Nėštumas - ypatingas gyvenimo laikotarpis, kupinas ne tik džiugių emocijų, bet ir klausimų dėl būsimo kūdikio sveikatos. Šiuolaikinės medicinos pažanga leidžia anksti ir tiksliai įvertinti genetinių ligų riziką vaisiui, padedant tėvams priimti informuotus sprendimus.
Dauno sindromas - įgimta liga, kuriai yra būdingos raidos anomalijos, protinis ir fizinis sutrikimas, širdies ydos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto sutrikimai, raumenų sutrikimai. Tai lemia papildoma 21 chromosomos kopija ir yra vadinama Dauno sindromu. Tai yra viena dažniausių genetinių ligų, kuri atsiranda 1 iš 830 gimusių naujagimių. Dauno sindromu sergančių individų vidutinis IQ yra apie 50, kai kurie jų turi širdies ar kitų organų defektų. Dauno sindromas - tai genetinis sutrikimas dėl 21 chromosomos trisomijos. Tai reiškia, kad 21-oji chromosoma yra patrigubėjusi, o ne dviguba kaip sveikų naujagimių. Dauno sindromą turintys žmonės pirmiausia skiriasi savo išvaizda: jų akys - mažos, įstrižos, nosis ir pakaušis - plokšti, kakta - aukšta.
Be Dauno sindromo, egzistuoja ir kiti svarbūs genetiniai sutrikimai, kuriuos galima identifikuoti prenatalinių tyrimų metu:

„Altamedica“ šeimos klinikose atliekami standartiniai ir išplėstiniai neinvaziniai prenataliniai tyrimai - „VERACITY“, „VERAgene“, „Natera Panorama“, padedantys anksti, saugiai ir tiksliai įvertinti genetinių ligų riziką vaisiui. Visoms nėščiosioms rekomenduojama atlikti bent pirminius tyrimus, padedančius diagnozuoti Dauno sindromą, o vyresnėms nei 35 m. Pirminiai tyrimai (pavyzdžiui, Life Cycle ar PRISCA) parodo, kokia tikimybė, kad vaisius turi Dauno sindromą.
PRISCA I yra kraujo tyrimų programa nėščiosioms pirmajame nėštumo trimestre, siekiant sužinoti tikimybę vaisiui sirgti viena iš dviejų pagrindinių chromosominių ligų: Dauno sindromu arba Edvardso sindromu. Tyrimas yra neinvazinis - atliekami iš motinos kraujo. Tyrimas atliekamas tarp 11 - 13 + 6d. Į PRSICA I Su specialia programine įranga yra apskaičiuojama apsigimimo tikimybė. Į apskaičiavimą yra įtraukiama ne tik atlikti tyrimai, tačiau ir jų santykių matavimai bei kiti parametrai (motinos amžius, vaisiaus amžius, vaisiaus sprando matavimai - nustatyti vaisiaus UG tyrimo metu). Tai leidžia įvardinti tikimybę labai tiksliai. Paprastai laikoma, kad tikimybė 1 iš 300. Labai svarbu atskirti tai, kad PRISCA tyrimų rezultatai, tai nėra vaisiaus apsigimimų diagnostika, tai yra tikslus vaisiaus apsigimimo tikimybės apskaičiavimas. Gavus padidėjusios rizikos rezultatą, derėtų aptarti tyrimų programos rezultatus su specialistu bei genetiku. Tikėtina, kad jis pasiūlys kitus tyrimus, kurie gali patikslinti situaciją.
Pirmąjį nėštumo trimestrą atliekami su nėštumu susijusio plazmos baltymo A (PAPP-A) ir žmogaus chorioninio gonadotropino (hCH) kiekio tyrimai. Nutolę nuo normų rodmenys gali padėti diagnozuoti ir Dauno sindromą. Ypač svarbu yra kuo tiksliau nustatyti vaisiaus užsimezgimo laiką, kadangi jo raidos stadija tyrimo metu turi būti įvedama į apskaičiavimą. Netikslus duomenų įvedimas gali duoti klaidingai didelės arba klaidingai mažos tikimybės rezultatus. Taip pat skaičiavimą apsunkina dvynukų, trynukų situacija, kadangi kiek pakyla, ir PAPP-A, ir fBC.

