Visapusiška neišnešiotų naujagimių priežiūra: iššūkiai, diagnostika ir palaikymas
Pasaulinė statistika rodo, kad kas dešimtas kūdikis gimsta neišnešiotas. Lietuvoje 2019 metais gimė 1704 neišnešioti naujagimiai, tai yra 5 procentais daugiau nei 2018 metais. Anksčiau laiko gimusių naujagimių priežiūra reikalauja ypatingo dėmesio ir žinių. Šie mažyliai, dar vadinami ankstukais, susiduria su daugybe iššūkių, o jų tėvai patiria didžiulį stresą. Neišnešiotų naujagimių gydymo ir slaugymo inventorius buvo atnaujintas 2013-2015 metais, tačiau priemonės sensta ir genda, o finansavimo artimiausiu metu iš valstybės nenusimato. Todėl didelę reikšmę turi visuomenės parama ir modernių technologijų integravimas į kasdienę priežiūros praktiką.
Mūsų tikslas - sukurti jaukią atmosferą, kad naujagimių (sergančių ir neišnešiotų) šeimos jaustų naminę aplinką, saugumą bei dėmesį. Tai padeda užtikrinti tinkamą ankstukų ir sergančių naujagimių fizinį bei emocinį vystymąsi.
Neišnešiotų naujagimių fiziniai ir fiziologiniai ypatumai
Neišnešioti naujagimiai turi daugybę specifinių savybių, kurios priklauso nuo gestacinio amžiaus. Jų kūnas yra labai gležnas, o organų sistemos dar nėra visiškai subrendusios. Pavyzdžiui, poodinis riebalų sluoksnis dar nesusiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Oda yra plonytė, skaidri, permatoma, per ją persišviečia kraujagyslės. Pereinamuoju laikotarpiu po gimimo oda atrodo tamsiai raudona.
Ankstyvasis gestacinis amžius (iki 26 savaičių)
Mažylis gimė 16-21 savaite anksčiau, jei jo gestacinis amžius nesiekia 24 savaičių. Palyginti su kūnu, jo galva gana didelė. Dažniausiai gimsta su plaukais, antakiais, blakstienomis. Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę).
Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama. Ji tokia jautri, kad aparatūros davikliai, net laidas, jungikliai, neatsargiai palikti ir prigludę prie kūnelio gali palikti mėlynių. O pleistras gali nusilupti su oda. Todėl kiekvieno šalia esančio suaugusiojo judesys, prisilietimas turi būti itin atsargus ir švelnus, o būtinos procedūros ypač atsargiai atliekamos. Iki 26 savaitės ankstukas netoleruoja jokių prisilietimų - jam tereikia ramybės.
Naujagimio akių vokai tarsi ką tik gimusio kačiuko - sulipę. Į garso ir vibracijos dirgiklius vaikutis reaguoja akių obuoliais, sumirksi sulipusiais vokais. Apie 26 nėštumo savaitę akių vokai atsiveria patys ir akys ima reaguoti į šviesą, atsiranda veido mimika. Ausytės ir jų kaušeliai yra minkšti. Kadangi dar nėra susiformavusios ausų kremzlės, palenkti ausų kaušeliai negrįžta į pradinę padėtį. Rankų ir kojų nagai nesiekia pirštukų galiukų, o kojų pėdutės yra beveik be raukšlelių - lygios. Lytiniai organai irgi dar nėra susiformavę. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris. Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti. Jis miegos net 80 procentų paros laiko. Aktyvus būna ypač trumpai. Rankos, kojos yra silpnos, bet kartais gali pabandyti išsitempti ir išsitiesti pats. Visi galimi vaiko judesiai primena tuos, kuriuos jis darė būdamas gimdoje. Kartais gali pakelti rankytę ir mėginti čiulpti nykštį. Gali sugniaužti kumštuką arba pirštus išskėsti, gal net pasukti galvą. Atsimerkęs paprastai mato tik baltus ir juodus šešėlius.
Nustatyta, kad 20-24 savaičių naujagimis jaučia skausmą. Tai rodo, kad ankstukai yra labai jautrūs ir trapi. Smegenys auga ir mažyliui gimus, o svarbiausia, jautriai reaguoja į kiekvieną dirgiklį ar reiškinį. Tarp 24 ir 40 savaitės labai sparčiai vystosi smegenų paviršius. Todėl 26-ą savaitę gimusio kūdikio smegenys ir jų funkcijos labai skiriasi nuo gimusiojo 33-iąją. Minėtu laikotarpiu formuojasi itin plonų elektrinių jungčių sistema, sujungianti smegenų nervines ląsteles. Kartu vyksta procesas, vadinamas mielinizacija. Signalai, einantys nuo vienos smegenų ląstelės link kitos, yra mažos elektrinės įkrovos. Kad jie nukeliautų link savo tikslo, jų keliai turi būti tinkamai išsivystę.
28-29 savaitės gestacinis amžius
Ankstukas, gimęs 29 savaičių, yra labai gležnas, jam teks stipriai vytis ir, svarbiausia, priaugti svorio. Mažylis bus liesas, o jo galva dar nebus proporcinga kūnui. Oda dar labai plona ir persišviečia kraujagyslės. Mažylio kūnelis, taip pat ir veidas, pasidengęs pūkeliais, tačiau per artimiausias savaites jie pranyks. Vaiko ausytės vis dar plokščios ir minkštos. Lytiniai organai nesusiformavę. Mergaičių vis dar matyti klitoris ir vidinės lytinės lūpos. Berniukų kapšelis atrodo lygesnis ir plokštesnis, nei keliomis savaitėmis vyresnių vaikų. Tiek berniukų, tiek mergaičių krūtinės srityje atsiranda vos įžiūrimi 1-2 mm speneliai.
