Motinystė po 40: tendencijos, iššūkiai ir galimybės
Šiandien laikai pasikeitė, ir nieko nestebina nei 35-erių, nei 40-ies met nėštukė, besilaukianti pirmojo vaikučio. Anksčiau gimdančios dvidešimt penkerių metų moterys buvo vadinamos „senomis“, tačiau dabar labiau stebina gimdanti 20-metė, o ne 35-erių moteris. Daugybė moterų atidėlioja motinystę iki 30 metų ir ilgiau, o vidutinis gimdyvės amžiaus vidurkis per trisdešimt metų gerokai šoktelėjo - nuo dvidešimt penkerių iki trisdešimties metų. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 metų, o vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius - 28,2 metų. Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė teigė, kad gimdyvių amžius Lietuvoje vis didėja. Pavyzdžiui, 2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc.
Vakarų gyvenimo modelis paliečia vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. Nebeskubama kuo anksčiau kurti šeimų, vaikai planuojami susitvarkius buitį ir karjerą. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė pabrėžė, kad biologinė riba kalbant apie natūralų pastojimą yra 35 metai: „Vėliau šis potencialas mažėja. Tad atidedant nėštumą vėlesniam laikui pastoti gali būti sunkiau.“
Ankstyvoji motinystė: prisiminimai iš praeities
Nuotraukų albumą varto močiutė Aldona. Ir štai, ji rodo savo mamą, pagimdžiusią septynis vaikus. Ir prisimena, kad visi jos broliai ir seserys gimė namuose. Paskutinę mergytę, mama pagimdė būdama keturiasdešimt penkerių. O viena istorija močiutei labiausiai įstrigo. Kol tėtis ieškojo pribuvėjos, seserį mama gimdė padedama dukros - kitos Aldonos sesers. „Sako, ateik vaikeli, aš tau parodysiu, ką daryti. Ir ta nupjovė, viską sutvarkė, ir aš girdėjau, kai ji verkdama viską darė. Tėtis ateina su ta pribuvėja, jau vaikas yra", - pasakojo žoliautoja Aldona Bartaševič. Aldona sako anuomet vyresnės mamos nieko nestebindavo. Štai todėl ir dabar nesistebi, kad gimdyti vyresnei - grįžta į madą. „Mano mama sakydavo, kad vaikas pagimdyti, tai kas… tai kas kiaušinienę iškept. Dievas kai duoda, tai ir susitvarko", - kalbėjo A. Bartaševič.
Kodėl moterys atidėlioja motinystę?
Apklausos rodo, kad šiandien daugumai dailiosios lyties atstovių geriausias laikas motinystei yra apie trisdešimt metų. Priežasčių yra daug. Pirma, šiais laikais santuokos sudaromos gerokai vėliau, negu anksčiau. Be to, daugumai moterų svarbu baigus mokslus įgyti profesinės patirties, įsitvirtinti darbo rinkoje. Vis didėjantis skyrybų skaičius taip pat skatina vėliau gimdyti. Daug vyrų ir moterų, kurie po pirmos santuokos užmezga naujus santykius, nori susilaukti atžalos ir su naujuoju partneriu ar partnere. Dar viena vėlyvų nėštumų priežastis - nauji gydymo metodai leidžia vaikų trokštančioms poroms jų susilaukti po ilgų nevaisingumo metų. Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą.
Biologinis laikrodis ir vaisingumas
Moters reprodukcinis periodas prasideda apie 16-17 metus ir tęsiasi iki 27-28 m. Biologinio laikrodžio neapgausi - po 25 metų moters organizmas palaipsniui sensta. Tikimybė pastoti sulig kiekvienais metais mažėja. Kiaušidės bėgant metams sensta, o ovuliacija po 35 metų nebėra tokia sklandi, kaip būnant 25 metų. Vyresnėms moterims vis dažniau pasitaiko ciklų be ovuliacijos, be to, lieka vis mažiau kiaušialąsčių. Palyginkite: moteriškos lyties embrionas turi du milijonus kiaušialąsčių; pirmųjų mėnesinių metu jų yra apie 400 tūkstančių, o sulaukus 35 metų - tik apie 35 tūkstančiai. Be to, apvaisintos kiaušialąstės rečiau įsitvirtina į gimdos gleivinę arba tiesiog nebesivysto.
Manoma, kad greičiausiai moteris pastoja būdama 24 metų. Įpusėjus ketvirtą dešimtį tikimybė pastoti per ciklą siekia maždaug dešimt procentų. „Procentinė tikimybė susilaukti kūdikio moteriai pasiekus 45 m. ribą siekia apie 1 proc.“, - patikino ginekologijos ir akušerijos profesorė Valerie Baker. Anot medikų, tikimybė pastoti moterims mažėja nuo 35 metų, nuo šio amžiaus didėja ir vaisiaus chromosominės ligos rizika, taip pat vyresniame amžiuje gimdyti pavojingiau, jei yra lėtinių ligų ar dėl gyvenimo būdo. Optimalus pastojimo amžius: 20-24 metai. Šis tarpsnis yra pats vaisingiausiais, turintis mažiausiai nėštumo ir gimdymo komplikacijų.
