Pirmagimio gimimo terminas: ar jis visada sutampa su numatytu?
Visame pasaulyje, išskyrus Afrikos žemyną ir Afganistaną, mažėja gimstamumas, o natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigiamas, nepaisant gerokai sumažėjusio gimdyvių bei kūdikių ir naujagimių mirtingumo.
Gydytojai pažymi, kad šiandien gimdo žymiai vyresnio amžiaus moterys, negu prieš keliasdešimt metų, o tai tiesiogiai susiję su padidėjusia komplikacijų galimybe. Kita vertus, ekologinio gyvenimo mada paliečia ir šią gyvenimo sritį, todėl specialistai natūralaus gimdymo šalininkėms rekomenduoja pasirūpinti natūraliomis medicinos priemonėmis, užtikrinant saugesnį ir lengvesnį gimdymą.
„Stebimos ne tik aiškios gimdymų mažėjimo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje, bet keičiasi ir gimdymų struktūra: gimdyvių amžius didėja, gimdymų skaičius, tenkantis vienai moteriai mažėja, o naujagimiai gimsta didesni“, - teigia prof. Gražina Drąsutienė. - „Medikų nerimą kelia, tai, kad auga cezario pjūvio operacijų skaičius bei daugėja intervencijų gimdymų metu.“
Pasaulyje per paskutinius penkerius metus tūkstančiui gyventojų tenka 19.95 gimimų, ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius 40 metų gimstamumas mažės dar 45 proc. Mažiausias gimstamumas Europoje yra Italijoje. Lietuva priskiriama prie mažiausią gimstamumą turinčių šalių Europoje - tūkstančiui gyventojų tenka 9,11 gimimų.
Pastaraisiais metais stebimas gimdyvių amžiaus didėjimas: 2000 m. vidutinis gimdyvės amžius buvo 26.8 m. , o tuo tarpu 2008m. - 28.3 metų. Medikai pažymi tiesioginį amžiaus ir gimdymo komplikacijų ryšį: ypač pirmą kartą gimdančioms.
Lietuvoje kasmet vis daugiau gimdymų užbaigiama operaciniu būdu. 1996 metais 10,8 proc. moterų gimdymas buvo užbaigtas cezario pjūvio operacija, o 2009 metais tokių atvejų jau buvo 24,4 proc. Nuolat didėjančiam cezario pjūvio operacijų skaičiui Lietuvoje turi įtakos priežasčių kompleksas. Pirma, tarptautiniu mastu pasikeitė požiūris į kai kurias cezario pjūvio indikacijas. Pvz., esant sėdmenų pirmeigai nerekomenduojamas gimdymas natūraliais takais. Antra, nėščiosios po pagalbinio apvaisinimo paprastai taip pat gimdo cezario pjūvio operacijos būdu. Pažymėtina, kad šiandien gimdo moterys ir po sudėtingų inkstų transplantacijos, širdies operacijos ir kt. ligų - jų gimdymai dažnai baigiami operaciniu būdu. ŽIV infekuotų moterų anksčiau nebuvo. Jei pirmasis gimdymas buvo užbaigtas operaciniu būdu, pakartotinai gimdant dažnai taip pat atliekamas cezario pjūvis, ypač jei indikacija operacijai buvo iš motinos pusės.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad populiarėjantis ekologinis judėjimas, sveika gyvensena ir natūralus gimdymas yra sveikintinas reiškinys, bet reikėtų į tai žiūrėti itin atsakingai. „Nederėtų stačia galva pulti į madingas natūralaus gimdymo tradicijas, kurias praktikavo mūsų močiutės ir prosenelės. Gimdymas yra natūralus, bet labai sudėtingas procesas“, - teigia prof. G. Drąsutienė.
Nėštumo termino skaičiavimas: kada galima tikėtis vaikelio?
1812 metais formulę gimdymo termino skaičiavimui sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas bei atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Taip apskaičiuojama numatoma gimdymo diena. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama.
Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia. Dažnai moterys nežino tikslaus ovuliacijos ir galimo pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje nėštumo trukmė skaičiuojama pagal šią formulę, kuri yra pakankamai tiksli, kad gydytojai akušeriai ginekologai ir akušeriai galėtų ja vadovautis klinikiniame darbe.
Remiantis nustatyta nėštumo trukme, paskiriamas būtinų tyrimų laikas.
Skaičiuojant gimdymo datą, svarbu atsižvelgti ne tik į paskutinio menstruacijų ciklo pirmąją dieną, bet ir į kitus veiksnius. Pavyzdžiui, atlikus pagalbinį apvaisinimą, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką, todėl ši skaičiuoklė keičiasi. Anksti atlikus ultragarsinį tyrimą, jis gana tiksliai parodo tikrąjį nėštumo laiką, todėl kartais nėštumo terminas skaičiuojamas būtent pagal šį tyrimą.
Nėštumo pradžia tradiciškai pradedama skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Nuo jos skaičiuojama lygiai 40 savaičių ir taip nustatoma preliminari gimdymo data. Statistiškai nėštumo trukmę lemia mėnesinių ciklo trukmė, t. y. kuo ilgesnis ciklas, tuo ilgiau truks ir nėštumas ir atvirkščiai. Gimdymo data atitinkamai gali būti nustatoma keliomis dienomis anksčiau arba vėliau. Preliminariai gimdymo datai nustatyti plačiai naudojama Nagelio taisyklė: prie pirmosios mėnesinių dienos pridedami vieneri metai, atimami 3 mėnesiai ir pridedamos 7 dienos. Jeigu ciklas yra trumpesnis arba ilgesnis, skaičiavimus pagal Nagelio taisyklę reikės pakoreguoti. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 26 d., tada iš numatytojo termino reikia atimti 2 dienas (t.y. atimti tiek, kiek jūsų ciklas yra trumpesnis už „standartinį“, 28 d. ciklą). Jei ciklo trukmė - 32 d., pridėti 4 d. (t.y. pridėti tiek, kiek jūsų ciklas yra ilgesnis už „standartinį“, 28 d. Jei žinote tikslią pastojimo datą, galite pasinaudoti ir dar viena taisykle gimdymo laikui identifikuoti: iš pastojimo dienos atimkite 3 mėn. ir 7 d.
Termino paklaida ir jos mažinimas
- Ar nėštumo metu nustatytas terminas, gali būti klaidingas? Kokia paklaida galima? - Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Jo paklaida yra minimali, nors irgi priklauso nuo tam tikrų faktorių: kada atliktas, kaip atliktas, aparato kokybė, moters audinių laidumas ultragarso bangai ir panašiai. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
Pernešiotas nėštumas: kas tai ir kuo jis pavojingas?
Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino.
Normalus nėštumas trunka 40 savaičių nuo pirmosios paskutinių prieš nėštumą menstruacijų dienos. Įvertinus tam tikrus organizmo ypatumus, mažylio atėjimo laikas į šį pasaulį gali svyruoti nuo 38 iki 42 savaitės. Jeigu nėščioji nerimauja dėl vis neprasidedančio gimdymo, ji turėtų kreiptis į gydytoją, nes tik jis gali pasakyti, ar tikrai gresia vaisių pernešioti.
Šiuolaikinėje akušerijoje skiriamas tikrasis (biologinis) ir tariamas (kalendorinis) pernešiojimas, kuris dar vadinamas užsitęsusiu nėštumu. Užsitęsusiu vadinamas nėštumas, kuris trunka 42 savaites ir ilgiau - bet tik kalendoriškai. Juk nustatyti tikrą pradėjimo datą - sunku, nes kiekvienos moters ciklas labai individualus. Taigi šiuo atveju mažylis gimsta be jokių pernešiojimo žymių. Tikrasis vaisiaus pernešiojimas įvyksta tada, kai nėštumas tęsiasi dar 10-14 dienų po nustatytos gimdymo datos, o vaikelis gimsta turėdamas pernešiojimo žymių.
Tyrimai parodė, kad 70 proc. diagnozių „pernešiotas nėštumas” yra netikslus. Taip atsitinka dėl to, kad būna netiksliai suskaičiuota gimdymo data.
