Šeimos krizė gimus vaikui: iššūkiai, priežastys ir kelias į stipresnius santykius

Vaiko gimimas - didžiausias stebuklas ir džiaugsmas kiekvienai porai. Tai ne tik įprasmintos meilės simbolis, tačiau ir naujas gyvenimo etapas tiek vyrui, tiek moteriai. Nors daugelis kūdikio atėjimą į šį pasaulį sieja tik su labai švelniais, romantiškais ir pakiliais jausmais, tačiau visuomenėje vis dažniau girdime ir kitas sąvokas: depresija po gimdymo ar šeimos krizė.

Vyro ir moters santykiai atsiradus vaikui patiria intensyvų virsmą. Nors vaiko gimimui reikia ruoštis iš anksto ir labai atsakingai, tačiau ne visos poros tai padaro. Daugelis pirmą kartą tėvais tapusių porų pastebi pokyčius ir neretai dalijasi, kad iki tol turėtus gerus santykius ištinka santykių krizė gimus vaikui.

Tai - normalūs ir daugelio išgyvenami jausmai įžengus į tėvystės etapą, tačiau taip pat neturėtume numoti ranka, nes tėvų santykiai gimus kūdikiui gali keistis ir „visi pasipyksta“. Santykių iššūkiai gimus vaikui yra įveikiami, jei tik pasiryžtame juos spręsti ir sąmoningai puoselėti tarpusavio ryšį.

Psichologė Sigita Valevičienė, ruošianti šeimas gimdymui bei tėvystei, pasakoja, kaip pora gali spęsti santykių problemas ir kartu įveikti po vaiko gimimo atsiradusį išbandymą. Arnas Markevičius veda saviugdos mokymus, asmenines konsultacijas ir naudoja patikrintas tarptautinių santykių ekspertų praktikas, padėdamas šimtams porų įveikti santykių iššūkius, atkurti tarpusavio ryšį ir puoselėti santykį, kuris būtų įkvepiantis pavyzdys. Jūratės Čiakienės nuotr. Sakoma, kad vaikučio gimimas - tai geriausias lakmuso popierėlis vyro ir moters santykiams.

Kodėl santykiai keičiasi po vaiko gimimo?

Dar prieš vaiko gimimą santykiai turi tam tikrą ritmą, daugiau erdvės vienas kitam, bendri pomėgiai, spontaniškumas. Gimus vaikui, prioritetai pasikeičia iš esmės. Visa energija ir dėmesys natūraliai krypsta į naują gyvybę, o partnerystė tarsi atsiduria „antrame plane“. Ši situacija savaime nėra bloga - tai natūrali vystymosi dalis. Tačiau jei nesame tam pasiruošę, pokyčiai gali sukelti daug nesusipratimų.

Naujų atsakomybių ir streso našta

Po vaiko gimimo daugelis tėvų patiria didelį streso lygį dėl naujų atsakomybių. Būti tėvu - tai didžiulė atsakomybė, reikalaujanti laiko, dėmesio ir energijos. Šis stresas dažnai atsispindi poros santykiuose, nes abu partneriai turi prisitaikyti prie naujos kasdienybės, pasidalinti rūpesčiais ir užduotimis, o tai gali sukelti konfliktus. Tėvai, ypač pirmą kartą susilaukę vaiko, gali jausti, kad jų santykiai nebesuteikia tokio komforto ir laisvės, kaip anksčiau. Dėl mažo miego kiekio, naujų rūpesčių ir dažnų nuovargio laikotarpių, partneriai gali pradėti jaustis nesuprasti ir nusivylę.

Intymumo ir emocinio ryšio praradimas

Po gimdymo dažnai pasikeičia fizinis ir emocinis intymumas tarp partnerių. Hormoniniai pokyčiai, nuovargis, baimės dėl naujo vaidmens ir sveikatos pokyčiai gali paveikti tiek seksualinį, tiek emocinį ryšį. Moterims po gimdymo gali prireikti laiko atsistatyti, tiek fiziškai, tiek emociškai, ir jos gali jausti mažesnį poreikį artumui, o vyrams - iššūkius dėl pasikeitusios partnerės elgsenos. Pora gali atsidurti situacijoje, kai abu partneriai jaučiasi nesuprasti, nes nelieka laiko ar energijos bendrauti apie savo jausmus. Ilgainiui šis laiko trūkumas gali lemti jausmą, kad santykiai tampa nebe tokie artimi, kokie buvo prieš vaiko gimimą. Šeimyniniame guolyje vaikas „išstumia“ tėvą, užima jo vietą. Gal moteris vaiku „ginasi“ nuo intymių santykių?