Vėlyvos motinystės rizikos ir iššūkiai
Jei moteris vaikučio laukiasi 35-erių metų ir vėliau, jos nėštumas apibūdinamas kaip „rizikos nėštumas“. Profesorė Gražina Drąsutienė, gydytoja akušerė ginekologė, gimdyti vyresnėms nepatartų. „Visų pirma, moterys prisirenka daug gretutinių ligų - bendrosios ligos, gretutinės ligos. Jos nors ir remisijoje, bet jos yra. Juk jeigu gimdo vyresnio amžiaus moteris, tai jos audiniai nebėra tokie elastingi, kaip, sakykim, kaip dvidešimt vienerių metų moters. Tai irgi gimdymo komplikacijos su tuo susijęs motinos traumatizmas, vaiko traumatizmas", - dėstė profesorė. Tad, kaip sako profesorė, tampa sunkiau pastoti, pagimdyti neišnešiotą vaiką.
Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė teigė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį. „Esant vyresniam gimdyvės amžiui didėja hipertenzinių būklių, gestacinio diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos, operacinių gimdymo užbaigimo būdų, perinatalinio mirtingumo, net ir gimdyvės sudėtingų komplikacijų ir mirties tikimybė. Reikia nepamiršti, kad kuo vyresnė moteris - tuo sudėtingiau yra pastoti“, - teigė ginekologė akušerė pridurdama, kad vyresniame amžiuje daug dažniau įvyksta persileidimai, tampa sunku pagimdyti laiku, todėl dėl nėštumo komplikacijų reikia nėštumą užbaigti prieš laiką.
Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu - iki 40 proc. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta. Tuomet galima rekomenduoti imti donorinę kitos moters kiaušialąstę. Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė. Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Anot medikų, tikimybė pastoti moterims mažėja nuo 35 metų, nuo šio amžiaus didėja ir vaisiaus chromosominės ligos rizika.
Genetinių ligų rizika ir diagnostika
Su amžiumi tikimybė susilaukti kūdikio su Dauno sindromu didėja.
| Amžiaus grupė | Rizika susilaukti Dauno sindromo |
|---|---|
| 18-20 metų | 1 iš 2000 |
| 35 metai | 1 iš 220 |
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba - antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. sakė: „Taip, nuo 35 metų moteris turi didesnę vaisiaus chromosominės ligos riziką. Šiais laikais turime platų genetinių tyrimų spektrą ir tas ligas galime diagnozuoti anksti ir priimti sprendimus.“ H. Kažemėkaitytė atkreipė dėmesį: „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika.“
Gimdymo komplikacijos ir Cezario pjūvis
Moterims, kurios pirmą kartą gimdo perkopusios 38 metus, dvigubai dažniau daromas Cezario pjūvis, nors ši operacija tikrai ne visada yra būtina. Su amžiumi gimdymo skausmai tikrai netampa stipresni, o ir gimdos kaklelio atsidarymo fazė nepailgėja. Nėra dažnesni ir netaisyklingos vaisiaus padėties, priešlaikinio placentos atsiskyrimo ar netaisyklingos jos padėties atvejai. Vis dėlto su vyresnėmis gimdyvėmis gydytojai elgiasi ypač atsargiai. Toks didelis Cezario pjūvių skaičius tarp vyresniųjų nėščiųjų, matyt, slepia medikų baimę, kad vaisiui visgi gali kažkas nutikti, o ir pati moteris, lyginant su kiek jaunesnėmis, vėliau gali sunkiau pastoti dar kartą.
Teigiami vėlyvos motinystės aspektai
Tuo įsitikino ir pati keturiasdešimties mama tapusi Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vyresnioji akušerė Lina. Moteris rodo dabar jau antroko Teodoro nuotraukas, ir jį vadina dovana. Mat išvertus iš graikų kalbos, šis vardas reiškia Dievo dovaną. „Didžiulė dovana yra motinystė. Aš visą gyvenimą skyriau mokslams, karjerai, ir taip jau gavosi, kad pati didžiausia dovana mano keturiasdešimtmečio proga buvo nėštumas. Aš jį sutikau, ne kažkokį balių didelį organizavau, nekviečiau daug svečių, bet buvau nėščia, trisdešimties savaičių, ir man tai buvo pati didžiausia artėjančio jubiliejaus dovana", - pasakojo Santaros klinikų vyr. akušerė Lina Pakamorienė. Tad Lina sako besidžiaugianti dėl visų gimdyvių, tiek jaunų, tiek mažylių susilaukusių vėliau. Svarbiausia, kaip priduria akušerė, kad šeimoje mažylis būtų tikrai laukiamas. Mat daug atvejų jos praktikoje, kai jaunos, sveikos mamos, pagimdžiusios mažylius, juos tiesiog palieka. Gimdančios vyresnio amžiaus tokių sprendimų, kaip sako medikė, nepriima. „Tai jokiu būdu nereiškia, kad po 35 metų moteris negali pastoti. Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė akcentavo, kad Lietuvoje sėkmingai gimdo ir vyresnio amžiaus moterys, pavyzdžiui, vyriausia klinikų gimdyvė pernai buvo 52-iejų.“
Psichologinė branda ir ilgaamžiškumas
Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas - neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.
Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. „Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Kitas yra fiziologinis niuansas - su amžiumi sunkiau naktimis keltis, tad gali lydėti didesnis nuovargis“, - aiškino psichologė. Tyrimai parodo, kad vaikai, kurių mamos juos pagimdė būdamos vyresnės nei 35 m., turi mažiau elgesio sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai. Tyrimo autoriai mano, kad vyresnės mamos turi daugiau kantrybės su vaikais. Ir jie būna aukštesni bei protingesni už savo bendraamžius. Vyresnės moterys daugiau uždirba. Moterys, kurios pirmą vaiką pagimdo būdamos vyresnės nei 25 m., turi 11 proc. didesnę tikimybę sulaukti 90-ies metų, nei moterys, kurios vaikų susilaukia iki 25 m.
Gitanos, 43 m., gimdymo istorija
Sveiki, esu Gitana, ir man 43 metai. Mano gimdymo istorija panaši į daugelio gimdžiusių moterų, bet ji labai svarbi ir brangi mums su dukrele. Nėštumo laukimas užtruko apie metus, todėl man nebuvo sunku apsispręsti, ar gimdyti. Kai pastojau, sąmoningai nesiklausiau komentarų apie nėštumą ir savo amžių, o klausimų sulaukiau tik apie gimdymą, ar nebijau gimdyti? Teko ir genetinius tyrimus daryti, aišku, belaukiant atsakymo, buvo neramu. Paruošiamieji sąrėmiai prasidėjo pora dienų iki gimdymo, bet aš niekur neskubėjau ir laukiau reguliarių stiprių skausmų. Buvo apie 23 val., kai mane pažadino jau stiprokas skausmas. Ramiai pasiskaičiavau, kad jie kartojasi maždaug kas 10 minučių, nutariau dar palaukti. Dar šiek tiek pasnaudžiau, bet jau apie 1 val. nakties skausmas stiprėjo ir tarpai tarp sąrėmių sutrumpėjo iki 5 min.
Išsikvietėme greitąją pagalbą, o kol ji atvažiavo, susidėjau reikiamus daiktus. Priėmime apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad gimdos kaklelis atsidaręs tik 3 cm. „Teks dar ilgai laukti, juk gimdos kaklelis veriasi 1 cm. per 1 valandą", - pagalvojau. Nuvedė į gimdyklą, o ten gražu ir nauja, labai erdvu. Buvo 3 val. nakties ir skausmas nemažėjo. Vaikščioti tapo sunku, tad atsiguliau į lovą. Tuo metu atėjusi akušerė pradėjo matuoti vaisiaus tonus. Pamatavus pasakė, kad sąrėmių nėra. Guliu ir mintimis prašau mažylės nesustoti ir nebijoti ateiti į pasaulį. Kai po 4 ryto nubėgo vandenys, tada prasidėjo tikri sąrėmiai. Atėjusi akušerė nustatė, kad jau tuoj gimdysiu. Suėjo daug medikų, bet aš jaučiausi pakankamai gerai ir vis mintimis kalbinau ir drąsinau mažylę. Prasidėjus stangoms, stengiausi kiek galėjau, ir 5 val. 20 min. gimė dukrytė. Abi atlikome didžiulį darbą ir dabar gulėjome pavargę. Aš negalėjau ja atsidžiaugti, o ji ramiai snaudė užvalgiusi. Dabar jai jau metukai. Tai buvo antrasis mano gimdymas, pirmasis - prieš devyniolika metų. Kai palyginu abi motinystes, jos skirtingos. Taip, dabar daug lengviau, nes yra ir sauskelnės, ir automatinės skalbimo mašinos, ir mišinukai, ir daug kitų priemonių, palengvinančių darbą. Taip, vadinu tai darbu! Mano pirmoji dukrytė buvo rami, o mažoji - judri, gyva, ja reikia daugiau dėmesio. Gražu stebėti ją, su ja žaisti. Abi mano dukterys yra labai lauktos ir mylimos. Didžiuojuosi jomis. Manau, tai Dievo duoti angeliukai. Nuostabus jausmas būti mama.
Gydytojų rekomendacijos ir patarimai
Vilniaus gimdymo namų vadovė prof. dr. Kornelija Mačiulienė tikina, kad šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia pagimdyti bet kokiame amžiuje. Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė. „Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Tokiame amžiuje kūdikį išnešioti sunkiau, tačiau vėlyvas nėštumas tikrai nėra tragedija - dalis moterų su tuo puikiai susitvarko“, - sakė Vilniaus gimdymo namų vadovė. „Labai jauna moteris gali sirgti sunkiomis ligomis. Tai neapsaugo… ir aišku, viskas priklauso nuo situacijos. Dabar tokia medicina, net nežiūrint amžiaus, tokie pasiekimai, kad galima sėkmingai išnešioti… Sėkmingai, saugiai pagimdyti ir būti laiminga mama", - mano Santaros klinikų vyr. akušerė L. Pakamorienė.
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės teigimu, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos. „Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas.“ Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai.
Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
