Nėštumas - tai metas, kai moters kūnas patiria neįtikėtinus pokyčius, kad sukurtų naują gyvybę. Šio proceso centre yra placenta, laikinas, bet gyvybiškai svarbus organas, susiformuojantis nėštumo metu ir užtikrinantis vaisiaus augimą bei vystymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime placentos atsiskyrimo ir pašalinimo procesą po gimdymo, galimas komplikacijas ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo unikaliu organu.
Placenta, lotyniškai reiškianti „pyragas“ arba „plokščias paplotėlis“, yra laikinas organas, besivystantis gimdos sienelėje nėštumo metu. Ji sudaryta iš motinos ir vaisiaus ląstelių ir atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, maitindama, saugodama ir aprūpindama deguonimi augantį kūdikį. Dėl savo išvaizdos, primenančios medį su šaknimis ir šakomis, placenta dažnai vadinama „gyvybės medžiu“.

Placentos formavimosi procesas prasideda anksti, maždaug praėjus savaitei po apvaisinimo, kai blastocista (ankstyvos stadijos embrionas) implantuojasi į gimdos sienelę. Trofoblastas, išorinis blastocistos ląstelių sluoksnis, formuoja choriono gaurelius, kurie įsiskverbia į motinos gimdos gleivinę, sukurdami ertmes, pripildytas motinos kraujo. Šiose ertmėse vyksta medžiagų mainai tarp motinos ir vaisiaus kraujo, kuriuos skiria plona placentos membrana.
Placenta auga ir bręsta viso nėštumo metu, užimdama maždaug trečdalį gimdos paviršiaus. Jos pagrindinės funkcijos apima:
Po kūdikio gimimo prasideda trečiasis gimdymo etapas - placentos gimimas. Gimda toliau susitraukinėja, dėl to placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Paprastai tai įvyksta per 5-30 minučių po kūdikio gimimo. Gydytojas ar akušerė atidžiai apžiūri gimusią placentą, kad įsitikintų, jog ji yra vientisa ir neliko jokių jos dalių gimdoje. Placentos likučiai gali sukelti stiprų kraujavimą (pogimdyminę hemoragiją) ir infekcijas, todėl tai yra labai svarbi procedūra.
Užgimus vaikeliui laukiama kol atsidalins ir gims placenta, tuo pačiu metu gimda gali būti masažuojama per pilvo sieną. Net 45 dienas po gimdymo moteris oficialiai dar laikoma gimdyve, tiek tęsiasi labai svarbus pogimdyminis etapas. Per tą laiką į savo pirmykštę padėtį grįžta visi moters organai, išskyrus krūtis.

Nors dažniausiai placenta veikia nepriekaištingai, kartais gali kilti problemų, kurios kelia pavojų tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai:
Pagrindinis patologinio placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnys - randas gimdoje po buvusios Cezario pjūvio operacijos. Pastaruosius kelis dešimtmečius pastebima, kad Cezario pjūvio operacijų skaičius išaugo net 10 kartų, todėl ši patologija tampa vis dažnesne. Žinomi ir kiti rizikos veiksniai, galintys sukelti patologinį placentos prisitvirtinimą, tai placentos pirmeiga, buvę 5 ir daugiau gimdymų, gimdos abrazijos, instrumentiniai nėštumo nutraukimai, pastojimas po IVF procedūros.
Patologinis placentos prisitvirtinimas diagnozuojamas ultragarsinio tyrimo metu. Pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinės patikros metu gydytojas akušeris-ginekologas, prižiūrintis nėštumą, turi pažymėti placentos prisitvirtinimo vietą ir įvertinti, ar nėščioji turi patologinės placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnių. Antrojo nėštumo trečdalio metu patologinės placentos prisitvirtinimo požymiai būna jau ryškesni, o galiausiai diagnozė nustatoma 28-32 nėštumo savaitę. Tada jau sudaromas ir gimdymo priežiūros planas.