Skirtingi auklėjimo stiliai ir laiko stoka

Tėvai, ypač pirmą kartą susilaukę vaiko, dažnai susiduria su klausimu, kaip geriausia auginti vaiką. Skirtingi auklėjimo stiliai ir lūkesčiai dėl to, kaip turi atrodyti tėvystė, gali sukelti nesutarimus. Jei šie skirtumai nebus išspręsti per atvirą ir empatišką komunikaciją, tai gali sukelti įtampą ir konfliktus. Gimus vaikui, vis daugiau laiko tenka skirti jo priežiūrai, o tai reiškia, kad poros paprastai turi mažiau laiko tik sau ir vienas kitam. Kadaise buvęs prioritetas - romantiški vakarai, bendros pramogos ar tiesiog laiko praleidimas kartu - gali tapti itin retas.

Gilesnės emocinės priežastys ir vidiniai modeliai

Dauguma porų mano, kad jų konfliktai po vaiko gimimo kyla dėl „smulkmenų“, kaip pavyzdžiui: kas naktį kelsis prie vaiko? Kas pavargęs labiau? Kada vėl bus „kaip anksčiau“. Tačiau iš tiesų, tokio tipo ginčai dažnai yra tai tik paviršius. Po juo slypi gilesnės emocinės dinamikos, susijusios su mūsų vidiniais modeliais, susiformavusiais ankstyvame gyvenime.

Schemų terapija: praeities įtaka dabartiniams santykiams

Pasak J. E. Young, žmogus nuo vaikystės formuoja tam tikras „schemas“, giliai įsišaknijusius įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Pavyzdžiui, jei vaikystėje žmogus jautėsi paliktas, atstumtas ar nematytas, jo vidinė schema gali būti: „Aš nesvarbus (-i)“, „Manimi nebus pasirūpinta“. Gimus vaikui, šios schemos gali labai suaktyvėti, ypač kai jaučiame nuovargį, spaudimą ar emocinį atstūmimą.

Pavyzdžiui, jei partneris neprisijungia padėti ar neparodo dėmesio, senoji schema gali suveikti tarsi aliarmas: „Štai, aš ir vėl viena (-as), manęs niekas nemato.“ Tada kyla stiprus emocinis atsakas - ne tik į dabartinę situaciją, bet ir į tai, kas neišgyventa anksčiau.

Prieraišumo stiliai: kaip kuriame ryšį

Prieraišumo teorija, kurios pradininkas J. Bowlby ir vėliau išplėtota M. Ainsworth, rodo, kad mūsų ankstyvi santykiai su tėvais ar globėjais formuoja vidinius modelius, pagal kuriuos vėliau kuriame artimus ryšius. Šie modeliai ypač stipriai suaktyvėja gimus vaikui - nes mes vėl susiduriame su artumu, priklausomybe, rūpesčiu ir atsakomybe.

• Saugus prieraišumo stilius leidžia poroms bendrauti atvirai, reaguoti į vienas kito poreikius, išlikti artimiems net ir įtampoje.
• Nerimastingas stilius dažnai sukelia stiprų emocinį poreikį būti matomam, patvirtintam. Jei partneris (-ė) šiuo metu yra užimtas (-a) ar emociškai uždaras (-a), nerimastingas žmogus gali reaguoti pykčiu, priekaištais ar desperacija.
• Vengiantis prieraišumas pasireiškia sunkumu atpažinti ir reikšti emocinius poreikius. Gimus vaikui, tokie žmonės dažnai pasitraukia į praktinius veiksmus (darbus, rutiną), tarsi saugodamiesi nuo emocinės įtampos.
• Dezorganizuotas stilius, dažnai susijęs su traumine patirtimi, gali lemti prieštaringas reakcijas, kaip pavyzdžiui trokšta artumo, tačiau bijo būti įskaudintas (-a).

Moters ir vyro vidinis pasaulis po gimdymo

Moters vidinis pasaulis: lūkesčių nutylėjimas ir emocinis perdegimas

Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Daug moterų po gimdymo išgyvena emocinę vienatvę, apie kurią mažai kalbama. Jos nori būti „pakankamai geros mamos“, dažnai save spaudžia būti stipriomis, nepriklausomomis, rūpestingomis. Tuo pat metu jos trokšta artumo, palaikymo, bet… nesako. Šis tylėjimas dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš gilios baimės: būti atstumtai, nesuprastai ar pamatytai kaip silpnai. Jei vaikystėje jų emociniai poreikiai buvo ignoruojami ar menkinami, dabar jos gali sunkiai identifikuoti ir įvardyti savo jausmus.