Pagrindinės pernešiojimo priežastys:
- Užsitęsusio nėštumo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Tarp labiausiai paplitusių pernešiojimo priežasčių specialistai dažniausiai mini motinos vaikystėje persirgtas infekcines ligas, menstruacinio ciklo sutrikimą, abortus, endokrinines ligas, įvairias psichikos traumas.
- Pernešioti linkusios tiek nesubrendusios, tiek vėlai lytiškai subrendusios, vyresnės, dirbančios sėdimą darbą, nutukusios nėščiosios.
- Įtakos pernešiojimui gali turėti hormoniniai sutrikimai arba paveldimumas.
- Gimdymą neretai sulaiko nėščiųjų hipertenzinė būklė, kiaušidžių hipofunkcija, riebalų apykaitos sutrikimas. Priežastis gali būti ir netinkama vaisiaus padėtis ir galvutės įsistatymas.
- Pernešiojimas dažnai susijęs su vaisiaus vystymosi sutrikimais. Kai kurių specialistų teigimu, gimdymas vėluoja ir dėl gimdymo veiklos sutrikimo.
- Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės.
Kiek vėliau apima nusivylimas ir liūdesys.
- Kankina kaltės jausmas.
- Gali atsirasti noras užsisklęsti nuo viso pasaulio. Atrodys, kad laikas sustojo, o jūs esate atskirta nuo gyvenimo.
- Galite patirti prieštaringų jausmų - meilę, prisirišimą, atskirtį.
- Esate įdirgę ir jautrūs.
Priežiūra pasibaigus terminui
- Kaip pasikeičia privalomi apsilankymai pas gydytoją, suėjus terminui? - Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
- Praėjus terminui, kada nėščioji guldoma į ligoninę, net jei gimdymas neprasideda? - Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau. Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.
Nuo 40-tos nėštumo savaitės vaisiaus širdies tonus rekomenduojama užrašyti kartą per savaitę, o nuo 41-os savaitės - du kartus per savaitę. Bet iš tiesų gydytojai tai daro kur kas dažniau, o ligoninėje vaisiaus širdies tonai užrašomi kiekvieną dieną, jei reikia - ir dukart per dieną: ryte ir vakare. Nėščioji ligoninėje kiekvieną dieną apžiūrima - vertinama, ar gimdos kaklelis ruošiasi gimdymui, ar dar ne. Jei reikia, atliekama amnioskopija - tam tikru prietaisu pro makštį ir gimdos kakleli apžiūrimi vaisiaus vandenys. Tačiau norint atlikti šią procedūrą ir pamatyti vaisiaus vandenų spalvą, turi būti bent šiek tiek prasivėrusios ne tik išorinės, bet ir vidinės gimdos kaklelio žiotys.
Gimdymo sužadinimas ir jo metodai
- Liaudyje yra daugybė būdų, kurie neva sužadina gimdymą - nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi. Kiek jie yra realūs? - Iš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. O medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
Kaip teigia Vilniuje viešintis Dianatal akušerinio gelio išradėjas, gydytojas akušeris Dr. Andreas F. Schaub, akušerinis gelis palengvina gimdymą ir apsaugo tiek motiną, tiek kūdikį. Jo veikimas paremtas išskirtinai fizikos dėsniais: jis palengvina gimdymą sumažindamas trinties jėgas, panašiai, kaip nuimant ankštą žiedą nuo piršto, šis patrinamas muilu. Jį vartoti gali tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai gimdančios moterys, kurios gimdo natūraliais gimdymo takais. Gelio poveikio dėka gimdymas sutrumpėja dviem valandomis, kas leidžia išsaugoti kūdikio ir mamos energiją, mažėja tarpvietės plyšimų. „Gelis yra veiksminga ir svarbi parama moterims, turint minty, kad moterys gimdo vyresnės ir komplikacijų riziką didesnė,“- teigia A. F. Schaub.