Ultragarsinio tyrimo metu ypač svarbus vaisiaus sprando raukšlės matavimas. Kuo vaisiaus sprando raukšlė yra storesnė, tuo didesnė Dauno sindromo ar kitų chromosominių apsigimimų tikimybė. Kai yra anomalijų, šiame kaklo audinyje kaupiasi daugiau nei įprastai skysčių. Rodiklis laikomas normaliu, jeigu sprando vaiskuma yra ne didesnė nei 2,5-3 mm. Ultragarsinio tyrimo tikslumas. Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes nemažai lemia tyrimą atliekančio gydytojo patirtis, vaisiaus padėtis gimdoje ir kt.
Jeigu antrąjį nėštumo trimestrą atliekamo ultragarsinio tyrimo metu nustatomi keli ultragarsiniai žymenys, rizika, kad vaisius turi Dauno sindromą, didėja labai ženkliai nuo kelių ir keliasdešimt kartų. Prieš atliekant NIPT rekomenduojamas ultragarsinis tyrimas nėštumo trukmei patikslinti.
Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT) - tai nėščiosioms atliekamas modernus genetinis kraujo tyrimas, leidžiantis itin tiksliai įvertinti Dauno, Patau, Edvardso sindromų, lytinių chromosomų pakitimų, mikrodelecijų ir net monogeninių ligų riziką vaisiui. Šiuolaikinės technologijos leidžia ištirti kūdikio DNR iš motinos kraujo, nes nėštumo metu vaisiaus DNR per placentą patenka į motinos kraujotaką. Atliekant NIPT tyrimą iš nėščiosios paimamas veninio kraujo mėginys.
Priklausomai nuo gamintojo, gali būti tiriama rizika dėl Dauno, Patau ir Edvardso sindromų, lytinių chromosomų skaičiaus pakitimų, mikrodelecinių sindromų ir net 100 dažniausių monogeninių ligų. Šaltiniuose teigiama, kad NIPT tyrimas yra labai jautrus ir padeda diagnozuoti daugiau nei 99 proc. Dauno sindromo atvejų (skirtingose klinikose atliekami NIPT tyrimai skiriasi, kai kurie jų diagnozuoja 91-99 proc. atvejų). NIPT atliekamas jau nuo 8-10 nėštumo savaitės. Tyrimą galima atlikti vietoje kraujo dvigubo ar trigubo tyrimų. Tyrimą galima atlikti bet kuriuo paros metu, svarbiausia nepersivalgius. Atliekant žando epitelio tepinėlį, biologiniams tėčiams rekomenduojama nerūkyti ir nekramtyti kramtomosios gumos.
Inovatyvus neinvazinis vaisiaus genetinės medžiagos (DNR) tyrimas iš motinos kraujo (Natera Panorama) šiandiena yra tiksliausias iš visų NIPT tyrimų. Tai patvirtina užsienio mokslininkų paskelbti tyrimai medicinos žurnaluose bei Lietuvos akušerijos ir ginekologijos bei genetikos ekspertų duomenys. Natera Panorama testas atliekamas panaudojant šiuolaikinę genetinę VNP (vieno nukleotido polimorfizmo technologija), kas užtikrina didžiausią šio tyrimo efektyvumą įvertinant vaisiaus sveikatą dėl chromosomų trisomijų. Tai leidžia nustatyti vaiko lytį 100 proc. Testo tikslas: Neinvazinis prenatalinis testas yra skirtas tirti netgi penkias dažniausius vaisiaus chromosomines ligas (Dauno, Edwardso, Patau, Ternerio ir triploidijų sindromus).
Natera Panorama testas analizuoja tiek laisvą vaisiaus DNR, tiek motinos ląstelių DNR, kas didina tyrimo efektyvumą ir pagal klinikines studijas užtikrina aukščiausią pozityvios predikcinės vertės PPV rodiklį nustatant 21 chromosomos trisomiją: 90 %. Iš motinos paimami du mėgintuvėliai kraujo po 10ml. Tyrimo atlikimo laikas: 2 sav. Testas unikalus tuo, kad suteikia galimybę nustatyti retai aptinkamą triploidijos sindromą.
JAV akušerių ir ginekologų asociacija (ACOG) NIPT tyrimą rekomenduoja atlikti kiekvienai nėščiajai. Visgi, šį tyrimą ypač svarbu atlikti nustačius padidėjusią riziką po atliktų atrankinių biocheminių ir ultragarsinių vaisiaus tyrimų. Tyrimas gali būti atliekamas kaip pirminis tyrimas įvertinantis vaisiaus būklę dėl chromosominių ligų. Taip pat esant šiems rizikos veiksniams: Moters amžius 35 metai ir daugiau. Tai siejama su didesne vaiko genetinių anomalijų tikimybe. Genetinės ligos šeimos sveikatos istorijoje.
NIPT tyrimas nevisuomet gali nustatyti Dauno sindromą, jeigu yra jo mozaikinė forma. Mozaikinis Dauno sindromas yra labai reta (1-2% iš visų Dauno sindromo atvejų) Dauno sindromo forma, kuomet yra patrigubėjusios ne visos 21 chromosomos, o tik jų dalis. Tyrimo negalima atlikti asmenims, sergantiems ar sirgusiems navikinėmis ligomis, po kaulų čiulpų ar organų transplantacijos arba neseniai atlikus kraujo perpylimą. Nors NIPT tyrimų pasirinkimas yra labai platus, nei vienas jų neatliepia visų poreikių. Išplėstinis NIPT leidžia įvertinti ir retesnius genetinius sutrikimus, susijusius su mikrodelecijomis ar mikroduplikacijomis.
NIPT jokiu būdu nepakeičia ultragarsinės patikros ir invazinių genetinių tyrimų (jeigu yra poreikis juos atlikti).