Tyrimai rodo, kad moterys po gimdymo dažnai išgyvena padidintą nerimą ir emocinį jautrumą, o jei neturi su kuo atvirai kalbėtis, šie jausmai kaupiasi ir virsta priekaištais ar emociniu atsitraukimu. Fiziologiniai pokyčiai taip pat turi didelę įtaką: po gimdymo moters organizme ženkliai krenta estrogeno lygis, o žindant sparčiai gaminasi pieno gamybą stimuliuojantis ir dar labiau estrogeną mažinantis prolaktinas. Mama dažniausiai tampa mama, o vyrui tapti tėčiu užima daugiau laiko. Galima sakyti, kad mama ir vaikas atstovauja vidinį šeimos pasaulį.

Vyro vidinis pasaulis: tylus spaudimas būti „stipriam“

Vyrai taip pat išgyvena gilius pokyčius, nors apie juos kalbama mažiau. Tyrimai rodo, kad net 1 iš 10 vyrų patiria pogimdyvinę depresiją, tačiau ji dažnai lieka nepastebėta. Daugelis vyrų išmokyti, kad yra „vyriška“ kontroliuoti emocijas, būti stipriam, nekalbėti apie vidinius išgyvenimus. Gimus vaikui, jie dažnai jaučiasi pasimetę: kaip būti gera atrama partnerei, kai patys nežino, ką jaučia?

Vyrams depresijos atsiranda dėl stipriai pasikeitusios šeimyninės situacijos, jų statuso pakitimo bei pečius užgriuvusios didelės atsakomybės. O tėtis eina į išorinį pasaulį „parnešti grobio“ - uždirbti pinigų, neretai ant jo pečių gula šeimos išlaikymo rūpestis. Ir praėjus dienai, prie vakarienės stalo susitinka du pasauliai - vidinis, namų bei darbo, išorinis.

Pastebimas ir hormonų pokytis gimus vaikui. Vidutiniškai nuo 26 iki 34 proc. vyrų organizme sumažėja testosterono kiekis. Sumažėjęs testosterono kiekis gali būti susijęs su miego, apetito, nuotaikos ir kt. pokyčiais. Visuomenėje giliai įsišaknijęs stigmatizuotas požiūris į vyriškos lyties atstovus kaip stiprius, niekada neverkiančius ir gebančius susidoroti su patiriamais sunkumais be pagalbos, apsunkina vyro gebėjimą būti tėčiu. Juk neišmatuojamai sunku turėtų būti visada išlikti stipriam, nerodant savo patiriamų emocijų ir dar stengiantis įveikti iššūkius pačiam vienam.

Sunkumai užmegzti ryšį su naujagimiu gali sukelti tokius jausmus kaip kaltė, gėda, bejėgiškumas. Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog vaikai, kurių tėvams buvo diagnozuota depresija, turėjo aukštesnį distreso lygį. Tėvų depresija gali būti tėvų agresijos prieš savo mažamečius vaikus priežastis.

Kūdikių bliuzas ir pogimdyvinė depresija: skirtumai ir statistika

Paprastai pirmosiomis dienomis po vaiko gimimo tėvus aplanko vadinamasis kūdikių bliuzas, kuris trunka nuo vienos iki dviejų savaičių. Išskiriami tokie simptomai kaip liūdesys, prislėgtumas, dirglumas, nerimas. Statistika atskleidžia, jog kūdikių bliuzą patiria apie 75 % pagimdžiusiųjų. Ši būsena būdinga ir vyrams. Beje, kūdikių bliuzo simptomai laikomi lengvais ir greitai praeinančiais. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą.

Tuo tarpu pogimdyvinė depresija (PD) priskiriama depresijos formai ir, priklausomai nuo simptomų išreikštumo, yra gydoma vaistais. Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti kiek vėliau nei kūdikių bliuzas, o simptomai paprastai trunka ilgiau nei dvi savaites. Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų.

Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Statistika taip pat rodo, kad 1 iš 10 vyrų, turinčių partnerę, sergančią pogimdyvine depresija, ilgainiui taip pat patiria pogimdyvinės depresijos simptomus. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.

