Dažnai kūdikiai verkia taip stipriai ir ilgai, kad jų nepavyksta nuraminti net pamaitinus, sūpuojant ir nešiojant ant rankų. Šis intensyvus ir nenumaldomas verkimas, kuris ypač vargina tėvus ir sukelia daug baimių bei streso, dažnai siejamas su kūdikių pilvo diegliais, dar vadinamais kolikomis.
Kūdikių pilvo diegliai - tai ne vieną savaitę besitęsiantis maratonas, su kuriuo susiduria ne viena šeima. Nors verkimas yra normalus dalykas, daugeliui tėvų tenka išgyventi nuolatinį ir nepaaiškinamą savo kūdikio verkimą, o tai gali kelti didžiulę įtampą. Šis sutrikimas taip pat vadinamas trijų mėnesių pilvo diegliais arba "100 dienų klyksmo", nes paprastai jie prasideda apie antrą gyvenimo savaitę, patį piką pasiekia maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo savaitę ir tęsiasi iki maždaug 3-4 gyvenimo mėnesio (nors gali užsitęsti ir šiek tiek ilgiau, iki pusės metų amžiaus).
Paprastai tėvams sunku atskirti, ar vaikelis verkia dėl kamuojančių pilvo dieglių, ar dėl susikaupusių dujų. Pilvo diegliai ir pilvo pūtimas iš pirmo žvilgsio atrodo kaip analogiškos sąvokos. Abu sukelia verksmą, diskomfortą ir bemieges naktis. Žarnyne besikaupiančios dujos kūdikius vargina kur kas dažniau, ši būklė įprastai yra lengvesnė. Pilvuką pučia kūdikio pilve susikaupus oro, kuris čia patenka maitinantis ar verkiant. Kūdikis šiek tiek nurimsta atsirūgęs arba pagadinęs orą. O pilvo diegliai yra labiau kompleksinė būklė, kurią būtina suvaldyti.
Kūdikių pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems. Mokslinių tyrimų duomenimis, ši būklė vienodai dažnai pasireiškia žindomiems ir mišiniu maitinamiems, išnešiotiems ir neišnešiotiems kūdikiams, nepriklauso nuo lyties. Vis dėlto dažniausiai tai yra išsivysčiusių šalių problema. Tik nedideliam skaičiui kūdikėlių dieglių priežastis yra kokia nors organinė liga. Gera žinia ta, kad pilvo diegliai arba kolikos paprastai išnyksta iki pusės metų amžiaus, o kartais ir anksčiau.
Ne kiekvienas verkimo ir neramumo epizodas yra priskiriamas pilvo diegliams. Dažnai ši būklė nustatoma remiantis „trejetų taisykle“:
Nors aiškios pilvo dieglių priežastys iki šiol nežinomos, manoma, kad įtakos turi ne vienas veiksnys. Šia tema atlikta daug tyrimų, o jų rezultatai yra prieštaringi.
Žarnyno mikrobiota yra nebrandi kūdikiui gimus, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos, nes gimstant nenatūraliai kūdikis iš mamos negauna gerųjų bakterijų. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.
Ankstyvoje kūdikystėje pilvo dieglių atsiradimui (pilvo pūtimui) įtakos turi menka skrandžio motorika (silpni žarnų sienų judesiai), nepakankamai išsivysčiusi virškinimo fermentų funkcija. Taip pat virškinimo sistemos sutrikimus gali sukelti angliavandenių absorbcijos sutrikimai, kurių fermentacija paskatina anglies dioksido ir vandenilio susidarymą.
Kūdikiams pilvuką pučia susikaupus oro, kuris čia patenka maitinantis ar verkiant. Maitinimosi sutrikimai, kai kūdikis valgo nepakankamai arba per daug, valgydamas prisiryja oro, taip pat gali prisidėti prie dieglių. Alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro. L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia. Taip pat buteliuko skylutė gali būti per didelė ir vaikas valgydamas pritraukia daug oro. Kai praryjamo oro kiekis yra labai didelis, jis nespėja pasišalinti iš virškinamojo trakto ir žarnyno, todėl vaikučiams atsiranda diegliai.
