Pirmieji dantukai krenta: viskas, ką reikia žinoti apie vaiko dantų raidą ir priežiūrą

Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Sveiki dantys - sveiko organizmo, o dažnai ir laimingo gyvenimo atspindys, nepaisant amžiaus, lyties ar tautybės. Tačiau mažylio burnoje pasirodę pirmieji „perlai“ užduoda daugybę klausimų rūpestingiems tėveliams: ar dantukų pakankamai? Ar jie sveiki? Kaip ir kada juos valyti? Kaip žinoti, kad kūdikiui dygsta dantukai, kada įprastai prasideda šis raidos etapas ir kaip rūpintis vaikučio šypsena? Pieniniai dantys yra maži, bet labai svarbūs. Jų paskirtis - ruošti vietą nuolatiniams dantims. Visi reikiamoje vietoje išdygę ir sveiki dantys užtikrina taisyklingą sąkandį, leidžia patogiai kramtyti, aiškiai tarti garsus, o vėliau ir žodžius. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų.

Danties sandara ir tipai

Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis).

Danties sluoksniai

Dantį sudaro keli skirtingi sluoksniai, glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrinantys gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi:

• Emalis - išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas.
• Dentinas - šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos.
• Pulpa - gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių.
• Cementas - jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

Dantų tipai

Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų:

• Kandžiai - priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje.
• Iltiniai - ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus.
• Kapliai - šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų. Maži vaikai kaplių neturi.
• Krūminiai - tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4.

Nėštumo įtaka vaiko dantų sveikatai

Sveika šypsena prasideda dar mamos pilvelyje - pieninių dantukų užuomazgos pradeda vystytis šeštąją-septintąją nėštumo savaitę, o nuolatinių dantų užuomazgos atsiranda maždaug septintąjį vaisiaus vystymosi mėnesį. Nepilnavertė ar skurdi, stokojanti vertingų mineralinių medžiagų mityba nėštumo metu, vartojami tam tikri medikamentai ar ligos, žalingi įpročiai, ypač alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas, poilsio trūkumas bei stresas gali turėti įtakos besiformuojančioms dantų užuomazgoms.

Nėštumo metu keičiasi moters organizmo hormoninis fonas, medžiagų apykaita, taip pat didėja seilių rūgštingumas. Dėl hormoninių pokyčių, ypač jei prasta burnos higiena, prasideda nėštuminis dantenų uždegimas - gingivitas: dantenos paburksta, valant kraujuoja, tampa skausmingos. Dėl sumažėjusios seilių pH vertės bei hormonų pokyčių padidėja ėduonies, ypač „slaptojo“, atsiradimo tikimybė. Dažnas pykinimas ir vėmimas pirmame nėštumo trimestre ir padidėjęs skrandžio rūgštingumas trečiame trimestre didina dantų emalio erozijos tikimybę. Jei norite sušvelninti šias problemas, naudokite burnos skalavimo skystį, skrandžio rūgštingumą mažinančias priemones, rinkitės minkštą dantų šepetėlį ir švelnią dantų pastą (atkreipkite dėmesį, ar, išsivalius dantis, nedžiūsta lūpos).

Besilaukiančioms moterims dažnai tenka teikti tik būtiniausią pagalbą, gelbstint nuo skausmų ar infekcijos, nes nėštumo laikotarpiu ribojama daugybė diagnostinių ir gydymo metodų. Todėl prieš planuodamos pastoti būtinai kreipkitės dėl dantų gydymo, o pastojusios apsilankykite pas gydytoją odontologą 12-22 nėštumo savaitę.

Pirmųjų (pieninių) dantukų dygimas ir požymiai

Vaikučio burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji pieniniai dantukai vaikams dažniausiai išdygsta tarp 4-7 mėnesių, tačiau dantų dygimas yra labai individualus. Nereikėtų nerimauti, jei dantukas prasikals 3 mėnesių amžiaus mažyliui arba tik artėjant pirmajam gimtadieniui. Pirmieji išdygsta apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, bet jokios patologijos nėra, jei jūsų kūdikio dantų dygimo tvarka bus kitokia - organizmas yra labai individualus. Įprastai visi 20 pieninių dantukų išdygsta iki 2,5-3 metų, tai gana ilgas procesas. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.

Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai - apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo.

Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos.

