Kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Nors kraujas nėštumo metu visada sukelia stresą, svarbu suprasti, kada kraujavimas yra nekenksmingas, o kada tai - aiškus pavojaus ženklas. Kraujavimas nėštumo pradžioje yra susijęs su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, kurioje embrionas implantuojasi ir vystosi.

Kraujavimo ar tepimo priežastys gali būti skirtingos, tačiau dažniausiai jos skirstomos į fiziologinius procesus ir patologines būkles:

Ne kiekvienas kraujavimas yra „normalus“. Kai kuriais atvejais jis gali būti rimtas įspėjimas apie komplikacijas:
| Būklė | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|
| Implantacinis kraujavimas | Lengvas tepimas, be skausmo, trunka 1-2 dienas. |
| Persileidimo grėsmė | Stiprėjantis kraujavimas, krešuliai, spazminis pilvo skausmas. |
| Negimdinis nėštumas | Kraujavimas, aštrus vienpusis skausmas, galvos svaigimas. |
Kraujavimo nėštumo pradžioje diagnostika apima kelis metodus. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, kad įvertintų simptomus. Vienas informatyviausių būdų - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Taip pat naudojamas ultragarsinis tyrimas (echoskopija), leidžiantis matyti embriono būklę ir gimdos struktūrą.
Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Jei kraujavimas gausus, primena menstruacijas, jį lydi stiprus pilvo ar nugaros skausmas, galvos svaigimas, blyškumas, šaltas prakaitas - nedelsdami vykite į priėmimo skyrių.

Daugeliu atvejų, jei kraujavimas nėra gausus, gydytojas gali rekomenduoti tausojantį režimą, poilsį ir intensyvių fizinių pratimų ar sunkių daiktų kėlimo ribojimą. Svarbu, kad moterys, patiriančios kraujavimą, gautų tinkamą medicininę priežiūrą ir konsultacijas, kad būtų užtikrinta jų ir vaisiaus sveikata.