Netinkama maitinančios mamos mityba yra dažnai pasitaikanti kūdikio pilvo dieglių priežastis. Jei matinate krūtimi, atkreipkite dėmesį į savo maitinimosi įpročius. Tai, ką valgote, per Jūsų pieną patenka tiesiai į kūdikio virškinamąjį traktą, tad venkite pilvo pūtimą skatinančių, aštrių, rūkytų gaminių. Pieno mišinio pakeitimas taip pat gali būti sprendimas. Kūdikiui gali labiau tikti hidrolizuoti arba hipoalerginiai (HA) pieno mišiniai, o kartais dieglius gali pabloginti karvės pieno baltymo netoleravimas. Alergiją gali rodyti kūdikio išmatose esančios kraujo gyslelės.
Gimę kūdikiai negali savarankiškai judėti, jautriai reaguoja į aplinkos stimulus, nesugeba kontroliuoti savo emocijų. Pirmuosius tris mėnesius jiems reikia nepaprastai daug artimo kontakto su tėvais: nešiojimo, mylavimo, šilumos ir ramybės. Per didelis mažylio stimuliavimas, per didelės emocijos (kalbinimas, aktyvus žaidinimas) gali padidinti lygiųjų žarnyno raumenų tonusą, sukelti spazmus.
Pilvo diegliai pasireiškia tipišku elgesiu. Paprastai jie prasideda vakare (18-24 val.): mažylis staiga be aiškios priežasties pradeda verkti, būna įsitempęs, nelaimingas. Verkimo epizodas baigiasi po kelių valandų: taip pat staiga, kaip prasidėjo, ir be jokios aiškios priežasties. Verkimas, kurį sukelia pilvuko diegliai, labiau panašus į skardų riksmą, net klyksmą, kūdikio veidelis parausta, iš veido mimikos galima nuspėti, kad mažyliui skauda. Mažylio kūnas įsitempęs, kartais jis sulenkia rankas ir kojas, spardosi kojomis, riečiasi lanku. Kūdikio pilvelis gali būti padidėjęs ar sukietėjęs, gurgėti, mažylis gali kartkartėmis išleisti dujų. Gana dažnai epizodas pasibaigia išėjus dujoms arba pasituštinus.
Verkimas dieną gali kelti tėvams įtampą, o naktį - neleisti miegoti. Pilvo dieglių kamuojamiems kūdikiams neveiksmingi tampa iki tol suveikdavę raminimo būdai. Paprastai šie epizodai atsiranda vakare (18-24 val.), turi aiškią pradžią ir pabaigą. Verkimo epizodas baigiasi po kelių valandų: taip pat staiga, kaip prasidėjo, ir be jokios aiškios priežasties.

Susidūrus su intensyviu ir nenumaldomu kūdikio verksmu, pirmiausiai kyla klausimas: ar tai tikrai pilvo diegliai? Jeigu kūdikis dažnai verkia neįprastai ilgai arba be perstojo, visada verta kreiptis į gydytoją. Atlikus nuodugnią apžiūrą galima atmesti kitas ūmaus kūdikio verkimo priežastis, pvz., infekcijas ar traumą. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai vaikutis ne tik daug verkia, bet ir tuštinasi pakitusio pobūdžio išmatomis, dažnai atpylinėja, odoje atsiranda bėrimų. Tokiose situacijose galima įtarti maisto alergiją.
Svarbu įvertinti bendrą vaikučio būklę. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių ženklų (vangumas, mieguistumas, karščiavimas, gausus atpylinėjimas ar vėmimas fontanu, pakitusios išmatos ir pan.), kreipkitės konsultacijos į gydytoją. Jis apžiūrės mažylį, esant poreikiui paskirs tyrimų ir gydymą.
