiiai gėrė ir perdavė šeimos disfunkcijos ligą. Pateikti klausimai padės suprasti, kaip tam tikrais atvejais vaikus paveikė gyvenimas su alkoholikais, net jei tėvų namai seniai palikti. Šie klausimai tinka ir tiems, kurie užaugo maistu, seksu piktnaudžiavusiose, perdėtai religingose ar darboholikų šeimose.“
- Ar būdamas suaugęs jaučiate lyg tėvai su jumis elgtųsi kaip su vaiku?
- Ar įsitraukiate į kitų problemas?
„Jei atsakėte „taip“ į tris ar daugiau klausimų, jūs greičiausiai kenčiate nuo alkoholizmo ar kitos šeimos disfunkcijos pasekmių. Kaip teigiama sąraše, jūs galite būti paveiktas, net jei niekuomet nevartojote alkoholio.“
tags: #anonimines #suaugusiu #alkoholiku #vaiku #grupes
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