Pernešiojimo rizikos ir komplikacijos
- Kaip dažnai gimdymas po termino baigiasi Cezario operacija? - Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Kokia yra vaisiaus hipoksija?
Pagrindinė užsitęsusio nėštumo komplikacija yra lėtinė vaisiaus hipoksija (deguonies badas). Dėl to kūdikis pirmą kartą įkvėpti gali dar gimdoje. Bet įkvėps jis ne oro, o vaisiaus vandenų su mekonijumi (tamsiai žaliomis vaisiaus išmatomis). Pirmomis valandomis po gimimo tokiam kūdikiui išsivysto mekonijaus aspiracijos sindromas, kurį reikia gydyti ilgai trunkančia dirbtine plaučių ventiliacija ir antibiotikais. Vaisiaus hipoksija įvyksta dėl placentos funkcijos nepakankamumo - ji jau pasenusi (placenta pradeda senti maždaug nuo 37-tos nėštumo savaitės), ir netrukus gimti turintis mažylis nebeaprūpinamas pakankamu deguonies kiekiu, maistingosiomis medžiagomis.
Perbrendimo požymiai:
Vėluojantis gimti kūdikis kaip grybas tas perauga: jo svoris būna didesnis, kaukolės kaulai - kieti, siauros kaukolės siūlės, momenėliai maži, o galvutė gimdymo takuose nebegali keisti formos mažyliui gimstant. Dėl to tiek mamai, tiek kūdikiui atsiranda didesnė traumų tikimybė.
Kiti pavojai:
- Mažesnis vaisiaus vandenų kiekis. Pernešiojus vaisių, mažėja vandenų kiekis, o dėl iš vaisiaus žarnyno į juos periodiškai patenkančio mekonijaus jie pasidaro tiršti, gelsvai žalsvo atspalvio.
- Didesnis infekcijų pavojus. Ant vaisiaus odos mažėja ir galiausiai dingsta apsauginis varškinis odos tepalas, dėl to mažylis gali susirgti odos infekcija.
- Kokios yra dažniausios pernešiojimo priežastys? - Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja.
- Kokios gali būti ilgalaikės komplikacijos pernešiotam kūdikiui? - Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Kaip atrodo ir kaip prižiūrėti pernešiotą naujagimį?
Pernešiotas naujagimis turi tam tikrų būdingų žymių: jo odelė raukšlėta, sausa ir pleiskanota, nėra naujagimiams būdingo balkšvo varškinio dangalo. Būdamas vyresnis už kitus pasaulį išvydusius vaikučius, jis turi ilgesnius nagiukus ir tankesnius plaukus. Delnų ir padų oda būna išmirkusi, besilupanti, pastebimos vadinamosios skalbėjos rankos. Veido mimika gyvesnė negu normaliai išnešioto naujagimio, akys plačiai atmerktos, žvilgsnis budrus, įdėmus. Pernešioto naujagimio išvaizdai apibūdinti net sugalvotas terminas - mažas senas žmogus.
Naujagimio oda, virkštelė, gemalinės pūslės dangalai, gimdymo metu nutekėję gemaliniai vandenys gali būti nudažyti žaliai. Esant nedideliam pernešiojimui, šie simptomai būna neryškūs ir tolesnei mažylio vystymosi raidai įtakos neturi.
Pernešiotų naujagimių imunitetas paprastai silpnesnis, todėl jie gali dažniau sirgti įvairiomis infekcijomis. Tyrimai parodė, kad pernešiotukų vystymasis truputį atsilieka. Jie vėliau pradeda stovėti, vaikščioti, kalbėti, vėliau išdygsta pirmieji dantukai. Bet šie požymiai gali ir nepasireikšti, nes pernešiotukų vystymosi sutrikimų pasitaiko apie 20-50 proc.
Neonatologai atidžiai prižiūriu pernešiotus naujagimius ir stebi jų sveikatos būklę pirmomis savaitėmis po gimimo. Reikia skirti ypatingą dėmesį besilupančiai ir sausai kūdikio odelei. Nors gimsta didesnio svorio, vėliau pernešiotas vaikas gali sverti šiek tiek mažiau nei kiti naujagimiai. Geriausias pagalbininkas šiuo atveju - motinos pienas. Reikėtų kuo dažniau tokį kūdikį pridėti prie krūties.