Ūmus susirgimas, pavyzdžiui, ausų uždegimas, šlapimo takų infekcija, gali pasireikšti verkimu. Ūmiai atsiradęs vėmimas fontanu po kiekvieno maitinimo gali būti susijęs su skrandžio prievarčio susiaurėjimu. Taip pat verta atkreipti dėmesį į mitybos sutrikimus. Kai kurie kūdikiai valgo labai godžiai (ryja dideliais gurkšniais, caksi, čepsi, springsta, kosti) ir taip prisiryja daug oro. Mitybos sutrikimus gali sukelti ir trumpas liežuvio pasaitėlis. Sutrikusi virškinamojo trakto veikla pasireiškia intensyviu pilvo pūtimu, žaliomis, gleivėtomis išmatomis, kraujo siūleliais jose. Svarbu atmesti ir žarnyno infekcijas (ypač jeigu mažylis nežindomas, yra gydytas antibiotikais, turi kitų rizikos veiksnių). Nereikia pamiršti ir infekcijos, tarkime, auksinis stafilokokas, dėl jo vaikai labai verkia, klykia - tai labai skausminga liga.
Pilvo diegliai - tai ne vieną savaitę besitęsiantis maratonas. Tėvams prireikia daug jėgų ir kantrybės, kol jį išgyvena. Svarbu atsiminti, kad diegliai nustatomi tada, kai yra atmestos kitos neramaus elgesio priežastys.
Pirmiausia, priimkite tai, kad verkimas yra kūdikio būdas "susikalbėti". Taip jis praneša, kad jam reikalingas tėvų artumas, šiluma ir pagalba. Glauskite, nešiokite, myluokite ir nebijokite, kad "pripras" būti ant rankų. Skirtingiems kūdikiams padeda skirtingi būdai. Tai gali būti supimas, žindukas, kalbinimas, rami muzika ar "baltas triukšmas", šilta vonia, pilvuko šildymas kompresu ar vyšnių kauliukų pagalvėle, vystymas, nešioklė. Pakankamas poilsis, ramybė ir aiškesnė dienotvarkė taip pat gali padėti.
Kūdikių pilvukui nurimti padeda ir nešiojimas, priglaudus prie savęs, siūbuojant ir linguojant saugiai prilaikant galvutę ir užpakaliuką. Kai kuriems kūdikiams labai padeda vibracija. Pavyzdžiui, važiavimas automobiliu - vienu metu veikia ne tik baltasis triukšmas, bet ir lengva vibracija, padedanti lengviau „išjudinti“ žarnyno procesus.
Maudynės šiltame vandenyje - kai kurie tėvai pastebi, kad „vonios reikalai“ padeda sumažinti patiriamą diskomfortą ir greičiau nuramina verkiantį mažylį. Jei maudynės trunka ilgiau, nepamirškite pasirūpinti mažylio odos drėgme - įlašinkite į vonią emoliento, o kūnelį po maudynių ištepkite kūdikiams skirtomis kosmetikos priemonėmis - tai bus ir puikus masažas, ir puikus vakarinis nusiraminimo ritualas.
Šiluma ant pilvelio - tinkamas lygintuvu pašildytas medvilninis vystyklas, specialios šildomosios pagalvėlės ar tiesiog šilta mamos arba tėčio oda. Odos - odos kontaktas, kai mažylis girdi tėčio arba mamos širdies plakimą, tikrai gali daryti stebuklus.
Mankšta ir masažas - „Dviratuko mynimas“ ar kūdikio kojyčių prilenkimas prie pilvuko, guldymas ant pilvo, o taip pat pilvuko masažas gali pagerinti kūdikio savijautą. Šiltu delnu, išteptu raminantį poveikį turinčiu aliejumi, galima švelniai masažuoti kūdikio odelę. Mažyliams pagelbsti ir lengvas masažas. Aplinkos pakeitimas - mažiems vaikams labai svarbu nukreipti dėmesį nuo juos kamuojančių bėdų. Išėjimas į kiemą ar parką gali padėti užsimiršti.

Žindyvės mitybos korekcija yra svarbi. Mamytė turėtų stebėti, kad kūdikėlis taisyklingai žįstų, kad neprirytų oro. Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Jeigu kyla įtarimų, kad kūdikis gauna per mažai maisto, būtina suskaičiuoti pasišlapinimus, pasituštinimus, įvertinti svorio prieaugį. Žindymo konsultantas įvertins žindymo padėtį, krūties apžiojimą, vaikučio gebėjimą žįsti, pamatys kylančius sunkumus dėl trumpo liežuvio pasaitėlio ir sudarys planą, kaip šias problemas išspręsti.