Pagrindinė komplikacija - didelis kraujo netekimas. Nėščiosios, esant patologiniam placentos prisitvirtinimui, gali kraujuoti ir nėštumo metu. Daugiausia kraujo moterys netenka, kai placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienos natūralaus gimdymo arba planinės Cezario pjūvio operacijos metu. Vidutiniškai pacientės netenka apie 2-3 litrų kraujo ir joms visada prireikia kraujo perpylimo. Todėl labai svarbi kraujo donorų pagalba, kurie gali padėti šioms pacientėms paaukodami kraujo.
Po gimdymo placenta dažnai laikoma šventa ir jai skiriami ypatingi ritualai. Tačiau šiais laikais atsirado ir naujų praktikų, kurios kelia nemažai diskusijų:
Mokslas atranda vis naujų placentos savybių. Šis organas, kaip ir virkštelės kraujas, yra turtingas kamieninių ląstelių šaltinis. Manoma, kad ateityje placentos kamieninės ląstelės galėtų būti plačiai naudojamos regeneracinėje medicinoje, gydant įvairias ligas.
Forumuose ir diskusijose internete moterys dalijasi savo patirtimis ir patarimais dėl placentos atsiskyrimo ir pašalinimo po gimdymo. Kai kurios moterys patiria „pasisluoksniavimą choriono“, kai gimda pasisluoksniuoja ir matosi laisvo skysčio. Tokiais atvejais rekomenduojamas ramus gulimas režimas ir gydytojo priežiūra.
Kai kurios moterys dalijasi patirtimi, kad placenta sunkiai atsiskyrė po gimdymo. Pavyzdžiui, viena moteris pasakoja: "Su antru vaikučiu teko pavargti kol pasigimdžiau. Dar negana to ir placenta neatsidalino po gimdymo ir teko atidalinti ranka." Kita moteris priduria: "Mano irgi sunkiai dalinosi. Dar 5 min. ir būtų su narkoze gramdę." Tokiais atvejais, jei placenta iki galo nepasišalinus, gimda negali tinkamai gyti ir trauktis.
Jei akivaizdu, kad placenta nevientisa, iškart atliekama narkozė ir gimda patikrinama iš vidaus. Tokiu atveju, kai gimdoje lieka placentos dalis, toje vietoje gimda negali trauktis ir gyti, todėl moteris ilgiau kraujuoja. Kraujavimas gali pasireikšti lašėjimu, tačiau net ir tai gali lemti nukraujavimą, todėl jei higieninis paketas prisipildo greičiau nei per 20 min. Kartais, kai gimdoje lieka nedidelė placentos dalis, pakanka gydymo vaistais ir gimda galutinai išsivalo. Tačiau kartais išskyros tampa pūlingos, nemalonaus kvapo, pakyla moters temperatūra, atsiranda skausmas apatinėje pilvo dalyje. Visi šie požymiai rodo prasidėjusią infekciją.
Pilvo raumenų diastazė, arba „mummy tummy“, yra dažna problema po gimdymo, kai pilvo raumenys atsiskiria. Norint išvengti šios problemos, svarbu:
Cezario pjūvis yra operacija, kurios metu kūdikis išimamas per pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Ši operacija gali būti būtina, jei natūralus gimdymas yra neįmanomas arba pavojingas motinos ar kūdikio sveikatai.
Cezario pjūvis turi kelis sąlyginius pranašumus, tokius kaip mažesnė šlapimo nelaikymo ir dubens organų prolapso rizika. Naujagimiui gimus po cezario pjūvio operacijos, tuo pačiu pašalinama ir placenta, kiek įmanoma iš gimdos išvalomas kraujas, susiuvamas pjūvis. Iš karto po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas. Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi. Tam įtakos turi oksitocinas, išsiskiriantis žindant naujagimį.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad po kiekvieno gimdymo ligoninės personalas atidžiai apžiūri placentą. Ji turėtų būti vientisa, tačiau pasitaiko atvejų, kad dalis placentos gali pasilikti gimdoje. Vis tik kartais medikai likusio placentos gabalėlio nepastebi.