Gavus tyrimų rezultatus, svarbu juos teisingai interpretuoti ir aptarti su gydytoju specialistu. Paprastai rezultatai pateikiami kaip rizika (pvz., 1 iš 300). NIPT atveju rezultatai rodo, kad tiriamų genetinių pakitimų rizika vaisiui nėra padidėjusi arba rodo padidėjusią tam tikrų genetinių pakitimų riziką.
Esant aukštos rizikos rezultatui, gydytojas genetikas pirmiausia susisiekia su siunčiančiu gydytoju ir aptaria tolimesnes galimybes bei rekomendacijas.
Skirtingi rizikos lygiai reikalauja skirtingų tolimesnių veiksmų:
Invaziniai tyrimai atliekami siekiant galutinio patvirtinimo esant padidėjusiai rizikai po atliktų atrankinių tyrimų. Šie tyrimai pasižymi beveik 100 % tikslumu, tačiau turi ir tam tikrą komplikacijų riziką.
Choriono gaureliai supa vaisiaus membraną bei jungia gimdos audinį su placenta. Atliekant tyrimą iš placentos naudojant ploną adatą paimama ląstelių. Šis tyrimas įprastai atliekamas pirmąjį nėštumo trimestrą (nuo 10 iki 13 (+6 d.) nėštumo savaitės). Tyrimas atliekamas per priekinę pilvo sieną arba gimdos kaklelį. Prieš procedūrą gali būti taikoma vietinė nejautra. Procedūra trunka apie 10 min. Tiesa, atliekant šį invazinį tyrimą taip pat yra nedidelė persileidimo rizika (maždaug 0,5 proc., t. y. But labai gasdina tas procentas persileidimo..)

Amniocentezė - antrojo nėštumo trimestro tyrimas, atliekamas 16-18 sav. Prieš procedūrą atliekamas ultragarsinis tyrimas, po to per pilvo ir gimdos sieną specialia adata paimama 2-20 ml vaisiaus vandenų. Po tyrimo nėščioji gali jausti nedidelį maudimą: paprastai jis greitai praeina. Tyrimas kelia 0,25 0,5 proc. riziką.

Skirtumai tarp neinvazinių ir invazinių prenatalinių tyrimų yra gana aiškūs ir svarbūs - jie susiję su saugumu, tikslumu, rizika vaisiui ir tyrimo metodu.
| Tyrimo savybė | Neinvaziniai tyrimai (NIPT, PRISCA) | Invaziniai tyrimai (Amniocentezė, CVS) |
|---|---|---|
| Tyrimo metodas | Atliekama iš motinos kraujo mėginio | Reikalauja tiesioginio vaisiaus audinio paėmimo |
| Tikslumas | Itin didelis, bet nėra 100% (Dauno sindromui 80% PRISCA, 91-99% NIPT) | Beveik 100% tikslumas |
| Rizika vaisiui | Beveik jokios rizikos, nes imamas tik motinos kraujas | Maža, bet reali komplikacijų rizika (apie 0,5-1 %), įskaitant persileidimą ar infekciją |
| Atlikimo laikas | PRISCA: 11 - 13 + 6d.; NIPT: nuo 8-10 nėštumo savaitės | CVS: 10-13+6d.; Amniocentezė: 16-18 sav. |
| Alternatyvų efektyvumas | Seniau plačiai taikytų biocheminių nėščiosios tyrimų (Prisca) efektyvumas nustatant vaisiaus chromosomines ligas nėra pakankamas: 80 proc., o klaidingai teigiamų rezultatų procentas yra apie 10 proc. (PPV rodiklis 1-5%). | Tikslieji invaziniai tyrimai turi apie 1 proc. riziką komplikacijoms. |
Svarbu atsižvelgti į asmeninius rizikos veiksnius, finansines galimybes ir emocinę būseną renkantis tinkamiausią tyrimą. Jei nesate tikra, kuris genetinis tyrimas Jums reikalingas, užsiregistruokite gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai, kurios metu specialistas atsakys į rūpimus klausimus, kad būtų lengviau išsirinkti NIPT tyrimą. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant didesnei rizikai arba moters amžiui nuo 35 metų, tyrimų kompensavimo galimybės gali skirtis. "Sveikos, kraujo tyrimas del sindromų parodė 1:515 tikimybę Dauno sindromui. Genetike echo nemate nieko neiprasto, rauksle norm (1.6). Ar su tokiais skaičiais darėtės NIPT arba VVT? Man 30metu. Genetiniu ligu seimoje neturim. Atsisakiau tolimesniu tyrimu, bet dabar nesu pilnai rami, vis galvoju gal reikejo darytis NIPT del sventos ramybes. Ačiū labai už pasidalintą patirtį. O aš niekaip nenusprendžiu ar NIPT darytis, nes daug kam ir jis klydo.." Tokie pasvarstymai yra dažni, o sprendimas turėtų būti priimtas atsižvelgiant į visą informaciją ir asmenines aplinkybes.