Pirmųjų dantukų dygimo požymiai

Retam kūdikiui dantys dygsta be jokių papildomų varginančių pojūčių. Dažniausiai tai nėra malonus procesas. Todėl nenustebkite, kad kūdikis daug verkia ir, rodos, be aiškesnės priežasties būna irzlus kelias dienas ar net savaites iki pasirodant kiekvienam dantukui. Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai:

• paraudusios ir paburkusios dantenos;
• didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas;
• gausesnis seilėtekis;
• nedideli veido bėrimai aplink lūpas;
• didesnis vaikučio irzlumas;
• dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai;
• sumažėjęs apetitas;
• nežymus karščiavimas (medikamentais mažinti temperatūros šiuo atveju nerekomenduojama. Tačiau kreipkitės į šeimos gydytoją, jeigu temperatūra aukšta, atsiranda peršalimo ligų simptomų).

Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą?

Šis periodas gali būti išbandymų laikas ir jums, ir jūsų mažyliui. Yra keletas būdų, kaip palengvinti dantų dygimo diskomfortą:

• Dantenų masažas: Labai svarbu, kad kūdikio dantenas valytume ir masažuotume nuo pat gimimo. Tai pagerina kraujotaką ir palaikoma burnos higiena, vaikutis pripranta, kad jo burnoje atliekamos manipuliacijos. Švelniai masažuoti dantenas galima švariu pirštu, jei mažylis leidžia, galite švelniai pamasažuoti dantenas specialiu silikoniniu antgaliu.
• Kramtukai: Galite išbandyti guminius kramtukus. Tai gali būti ir kramtukai, pripildomi šaltu vandeniu arba paprasčiausiai šaldymo kameroje kelias minutes vėsintas merliukas. Šaltis slopina skausmo ir uždegimo simptomus. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluosčio kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti.
• Skausmą malšinantys geliai: Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas. Pavyzdžiui, „Anaftin® Baby“ gelis skirtas naudoti dygstant dantukams. Tai yra lipnus biologinis burnos gleivinės gelis. Jis greitai suformuoja nematomą plėvelę, kuri apsaugo dantenas nuo diskomforto ir skausmo. Natūralios sudėtyje esančios medžiagos pažeistose dantenų vietose padeda malšinti skausmą ir paraudimą. Pakuotėje pridedamas aplikatorius su silikoniniais šereliais švelniai masažuoja dantenas, todėl palengvėja su dantukų kalimusi susijęs diskomfortas ir simptomai. Svarbu, kad prieš tepdami gelį nusausintumėte dantenas. Ant pažeistos vietos užtepkite pakankamai gelio ir aplikatoriumi švelniai masažuokite. Dėl bet kokio vaistinio preparato vartojimo reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Netinkamai vartodami galite pakenkti savo kūdikiui arba nebus laukiamo efekto. Prieš duodami mažyliui bet kokius vaistus nuo skausmo, pasitarkite su gydytoju.

Pieninių dantų dygimo ir iškritimo amžius

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite apytikslius pieninių dantukų dygimo ir iškritimo terminus. Atminkite, kad šie duomenys yra orientaciniai ir gali skirtis priklausomai nuo individualių vaiko savybių.

Pieninių dantukų priežiūra: nuo pirmųjų dienų

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Pačioje pradžioje šiai priežiūrai neprireiks nei dantų šepetėlio, nei dantų pastos. Ypač svarbu nuvalyti dantenas po maitinimo ir ruošiantis miegoti. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę (arba bintą, lininę skepetaitę) arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda pagerinti savaiminį burnos apsivalymą ir sumažinti seilėtekį.

Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, padovanokite savo mažyliui dantų šepetėlį. Suprantama, jis šios dovanos dar neįvertins, bet nauda bus akivaizdi. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką. Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Rinkitės saugios sudėties, mažyliui malonaus skonio dantų pastą. Vaikams iki trejų metų odontologai pataria naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei vaiko dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm. Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydami visą jų paviršių. Jei mažylis neturi kantrybės, kruopščiai valydami jam dantukus dainuokite daineles arba kartu valykite dantukus mylimam žaisliukui.