Lochijos - tai pogimdyminis laikotarpis iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Išskyros - ryškiai raudono šviežio kraujo atspalvio, gali būti ir rusvos. Išskyrų spalva pakinta, jos tampa rudos arba rožinės spalvos. Kiekis vis mažėja, 2-3 d. po gimdymo išskyrų kiekis būna analogiškas kaip ir per gausias mėnesines, ~6 d. Išlieka tokios pat išvaizdos kaip ir 2-6 d. Išskyrų kiekis ženkliai sumažėja. Išskyros išlieka tokios pačios spalvos arba dar šiek tiek pašviesėja. Išskyrų arba visai nebėra, arba jos yra rausvos/gelsvos. Išskyrų dar gali būti kelias savaites.
Pirmosiomis valandomis po gimdymo lochijos yra gausios, tikrai gausesnės nei mėnesinės, gali būti vidutinio dydžio (vynuogės) krešulių. Atsikėlus iš gulimos padėties gali ištekėti pliūpsnis išskyrų, bet tai normalu, nes makštis nėra tiesi, o kai moteris guli, lochijos kaupiasi.
Nesakyčiau, kad pradžioje lochijų kvapas labai nemalonus, tiesiog toks yra kraujo, gimdymo kvapas, kuris gimdyklos personalui įprastas. Pirmomis dienomis po gimdymo kraujavimas yra gausesnis, nei per mėnesines, be to moteris daugiau gulinėja, o atsistojus staiga išteka gausesnis kiekis lochijų, todėl įprastų paketų greičiausiai neužteks. Visada patariu moterims į pogimdyminį krepšį įsidėti 2-3 didelius pogimdyminius paketus (gali būti kelnaičių tipo), o jei matysite, kad reikia daugiau - vyras ar kitas artimas žmogus nupirks bet kurioje vaistinėje, ne deficito laikai.
Jei nėra infekcijos - lochijos pačios savaime nėra infekuotos. Svarbu paminėti apie higieną šiuo laikotarpiu. Rekomenduojama rankas plauti (su muilu, ne trumpiau nei 15 sek.) prieš ir po apsilankymo tualete, prieš ir po paketo/įkloto keitimo. Nepatariama nešioti žiedų, laikrodžių, liesti siūlių ar žaizdų, jei tai nėra būtina. Rekomenduojama trumpai nusikirpti nagus.
Ar normalu, kad lochijos tapusios bespalvėmis staiga vėl paraudonuoja? Kai lochijos jau kelias dienas būna bespalvės ir staiga atsiranda šviežio raudono kraujo išskyrų, greičiausiai tai atsinaujinusios mėnesinės. Gali, ir jei tai įvyksta praėjus bent jau mėnesiui po gimdymo, greičiausiai čia ne kažkoks netipinis gimdos valymasis, o atsinaujinusios mėnesinės. Jei taip nutinka anksčiau - greičiausiai per mažai ilsitės. Kiekvienos moters gimdos valymasis ir jo trukmė šiek tiek skiriasi.
Jei išskyrose pastebima labai didelių - 10-15 cm skersmens ir didesnių - krešulių. Jei lochijos skleidžia nemalonų kvapą, yra pūlingos. Nemalonus lochijų kvapas rodo infekciją.
Vaginaliniai santykiai neturėtų vykti bent jau tol, kol lochijose yra kraujo. Geriausiai būtų nuo jų susilaikyti 6-8 savaites, iki pirmojo vizito pas gyd. Tokios taisyklės nėra, tiesiog kai išskyros tampa skaidrios, tokios kaip mėnesinių ciklo viduryje, vadinasi visos gimdos kraujagyslės susitraukė ir užgijo. Svarbu atsiminti, kad pirmosios mėnesinės po gimdymo dažnai būna daug gausesnės, nei iki nėštumo, gali būti net krešuliukų.

tags: #placentos #pasalinimas #po #gimdymo