Moksliniai tyrimai atskleidžia ir kitus simptomus, kurie gali padėti atpažinti PD: kaltės jausmas, bejėgiškumas, ūmus pyktis, energijos stoka, nerimastingumas, susidomėjimo stoka, apetito pokytis, koncentravimasis į nesėkmes, agresyvus elgesys, impulsyvumas, jautrumas, savižudiškos mintys ir kt. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, svarbu skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Kaip įveikti krizę ir stiprinti santykius po vaiko gimimo?

Santykių iššūkiai gimus vaikui yra įveikiami, jei tik pasiryžtame juos spręsti ir sąmoningai puoselėti tarpusavio ryšį. Kai gimsta vaikas, keičiasi ne tik dienotvarkė - keičiasi vaidmenys, identitetai ir emociniai poreikiai. Tai tarsi žemės drebėjimas poros dinamikoje. Ir vis dėlto, net jei jaučiasi, kad viskas slysta iš po kojų, galima išmokti kurti naują pusiausvyrą.

Sąmoningas pasirengimas ir požiūris

• Suvokimas, kad santykiai nebebus tokie, kokie buvo iki gimus vaikeliui, tačiau tai nereiškia, kad jie bus blogesni. Tiesiog į santykius reikės daug daugiau investuoti, juos puoselėti ir auginti bei augti patiems.
• Pažinimas ir kantrybė. Svarbu nepamiršti, kad pokyčiai santykiuose po vaiko gimimo yra natūralūs ir dažniausiai laikinai.
• Vien nusiteikimas ir pasirengimas atvirai komunikuoti poroje yra vienas iš esminių tvarių santykių garantų.
• Gebėjimas atsisakyti savo individualių poreikių. Tyrimo autoriai pastebėjo, kad toms poroms, kurių santykiai pagerėjo gimus vaikeliui, būdingas gebėjimas paaukoti savo norus ir poreikius dėl bendros šeimos gerovės. Šeima tampa aukščiausia vertybe.
• Matyti, priimti kitą tokį, koks jis yra. Sugebėti pamatyti pasaulį kito akimis - labai svarbi užduotis kiekvienai šeimai.
• Krizės, kaip žinia, augina. Bet vieni auga greičiau, kiti lėčiau. Pirmiausia svarbu stabtelti ir pažiūrėti į save: kaip aš reaguoju į artumą? Kaip kalbu apie savo poreikius? Ką darau, kai jaučiuosi atstumtas (-a)?

Efektyvi komunikacija ir tarpusavio supratimas

• Gebėjimas dalintis savo jausmais, mintimis ir girdėjimas vienas kito. Kartais vyrai įsivaizduoja, kad pasidalinimas savo nerimu ar baimėmis, nusivylimu ar nuoskauda, padarys juos silpnus. Tačiau realybė yra priešinga.
• Gebėjimas aiškiai pasakyti savo norus ir poreikius. Nekaltinkite ir nekritikuokite vienas kito. Čia labai padeda „aš“ kalba, pavyzdžiui, „kai tu išeini kiekvieną penktadienį, aš jaučiuosi vieniša ir palikta. Norėčiau, kad mes turėtume kelis penktadienio vakarus per mėnesį kartu. Ką tu apie tai manai?“
• Atvira komunikacija - ne apie kaltę, o apie artumą. Susikalbėjimas nereiškia „išsakyti viską, kas netinka“, tai reiškia gebėjimą išsakyti, kaip man yra, be kritikos ir gynybos.
• Galėjimas kūrybingai ieškoti sprendimų, kurie iš tiesų tenkina abi puses. Tai reiškia, kad pokalbiai ir susitarimai turi būti nuoširdūs, šeimoje negali būti jokių nutylėjimų, kurie kaupiasi į kažkada sprogsiantį pykčio burbulą.
• Konfliktuoti „neužmušant“ vienas kito. Tyrimais nustatyta, kad poros, kurios konflikto metu stebi savo partnerį ir, emocijoms įsisiūbavus, šiek tiek atsitraukia ir suteikia kitam erdvės pasisakyti, gali sukurti labai darnų ryšį. Tam reikia tam tikro susivokimo savo jausmuose, kad emocinis viesulas nesugriautų santykių. Ir kartu reikia rūpesčio kitu bei suvokimo, kad vieno laimėjimas yra dažnai abiejų pralaimėjimas.
• Nėra vienareikšmiai teisingo varianto, reikia visko - ir patylėti, ir pasiskųsti, pabambėti, ir pabūti silpnu, bet labai svarbu rasti laiko kalbėtis bei išlaikyti pagarbų, pozityvų domėjimąsi vienas kitu. Nepradėti „lenktyniauti“, kuris sunkiau ar prasmingiau dirba.
• Emocinius sunkumus galima įveikti įvairiais būdais, tačiau vieni jų gali būti daugiau žalingi nei naudingi. Vienas tokių emocijų įveikos būdų - dažnai pasirenkamų nesąmoningai - darboholizmas, t.y. polinkis dirbti viršvalandžius. Taip pat emocinis skausmas gali būti slopinamas alkoholiu bei narkotinėmis medžiagomis ar smurtiniu elgesiu net prieš šeimos narius. Ūmūs pykčio priepuoliai, kurių metu įvyksta emocijų ventiliacija, taip pat nėra geras būdas išreikšti emociją.
• Svarbu pasistengti priimti visa tai, kas patiriama, neneigiant, neslepiant ir nebėgant nuo savo jausmų. Jausmai „nori“ būti atpažinti ir priimti, nes kiekvienas jų „atneša“ žinutę su informacija, kad kažkas mumyse vyksta svarbaus. Atpažinus ir priėmus jausmą, galima jį išreikšti, pavyzdžiui, pasikalbėjus su savo partnere ar užsiėmus veikla, kuri teikia džiaugsmo.