Tėvai vaikui dantukus turėtų valyti maždaug iki septynerių - aštuonerių metų, nes iki to laiko dar nėra galutinai išlavinta smulkioji motorika. Dvi minutes kartoti monotoniškus judesius vaikams atsibosta ir savarankiškas dantų valymas nebūna taisyklingas. Mėginkite dantų valymą paversti žaidimu, valykitės drauge, dainuodami. Norėdami rasti kompromisą tarp savarankiškos asmenybės ugdymo ir švarių dantų, tiesiog iš pradžių leiskite vaikučiams patiems valyti dantukus, o tada pervalykite. Patikėkite, tai šiek tiek pigiau - ir laiko, ir finansiniu požiūriu - nei vėliau gydyti apleistus dantis.

Mitybos įtaka ir „buteliuko kariesas“

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.

Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų. Mamos pienas taip pat turi pieno cukraus, t.y. laktozės, kuri, esant aktyviai burnos mikroflorai, sukelia dantų ėduonį. Mišinėliuose, tirpiose arbatose, sultyse itin gausu angliavandenių, todėl idealiausias gėrimas prieš miegą ir naktį - vanduo. Jei vaikas naktį geria iš buteliuko ar žinda krūtį, idealu dantis valyti ar bent paskalauti vandeniu po kiekvieno naktinio maitinimo, nes naktį sumažėja seilių gamyba, susidaro palankios sąlygos burnoje daugintis bakterijoms.

Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus!

Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.

Neteisingas ir močiučių patarimas: patepti dantenas medumi, kai dantukai kalasi skausmingai. Medus kenkia dantų audiniams. Šis produktas yra vienas agresyviausių ėduonies sukėlėjų dėl lipnios struktūros ir gausios angliavandenių sudėties, taip pat nerekomenduojamas vaikams iki vienerių metų dėl didelės alergijų rizikos.

Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo. Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau.

Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus.

Kada laikas pas odontologą? Pirmasis vizitas

Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti ne tada, kai vaikas ėmė verksmingai skųstis danties skausmu ar po nakties sutinusiu veideliu. Rekomenduojama pirmąkart dantų gydytoją aplankyti iki vaiko pirmojo gimtadienio, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieneri. Gal šio vizito pyplys ir neatsimins, sėdės jums ant kelių, greičiausiai net nenorės žiotis, tačiau bus įvertinta dantų būklė, rekomenduota tolesnė dantų priežiūra.

Labai svarbu vaikutį pratinti prie vizitų pas odontologą. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus. Vaikas pamažu žaidimo forma susipažins su jam neįprasta aplinka, gydytoju, veidrodėliu ar siurbtuku ir pamatys, jog aplinka - draugiška bei smagi, procedūros nebaugios, o gal namo parsineš net prizą. Itin svarbus ir tėvų psichologinis nusiteikimas: nesakykite vaikui, kad „neskaudės, nebijok“, nes tokiais žodžiais tik nuteiksite, kad jo laukia kažkas baugaus, skausmingo.

Kreipkitės į specializuotą vaikų dantų gydytoją, pasiteiraukite kitų mamų rekomendacijų, kuris iš specialistų moka šiltai bendrauti su vaikais, yra kantrus ir supratingas. Tikėtina, kad tokia apžiūra mažyliui suformuos teigiamas asociacijas ir kitą kartą dantų gydytojo kabineto duris praversite be problemų. Pasitaiko atvejų, kai vaikučiai priešinasi ir nesileidžia net apžiūrimi, nors dantų būklė tiesiog prašosi gydytojo odontologo įsikišimo. Tokiu atveju galimas gydymas, taikant bendrąją nejautrą. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus, arba jei turite klausimų dėl vaiko burnos sveikatos.

Pieninių dantukų kaita ir nuolatinių dantų dygimas

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis.

Kai iškrenta pirmasis pieninis dantukas, namuose pradeda lankytis Dantukų fėja. Jos vizitai kartosis ir kartosis - kol po kokių 7 metų iškris paskutinis krūminis pieninukas. Nuolatinio danties užuomazga pamažu bręsta ir artėja kaule pieninio dantuko šaknies viršūnės link, taip stimuliuoja šaknies rezorbciją - tirpimą. Pieninio danties šaknis trumpėja, kol galiausiai lieka tik prie dantenų vos besilaikantis paslankus vainikas, kuris nesunkiai iškrenta. Tuo metu netoli dantenų krašto jau būna priartėjęs nuolatinis dantukas, kuris visai netrukus, pašalinus pieninuką, pasirodo burnytėje. Dantis pradeda dygti, kai yra susiformavęs visas vainikas ir 1/2-3/4 šaknies. Jei pieniniai dantukai nebuvo pažeisti, jų šaknys tirpo tolygiai, tai iškritus pieninukui, nuolatinio dantuko ilgai laukti nereikia. Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko.

Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi - tai apatiniai priekiniai. Dažniausiai pirmieji pradeda klibėti ir iškrenta anksčiausiai išdygę dantukai, t.y. pieniniai apatiniai kandžiai. Tai atsitinka apie 5-7 metus. Tuo pačiu metu vaikas netenka ir pieninių viršutinių centrinių kandžių. Šoniniai viršutiniai ir apatiniai kandžiai iškrenta 6-8 metais. Po poros metų, t.y. 8-11 metais, iškliba pirmieji pieniniai krūminiai dantukai, tuo pačiu metu ar metais vėliau vaikas atsisveikina ir su apatinėmis iltimis. Paskutiniai krentantys pieniniai dantukai dažniausiai yra viršutinės iltys ir abiejų žandikaulių antri krūminiai. Apie 5-6 metus ima klibėti pieniniai apatinio žandikaulio centriniai kandžiai, juos pakeičia nuolatiniai dantys, taip pat dygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys - taip ima formuotis mišrus sąkandis. Apie tryliktuosius metus susiformuoja nuolatinių dantų sąkandis.

Klibinti ar neklibinti?

Iš anksto klibinti dantukų nereikia. Kai jau pradeda klibėti, vaikučiams jie pradeda šiek tiek kliudyti, erzinti, niežėti dantenas. Tada vaikai patys ima klibinti juos, taip paspartina dantukų keitimąsi ir dažnai net patys išsirauna. Vaikai, dažniausiai tie, kurie visus dantukus iki tol išklibino patys, linkę „derėtis“ ir prašo palikti tai padaryti jiems patiems.

Nuolatinių dantų dygimo eiliškumas ir ypatumai

Nuolatiniai dantys - tai antrasis žmogaus dantų rinkinys, kuris pradeda dygti pradėjus kristi pirminiams (pieniniams dantims). Šių dantų dygimo procesas yra laipsniškas. Visas dygimo procesas vyksta etapais. Pirmieji iš nuolatinių dantų dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lankų galinėse dalyse. Jie pradeda formuotis dar net nepradėjus kristi pieniniams dantims. Sekantis etapas apima kandžių ir iltinių dantų dygimą. Trečiasis nuolatinių dantų dygimo etapas apima kaplius. Paskutinis nuolatinių dantų dygimo etapas apima protinius dantis - pačius paskutinius lankuose.

Vienas pagrindinių faktorių, nuo kurių priklauso kada ir kokia tvarka vaikui išdygs nuolatiniai dantys, yra genetika. Nemažai įtakos turės ir vaiko mityba. Galiausiai įtakos turės ir vaiko burnos higienos įpročiai.

Norėtume atkreipti dėmesį, kad tikrai dažnai pasitaiko, jog belaukdami, kada iškris pieniniai dantukai, tėveliai nepastebi dygstančio pirmo nuolatinio krūminio dantuko, kuris pasirodo neiškritus nė vienam pieniniam krūminiam, o paaugus žandikauliui ir atsiradus vietos už visos pieninių dantų eilės.

Nuolatinių dantų dygimo amžius

Žemiau pateiktoje lentelėje rasite apytikslius nuolatinių dantukų dygimo terminus. Kiekvieno vaiko dantų dygimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka žemiau pateikto grafiko.

Protiniai dantys ir kiti ypatumai

Protinių dantų dygimas - labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta. Šie dantys yra dažniausiai neišdygstantys dėl vietos trūkumo dantų lanke, dėl netaisyklingos padėties ar net ir visai nesusiformuojantys. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda.