- Gal žinote procentaliai, kiek vaikų gimsta po nustatyto termino? - Lietuvoje statistikos neturiu, bet pasaulyje apie 0,4-8,1 proc. visų nėštumų užsitęsia.
Priešlaikinis gimdymas: priežastys ir požymiai
Šis klausimas kankina visų anksčiau laiko gimusių mažylių tėvus. Pasak specialistų, priešlaikinis gimdymas pirmiausia rodo, kad susidarė sveikatai nepalankios aplinkybės, dėl kurių kūdikis negali likti mamos įsčiose. O priežasčių gali būti įvairių. Neretai tikroji lieka nežinoma. Beje, jei nėštumo metu įtariama, kad atsirado rizika vaikelį pagimdyti anksčiau, mama guldoma į ligoninę ir stengiamasi nėštumą išsaugoti kiek galima ilgiau. Tėvai neturi savęs kaltinti, nes net 95 proc. Priešlaikinis gimdymas - tai nėštumo nutrūkimas nuo 22-ų iki 37-os nėštumo savaitės pabaigos, kai vaisiaus svoris yra 500 g ir didesnis. Pasak garsaus Lietuvos gydytojo akušerio, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovo Romualdo Šemetos, viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas.
Priešlaikinio gimdymo priežastys:
- Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą.
- Priešlaikinis gimdymas gali prasidėti ir dėl per didelio mamos aktyvumo, darbo krūvio, neigiamų emocijų, streso, pervargimo. Įtakos gali turėti sportas, tolimos varginančios kelionės, karštis, išgąstis ir pan.
- Priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti net per ankstesnį nėštumą mamos persirgtos ligos - gripas, raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, kt.
- Įtakos gali turėti ankstesni trauminiai gimdos pažeidimai: abortai, operacijos.
- Gali būti ir atsitiktiniai - genetiniai veiksniai - vaisiaus chromosomų anomalijos. Yra žinoma, kai nuo vieno vyro pastojusi moteris vis patiria persileidimus, o ištekėjusi už kito pagimdo kelis sveikus vaikus iš eilės be jokių komplikacijų. Pirmasis vyras su kita moterimi taip pat sėkmingai susilaukia palikuonių.
- Dar viena priešlaikinio gimdymo priežastis gali būti motinos ir vaisiaus kraujo antigenų nesutapimas.
- Rizika susilaukti neišnešioto naujagimio labiau yra toms moterims, kurių pirmagimiai gimė neišnešioti. Tačiau tai ne taisyklė, antras vaikas dažnai gimsta laiku.
- Pastaruoju metu padaugėjo vyresnio amžiaus gimdyvių. Moters amžius irgi viena iš priešlaikinio gimdymo galimų priežasčių. Kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė tikimybė susilaukti anksčiau laiko. Šiandien moterys pirmiausia stengiasi padaryti karjerą, o tik tada susilaukti kūdikio. Statistika akivaizdi - kuo vėliau gimdoma, tuo didesnė įvairių komplikacijų tikimybė. Kaip ir per ankstyva motinystė - paauglės taip pat rizikuoja susilaukti vaiko prieš laiką.
- Rizikos grupei priklauso tos nėščiosios, kurios serga cukriniu diabetu, medžiagų apykaitos ligomis. Jeigu imdoje yra auglių, miomų arba pati gimda yra netipinės formos (ne visada!).
- Kartais priešlaikis gimdymas prasideda dėl nėštumo komplikacijų, t. y. būsenų, kurios atsiranda tik per nėštumą. Viena jų - nėščiųjų toksikozė (nuolatinis pykinimas ir vėmimas), kita - preeklampsija (būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime). Priešlaikį gimdymą gali sukelti ir per didelis arba per mažas vaisiaus vandenų kiekis arba daugiavaisis nėštumas. Labai retai kada pasaulį išvysta dvynukai arba trynukai 38-39 nėštumo savaitę.