Laiko sau ir poros intymumo puoselėjimas

• Susikurkite ritualus, skirtus tik jums dviem. Kai vaikelis paauga ir jį galima kuriam laikui palikti su močiute, seneliu, krikšto mama, aukle, skirkite laiko sau. Tai neturi būti kažkas ypatingo (vakarienė drauge, pasivaikščiojimas, filmo pažiūrėjimas). Tačiau labai gerai, kai tai tampa tradicija. Nes buityje lengva „užsisukti“.
• Laiko skyrimas vienas kitam. Net ir nedideli, tačiau kokybiški momentai kartu gali padėti išlaikyti stiprų ryšį.
• Maži intymumo gestai - didelė vertė santykiuose. Intymumas - tai ne tik fizinis artumas, bet ir jausmas, kad esu svarbus (-i), kad galiu būti savimi. Tokios akimirkos stiprina prieraišumo saugumą net ir kasdienybės chaose.
• Leiskite savo intymiam gyvenimui būti lėtam, švelniam, jautriam. Pažinkite vienas kitą. Moterys labai dažnai nerimauja, ar jos traukia vyrą, su savo pasikeitusiu kūnu. Dėl to labai svarbu, kad vyras parodytų savo meilę ir susižavėjimą.
• Dažniau pastebėkite, įvertinkite, pagirkite vienas kitą. Paprastas „ačiū“, „tu esi nuostabi mama“, „tau puikiai sekasi!“ turi stebuklingą galią.
• Verta turėti galvoje ir tai, kad intymumas nėra vien seksas. Yra daug kitų būdų patirti artumą su savo partneriu. Kai kada nugaros pakasymas, kojų masažas, ilgas apkabinimas, rytinis bučinys gali reikšti kur kas daugiau ir įnešti į santykius taip trokštamos aistros.
• Svarbu turėti ir bendrų ritualų - pavyzdžiui, pirmąjį mėnesio šeštadienį kartu tik dviese pasimėgauti vėlyvaisiais pusryčiais. Ritualus sunkiau pasiglemžia buitis, o laikas dviese primena, kad esame kur kas daugiau nei tik tėvai.