Retais atvejais iškritus pieniniam dantukui nuolatinis neišdygsta. Taip gali atsitikti, jei nesusiformuoja nuolatinio danties užuomazga. Dažniausiai neišdygsta šoniniai kandžiai viršutiniame žandikaulyje ir antri kapliai apatiniame. Pastebima, kad neretai tai būna paveldimas bruožas. Kartais nutinka taip, kad nuolatinis dantis negali pasirodyti burnytėje, nes jam trūksta vietos dantų lanke, yra susiformavęs pernelyg didelis danties vainikas ar migruodamos kaule vietomis pasikeičia dantų grupės. Per anksti netekus pieninio danties, alveolinės ataugos viršūnėje gali susidaryti storas kaulinio audinio sluoksnis, trukdantis dygti nuolatiniam dančiui. Jei pieniniai dantukai dygo vėliau nei daugumai, tai tikėtina, kad dantukų kaita irgi prasidės vėliau.

Ar normalu, jei dar neiškritus pieniniam dantukui šalia pasirodo nuolatinis? Kartais sutrinka normali pieninio danties šaknies rezorbcija (tirpimas). Taip dažnai būna, jei pieninukas anksti buvo gydytas šalinant dantuko nervą ar buvo supūliavęs. Šaknų tirpimas gali visai sustoti ar vykti netolygiai - gali tirpti tik viena šaknis iš dviejų ar tik viena jos pusė. Dėl to dantukas tvirtai laikosi, tuo tarpu nuolatinis priartėja ir net pasirodo burnytėje, deja, ne savo vietoje. Tuomet reikia skubiai pašalinti pieninį dantį ir palikti laisvą kelią nuolatiniam dygti.

Ortodontinis gydymas

Pieniniame sąkandyje ortodontinis gydymas taikomas itin retai. Išimtis - jei anksti netenkama pieninių dantų. Jei pieniniai dantys auga netaisyklingai ir nustatoma pieninio sąkandžio patologija, ortodontinis gydymas dažniausiai netaikomas. Dantukams pradėjus keistis, dažniausiai jau galima matyti, ar jie dygsta taisyklingai. Pasikeitus centriniams kandžiams ir išdygus pirmiems krūminiams nuolatiniams dantukams ir įtariant dantų padėties ar sąkandžio anomalijas, derėtų kreiptis į ortodontą konsultacijai. Anksti besikeičiantys dantukai rodo ankstesnį brendimą. Ortodontinis gydymas efektyviausias, lengviausias ir pasiekiama rezultatų per trumpiausią laiką, jei atliekamas augimo periodu.

Čiulptukas ir piršto čiulpimas

Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Kaip tai vertina odontologai? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru. „Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia“, - paaiškina specialistai. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai. Ne visais atvejais trumpas pasaitėlis žįsti netrukdo. Kitais atvejais, kai reikia chirurginio įsikišimo, atliekama vos kelių minučių trukmės chirurginė procedūra, kurią atlieka chirurgas.

Nuolatinių dantų priežiūra ir apsauga

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2-3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą. Šiais laikotarpiais būtina ideali asmeninė burnos higiena, ypač krūminių dantų srityse, nes ką tik išdygę nuolatiniai krūminiai dantys nepilnai mineralizuoti ir žymiai lengviau pažeidžiami ėduonies.

Norint užtikrinti gerą nuolatinių dantų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo.

Dantų silantai

Tėvai dažnai teiraujasi: „Kas yra dantų silantai ir kada jais dengti dantis?“. Gana dažnai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys pasirodo net neiškritus pieniniams centriniams kandžiams. Šių, turėsiančių lydėti iki žilos senatvės, dantų vagelės būna nepilnai mineralizuotos, o paviršius porėtas, todėl dantys labai lengvai pažeidžiami. Siekiant apsaugoti nuo ėduonies šiuos dantis ir palengvinti jų valymą, vos susiformavus krūminių dantų vagelėms, jie dengiami fluoro turinčiomis skystomis plombinėmis medžiagomis - silantais.

Mokslu pagrįsta medicina įrodo silantų naudą: jais padengus sveikų nuolatinių krūminių dantų paviršių, ėduonies atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 %. Vis dėlto silantais dengiami ne visi nuolatiniai krūminiai dantys. Tai turi įvertinti gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į prieš tai buvusių pieninių dantų būklę, dantų vagelių gylį, formą bei kitus veiksnius.

tags: #pirmieji #dantukai #krenta

• Kino seansai ir vasaros pramogos vaikams „Forum Cinemas“
• žaiskite smagius Baby Barbie žaidimus
• Apie gimtadienio džiaugsmą
• Vaikiškų išmaniųjų laikrodžių instrukcija
• Kodėl smulkioji motorika svarbi?