- Labai dažnai priešlaikį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis. Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija. Pasak E.Jakiūno, nors vaisius biologiškai yra labai artimas mamai, bet nėra jai identiškas, tad kad ir kaip skaudžiai nuskambėtų, tai svetimkūnis ir jeigu mamos organizmas pats nenuslopintų savo imuninės sistemos, įvyktų persileidimas arba labai ankstyvas priešlaikis gimdymas. Kadangi imuninė sistema yra slopinama, ji prasčiau ir ginasi nuo aplinkoje cirkuliuojančių virusų ir bakterijų. Todėl kiekviena nėščioji turi ypač saugotis, kad nesusirgtų sezoninėmis ligomis, nes niekada nėra aišku, kaip jos paveiks moters organizmą.
- Kartais priešlaikis gimdymas yra dirbtinai skatinamas, pavyzdžiui, jeigu sutrinka vaisiaus augimas ir gydytojai mato, kad padėti gali gimusiam naujagimiui, bet ne vaisiui.
- Jeigu močiutė, mama ir sesuo gimdė prieš laiką, labai tikėtina, kad moteris gali pagimdyti anksčiau.
Priešlaikio gimdymo požymiai:
Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys. Labai svarbu pajutus priešlaikio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė yra išsaugoti kūdikį.
- Pagimdžius neišnešiotuką, nereikia nusiteikti, kad ir kitas vaikelis gali gimti ne laiku, - sako E.Jakiūnas. - Jeigu pirmasis vaisius turėjo vystymosi bėdų, nebūtinai ir antrasis jų turės. Tas pats pasakytina ir apie infekciją - jeigu pateko į gimdą kartą, nebūtinai pateks ir kitą kartą. Vis dėlto visuomet prieš laiką gimdys moteris, kurios gimda yra neįprastos formos: balno arba dviragė, nes šios gimdos negali tiek išsiplėsti, kad jose tilptų paskutinėmis nėštumo savaitėmis sparčiai augantis vaisius. Tačiau gimdai galima atlikti plastinę operaciją ir sukurti jos formą. Kadangi netaisyklinga gimdos forma yra laikoma liga, operacija yra atliekama nemokamai. Po operacijos visam laikui lieka randas, dėl kurio nėštumas yra rizikingas, o gimdyti natūraliai negalima, nes gimda gali plyšti. Todėl paprastai yra atliekama planinė cezario pjūvio operacija 37 nėštumo savaitę. Jeigu plastinė operacija nėra atlikta, dažniausiai kūdikis gimsta 27-30 nėštumo savaitę - naujagimiui pavojingesniu laiku. Jau vien dėl to verta ryžtis plastinei gimdos operacijai“.
Kaip elgtis, kad naujagimis gimtų laiku?
„Lietuvoje iš visų naujagimių tik 5-6 proc. gimsta prieš laiką. Vakarų Europoje neišnešiotukai sudaro 8-10 proc., JAV - apie 12-13 proc. Mažas priešlaikių gimdymų skaičius rodo, kad Lietuvoje yra labai gera nėščiųjų priežiūra, anksti nustatomi galimi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai dėl galimų infekcijų, medžiagų apykaitos sutrikimų ir labai dažnai pavyksta sustabdyti galimą priešlaikį gimdymą. Labai svarbu planuoti nėštumą ir dėl jo bei visų galimų rizikos veiksnių pasitarti su gydytoju ginekologu“, - pataria E.Jakiūnas.
Labai dažnai nėščios moterys, kad nepradėtų prieš laiką gimdyti, paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais bijo kabinti užuolaidų, sportuoti, nešti pirkinių maišelį. Anksčiau numatyto laiko gali prasidėti gimdymas, jeigu nėščioji patirs stiprią pilvo traumą, tarkime, kas nors jai suduos stiprų smūgį į pilvą arba kad ir papuls į eismo įvykį. Tuomet gali atsidalyti placenta ir dar tą pačią dieną prasidės gimdymas, kurio sustabdyti niekaip nepavyks. Na, o sveika nėščioji, kuri sportuoja ir nesiekia rekordų, gali ir rankas kilnoti, ir plaukioti, ir bėgioti, tai geriau, negu gulėti lovoje visus 9 mėnesius. Gimdymo nesukels nei karšta vonia, nei pirtis; jeigu moteriai patinka, gali naudotis šiais malonumais.