Praktinė pagalba ir atsakomybių pasidalinimas

• Naudotis pagalba - močiučių, auklių, draugų. Supaprastinti savo buitį, sumažinti tvarkos ir švaros reikalavimus. Nuovargis yra tai, kas tikrai apsunkina visą šeimos gyvenimą.
• Rūpinkitės vaikeliu drauge taip, kad tai suteiktų bendrumo jausmą. Klaidą daro tos moterys, kurios vyrą tarsi atstumia ir viską nori pačios daryti.
• Tėčiams labai svarbu būti lygiaverčiams. Moterys dažnai labai nori, kad vyras ne lauktų paliepimų, o pats imtųsi iniciatyvos pažaisti su vaiku, jį numaudyti, pasiūlytų mamai išeiti pasivaikščioti vienai ar susitikti su draugėmis.
• Aiškūs susitarimai dėl šeimos vaidmenų ir atsakomybių padeda sumažinti nesusipratimus ir pykčius. Poros turėtų kartu aptarti, kaip pasidalins kasdieniais rūpesčiais ir užduotimis, kad abu jaustųsi lygiateisiai partneriai.
• Moteris turėtų sąmoningai sudaryti galimybę tėčiui pabūti vienam su vaiku. Nedaryti visko viena pati. Geriausia, kad būtų kažkokia dienos veikla, ką daro tik tėtis ir vaikas. Labai svarbu pasitikėti vienam kitu kaip tėčiu ir mama. Pasitikėti, kad sutuoktinis sugebės pamaitinti, nuraminti, pamigdyti vaiką.
• Vyras gali mėnesiui išeiti atostogų (toks įstatymas priimtas nuo praėjusių metų). Galbūt tai iš esmės pakeistų jaunų šeimų santykius, nes vyras pačiu sunkiausiu metu visada būtų šalia žmonos, ir ji nesijaustų viena palikta su vaiku? Pasiimti atostogas būtų gerai netgi truputėlį prieš vaiko gimimą - kad būtų laiko ir galimybių pasiruošti būsimiems pokyčiams, pasistengti suvokti, kas laukia. Kad būtų galimybė paskutines dienas dviese praleisti kartu. O po gimimo bent keletą savaičių pabūti namie, esant galimybei, sakyčiau, net būtina. Ir ne vien pabūti šalia, padėti žmonai, bet ir kad pats vyras turėtų laiko bei galimybių suvokti savo naują vaidmenį, pasistengti iš pat pradžių rasti SAVO ryšį, santykį su vaiku. Kad pradėtų mokytis būti tėčiu.
• Jei vaikas naktį miega neramiai, dažnai virkauja, o vyrui ši savaitė sunki darbe - protinga miegoti atskirai. Nes tėtis netenka galimybės bent pabandyti nuraminti įsiverkusį vaiką, bet jau pasakyti jam „ša ša, miegok“, pasupti, paimti panešioti.
• Pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo.

Kai reikia profesionalios pagalbos

Pagalbos ieškojimas - brandos ženklas, ne silpnumas. Kai kurie sunkumai neišsisprendžia tik dviese, ypač jei abu partneriai turi aktyvias schemas ar skirtingus prieraišumo stilius. Tokiu atveju kreipimasis į psichologą ar porų terapiją gali būti ne santykių „pabaigos ženklas“, o jų išgelbėjimas. Patiriant intensyvias, ilgą laiką trunkančias emocijas, kurias sunku įveikti vienam, būtina kreiptis į specialistus. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.

Šiek tiek žemiau rasi savstabos klausimyną porai. Išbandykite kartu. Jūsų J. Porų konsultacija | Porų psichologas

Savistabos klausimynas poroms: kai gimsta ne tik vaikas, bet ir nauji santykiai

Skirkite sau laiko. Galite atsakyti kiekvienas (-a) atskirai, o vėliau - pasidalinti mintimis be kaltinimų ar vertinimo. Tai nėra „testas“, o kvietimas pažvelgti į save ir vienas kitą su švelnumu.

1. Kaip šiuo metu jaučiuosi mūsų santykiuose? (Pabandyk įvardyti ne tik mintis, bet ir jausmus: artumą, vienatvę, nerimą, saugumą...)
2. Ar jaučiu, kad turiu erdvės būti savimi? Kada paskutinį kartą jaučiausi priimamas (-a) toks (-ia), koks (-ia) esu?
3. Kokio palaikymo man šiuo metu labiausiai trūksta? Ar esu apie tai kalbėjęs (-usi) su partneriu (-e)?
4. Kaip reaguoju, kai jaučiuosi atstumtas (-a) ar nesuprastas (-a)? Ar linkęs (-usi) atsitraukti, supykti, užsisklęsti, pasitraukti į tylą? Iš kur tai man pažįstama?
5. Ką darau, kai matau, kad partneris (-ė) išgyvena sunkumą? Ar sugebu išbūti šalia jo/jos jausmų, ar bandau „taisyti“, kontroliuoti ar atsitraukti?
6. Ką reiškia „būti gera mama / tėčiu“ man asmeniškai? Gal kartais šie vaidmenys nustelbia mano žmogiškus poreikius: poilsio, artumo, švelnumo?
7. Kada paskutinį kartą buvome tiesiog mes dviese, be planų, be pareigų, be vaikų? Kaip jautėmės tada?

tags: #krize #gimus #vaikui

• Daugiau apie inkstų veiklą
• kaip teikiama pagalba mažiems vaikams ir jų šeimoms
• Vaikų raidos etapai
• Atraskite slavų vaisingumo ir derliaus dievybių reikšmę
• išbandykite šias vištienos salotas su kiaušiniais