Užtikrinimas, kad kūdikis neprisirytų oro, yra esminis. Reikėtų kūdikiui duoti kuo dažniau atsirūgti, po maitinimo jį 15-20 min. panešioti statesnėje pozicijoje. Nepriklausomai nuo to, kaip maitinate savo kūdikį, įsitikinkite, kad tinkamai laikote savo mažylį jį maitindama. Jeigu vaikutis maitinamas iš buteliuko, svarbu pasirinkti tokį, kad valgytų ramiai, srovė būtų ne per greita. Pravartu pasižiūrėti, ar maitinimo porcijos ne per didelės.
Pieno mišinio pakeitimas gali būti išeitis. Mišinių yra daug: vieni skirti jautriems vaikams, kuriuos vargina pilvo diegliai, kiti skirti alergiškiems vaikams. Tinkamą mišinį reikėtų pasirinkti kartu su gydytoju, neblaškant kūdikio žarnyno dažnais pakeitimais.
Vaistai nuo diegliukų ir pilvo pūtimo gali būti svarbi pagalbos dalis, kai kiti metodai jau nebepadeda. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl maisto papildų vartojimo.

Šiuo metu nepakanka mokslinių įrodymų, kad viena ar kita priemonė būtų geriausia ir padėtų visiems kūdikiams, tačiau vis daugiau kalbama apie žarnyno mikrobiotos sutrikimus. Įrodyta, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą.
| Tyrimas | Grupė | Rezultatai |
|---|---|---|
| Savino F. et al. (2007) | Motinos pienu maitinami kūdikiai, sergantys pilvo diegliais (L. reuteri vs. simetikonas) | L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį. |
| Savino F, Cordisco L. et al. (2010) | Motinos pienu maitinami kūdikiai (L. reuteri DSM 17 938 vs. placebas) | Po gydymo L. reuteri grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./p., o placebo grupėje buvo 90 min./p. Reikšmingai daugiau kūdikių L. reuteri grupėje patyrė 50% verkimo laiko sumažėjimą. |
| Szajewska H. et al. (2013) | Natūraliai maitinami kūdikiai (L. reuteri DSM 17938 vs. placebas) | Verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7, tiek po 14, 21 ir 28 gydymo dienų. |
| Indrio F. et al. (Profilaktinis tyrimas) | Kūdikiai nuo 3-ios gyvenimo dienos (L. Reuteri DSM 17938 vs. placebas) | L. reuteri grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc. palyginti su placebo (38 vs. 71 min.; P<0,01), padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai. |
Kūdikio auginimas yra lėtas ir jam reikia daug kantrybės. Ilgas verkimas vakare, kai visi pavargę po dienos darbų, gali išsunkti paskutines jėgas. Tokie neramumo epizodai labai išvargina tėvus, sukelia daug baimių ir streso. Priimkite visus kylančius jausmus ir pasidalinkite jais su artimaisiais. Puiku, jeigu vaikučio priežiūra mama gali pasidalinti su kitais artimaisiais. Jai reikia bent trumpos valandėlės sau, kad būtų ramesnė, atsipalaidavusi ir vėl galėtų pasirūpinti kūdikiu.
Jei jaučiate, kad pradedate stresuoti, esate įsitempusi, būtinai paprašykite aplinkinių pagalbos. Net ir 5 minutės ramybės Jums gali būti labai naudingos. Supraskite, kad mažylio verkimas nėra Jūsų kaltė ir tai tikrai nereiškia, kad esate bloga mama. Jei niekas nepadeda, laikas tikrai padės. Anksčiau ar vėliau pilvo diegliai tampa tik nemaloniu atsiminimu, nors tuo metu, kai šeima išgyvena sunkumus, gali atrodyti, kad šis sudėtingas etapas niekada nesibaigs. Tikime, kad vieną dieną kasdienybė taps lengvesnė, o pilvo diegliai po truputėlį pasitrauks ir leis iš visos širdies džiaugtis kūdikystės malonumais.