Kai kurie naujagimiai "sugalvoja" į pasaulį ateiti anksčiau nustatyto termino.
„Jei gimė ankstukas, neieškokite kaltų ir nekaltinkite savęs, - pataria Vita, ankstukės Elžbietos Onos, gimusios 34 savaitę, mama. - Labiausiai kankino toks kvailas gėdos ir kaltės jausmas, kad man taip atsitiko. Tarsi būčiau neišmokusi pamokos ir gavusi dvejetą. Klausiau savęs: kaip gydytoja šito nenumatė, gal čia ji kalta? Tiesa ta, kad nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios.
Šiame jautriame vaizdo įraše kalbame apie tai, kas vyksta moteriai pagimdžius anksčiau laiko ir kodėl pirmosios akimirkos po gimdymo gali atrodyti tokios vienišos. Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi?
Dėl mokslo pažangos ir atradimų visatoje žmonės susikuria iliuziją, kad jie yra visagaliai žemės valdytojai. Iš tiesų taip nėra. Žmogus daug ko pakeisti negali. Gamta yra visagalė ir didžioji kūrėja. Vienas iš įrodymų - kūdikio laukimas. Žmogus negali be pasekmių sustabdyti nėštumo ir vėliau jį pratęsti. Juk vaisius auga moters įsčiose ir vystosi be jokių ypatingų pastangų. Kai tai suvoki, iššūkius priimti tampa lengviau. Tad pirmiausia reikėtų nusiraminti ir pasistengti suprasti, kad gamtos gyvybinė energija yra labai stipri, todėl mažylis iš visų jėgų stengsis gyventi ir augti.
„Aplankiau Džiugą tik antrą jo gyvenimo dieną. Gulėjo inkubatoriuje mažas žmogeliukas, apraizgytas laideliais, ant galvytės užmauta mažytė kepurytė. Verkė vienas gulėdamas, balselis silpnas, bet tuo buvo viskas pasakyta - noriu greičiau būti kartu. Pravėrusi inkubatoriaus langelį norėjau paglostyti mažytę rankytę, o jis čiupo man už piršto ir nepaleido. Ilgai stovėjau ir verkiau. Ant inkubatoriaus kabėjo mažas užrašas: 2001 m. Dažniausiai po komplikuoto gimdymo mažylis ir mama guldomi atskirai: naujagimis - reanimacijos inkubatoriuje, mama - pooperacinėje palatoje. Tačiau, kad ir kokios sveikatos būklės būtų mama, jos vienintelis noras - kuo greičiau pamatyti vaiką. Todėl sutelksite visas jėgas, kad galėtumėte jį aplankyti. Tiesa, dažnai pirmasis vaikelį pamato tėtis. Ir išsigąsta. Inkubatoriuje guli mažutis, bejėgis, ne tokios spalvos“, „ne tokio dydžio“, viskas ne taip, kaip įsivaizduota. Iš pradžių net ir pati mažylio reanimacijos palata pribloškia - tarytum slapų agentūrų laboratorija: sterilu, daug technikos - monitorių ekranuose šokinėjančios kreivės, tylą trikdantys daviklių garsai… Prie inkubatoriuje gulinčio vaiko kojyčių, rankyčių, net galvytės prijungta daugybė laidų… Todėl natūrali ir dažna reakcija - išgąstis. Kartais su atmetimu, neigimu. Psichologė I. Sidaravičiūtė sako, kad nėra lengva žiūrėti į ką tik gimusį neišnešiotą naujagimį. Apima bejėgystės, baimės, kaltės jausmai. Todėl išgąstis - natūrali žmogaus reakcija. Pamatytas vaizdas giliai įsirėžia į tėvų atmintį. Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai išprovokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai. Jau po kelių dienų, savaitės gali atsirasti vadinamosios emocinės duobės. Būdama ligoninėje moteris suvokia, kad lyg ir viskas klostosi sėkmingai, tačiau taip lėtai. Kiekviena diena, valanda, minutė ištįsta į nesibaigiantį laukimą. Atrodo, užstringa amžinybėje. Todėl, pasak psichologės, ateina metas, kai mama privalo rasti laiko sau. Būtina išeiti į lauką pasivaikščioti. Svarbu neužsidaryti mažoje palatoje, rasti laiko pabendrauti su kitais žmonėmis. Juk jausmai niekur nedingo. Juos teks išgyventi, analizuoti, lyginti - kokie buvo iš pradžių, kokie dabar. Jei vis tiek neapleidžia nerimas, reikėtų ramiai apsvarstyti, kodėl taip yra. Tada bus lengviau suvokti, ar šis nerimas pagrįstas. Jei taip, kaip jį įveikti? Žmogus negali pabėgti ar pasislėpti nuo savo jausmų. Juos reikia išgyventi, išjausti, lyg kūdikį išsūpuoti, ir tik tada paleisti. Svarbu suvokti, kad esi ne vienas. Mama turėtų žinoti, kad po gimdymo vyksta didžiuliai fiziologiniai organizmo pokyčiai. Jis persitvarko ir grįžta į pirminę būseną. Nenuostabu, kad ypač svyruoja nuotaikos, nes joms turi įtakos besikeičianti hormonų pusiausvyra ir išgyventa stresinė situacija. „Nors svarbu, kad vaikeliui skleistumėte tik viltingas ir šviesias mintis, bet labai svarbu leisti sau pripažinti ir gedėti viso, ko netekote: galimybės iki galo pasiruošti gimdymui, nenupirkote reikalingų kūdikiui daiktų, nespėjote baigti būsimų tėvelių kursų. Daugelis netenka galimybės apkabinti savo tik gimusiokūdikio. Pagaliau negalime gėrėtis išnešiotu sveiku kūdikėliu, kurį įsivaizdavome turėsiantys. Mes netenkam tos palaimingos galimybės rūpintis juo patys nuo pat pradžių. Kiekviena diena - nauji išbandymai. Ankstukų, kaip ir laiku gi musių naujagimių, fiziologinė raida gana sparti. Kiekvieną dieną vai kas auga, keičiasi. Jei ankstuko būklė gerėja, tėvai pajunta pakilimą, atsiranda daugiau jėgų, stiprybės. Tačiau tiesa tokia, kad neišnešiotuko sveikatos būklė gali netikėtai pablogėti. Vaikutis yra jautresnis aplinkos poveikiui, gali susirgti, užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Gydytojai gana atsargiai vertina kiekvieną vaiko ,,stiprėjimo“ požymį. Net matydami, kad mažylis sparčiai vystosi, negali garantuoti, kad viskas ir toliau taip sėkmingai klostysis. Pasitaiko netikėtumų. Todėl natūralu, kad tėvai nuolat jaučiasi neužtikrintai, jų neapleidžia nerimas. Jį išsklaidyti gali padėti gydytojas. Nebijokite klausti. Net jei klausiama to paties antrą ar trečią kartą. Kadangi mamos organizmas persitvarko, natūralu, kad ji iškart neįsimena sakomos informacijos. Ji išgirsta, supranta, bet kitą kartą ir vėl užduoda tą patį klausimą. Blogiau, kai ieškodamas atsakymo žmogus prikuria nebūtų dalykų, dažniausiai slegiančių, negatyvių. Beje, specialistai atkreipia dėmesį, kad nereikėtų atsakymų ieškoti interneto mamų forumuose ar į paieškos laukelį įrašius raktinį žodį. To kia informacija gali stipriai suklaidinti, nes kiekvieno ankstuko ligų ar negalavimų požymiai gali stipriai skirtis. Todėl tai, ką patyrė viena forumo mamytė, nebūtinai išgyvens kita. Viskas priklauso nuo konkretaus naujagimio sveikatos būklės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