Mažylis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti. Taip yra dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34-36 savaitę. Jei jam nepadėtume, kūnelis gulėtų tarsi prispaustas traukos jėgos - ištiestomis išskėstomis galūnėmis. Mažylis negali pakelti galvos ir dažniausiai neturi jėgų verkti. O svarbiausia - be pagalbos negali kvėpuoti, palaikyti savo kūno temperatūros ir žįsti. Iki 28 gestacinės savaitės vaikas yra nuolat stebimas, maitinamas per zondą kas tris valandas, sauskelnės keičiamos prieš kiekvieną maitinimą. Nuolat matuojama temperatūra. Davikliai vis perkeliami nuo vienos kojytės ant kitos, kad nesuspaustų kūnelio. Jei ankstukas sustiprėja ir sėkmingai vystosi, 28-29 savaitę duodama paragauti mamos pieno. Lūpos suvilgomos mamos pienu laikant mažylį prie krūties.
34-37 savaitės gestacinis amžius
Vaikutis gimęs 34 savaitę bus kiek panašus į laiku gimusius mažylius, tik, žinoma, mažesnio ūgio ir svorio. Šiame amžiuje mažylis jau gali judinti rankas, kojas, kūną. Kartais gana aktyviai sukioja galvą. Gali tvirtai sugriebti pirštą ar čiulpti čiulptuką, o pridėtas prie mamos krūties ima mokytis žįsti. Tiesa, kol kas seksis sunkiai, mažylis nepasisotins, tačiau prisilietimas prie mamos krūties teiks malonumą, jis nurims. Jei mama išspaus kelis lašus pieno ir paliks jo ant spenelių, vaikutis galės mokydamasis žįsti krūtį lyg kačiukas nulaižyti. Vaikas jau gali čiulpti, tačiau jam dar neišeina gerti iš buteliuko ar žįsti krūtį. Iki 34 savaitės negeba suderinti čiulpimo, rijimo bei kvėpavimo. Kadangi maitinamas per burną gali užspringti, pasirūpinama, kad maisto medžiagos per zondą patektų tiesiai į skrandį. Jis dar negali reguliuoti savo kūno temperatūros, taip pat reikalinga tam tikra pagalba kvėpuojant. Tiesa, vieniems šio amžiaus ankstukams reikalinga pagalba, o kiti gali kvėpuoti patys.
Nuo 37 savaitės ankstukas tik šiek tiek skiriasi nuo laiku gimusio naujagimio. Ant kūno, veiduko dar gali būti šiek tiek plaukučių (lanugo), tačiau jie greitai išnyks. Palyginti su išnešiotu naujagimiu, ankstukas bus liesesnis, nes dar kelias savaites mamos įsčiose turėjo priaugti svorio. Nagai dar nesiekia pirštų galiukų. Mergaičių išorinės lytinės lūpos dar nevisiškai dengia vidines. Gali šiek tiek matytis klitoris ir makštis. Berniukų sėklidės irgi gali būti ne visai nusileidusios į kapšelį.
Apie 37 savaitę rankų ir kojų raumenys išsivystę ir pakankamai stiprūs - mažylis gali sugniaužtais pirštukais įsikibti taip stipriai, kad galėtumėte jį pakelti. Žinoma, to daryti negalima. Vaiko judesiai gali būti staigūs, jis moka net spardytis. Gali pakelti rankas prie veido ir čiulpti pirštukus. Akutės greičiausiai mato taip pat kaip išnešiotų vaikų ir jam patinka stebėti aplinką. Jis gali pasukti galvą į pusę, iš kurios sklinda garsas, akimis tyrinėti mamos veidą, laikomas prie krūtinės pažvelgti į ją. Jis nesunkiai atpažįsta mamos, tėčio ir brolių balsus, reaguoja suklusdamas. O nuo 37 savaitės pats bando skleisti garsus, kurie gali būti įvairiausi ir visiškai netikėti: kriuksėti, niurzgėti, šnypšti, burbuliuoti. Tai yra natūralu. Tiesa, miegodamas skleisti garsus gali ir 34 savaičių ankstukas. Išalkęs jis pabus ir ims rodyti ženklus - čepsėti, pridės kumštukus prie burnos, leisdamas suprasti, kad nori valgyti. Verkia gana garsiai, ir ne tik pajutęs skausmą, išalkęs ar jausdamas drėgmę sauskelnėse. Verkia ir norėdamas, kad mama paimtų ant rankų.
Kvėpavimo sistemos ypatumai ir sutrikimai
Pirmoji ir svarbiausia naujagimio gyvybinė veikla yra jo gebėjimas kvėpuoti. Neišnešiotiems naujagimiams dėl nesubrendusių plaučių gali išsivystyti apnėjos, kvėpavimo takų infekcija, tachipnėja, taip pat gali pablogėti plaučių ventiliacija, atsirasti kvėpavimo sutrikimas, tokiu atveju tenka taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Šios priežastys dažnai nulemia naujagimio intubavimą. Naujagimių intubacija reikalauja daug žinių bei slaugos įgūdžių, nes naujagimių kvėpavimo takai skiriasi nuo suaugusiųjų ne tik anatominėmis savybėmis, bet atliekant dirbtinę plaučių ventiliacijos procedūrą naujagimiui intubacinis vamzdelis parenkamas pagal jo svorį ir gestacinį amžių.
Kvėpavimo distreso sindromas (NRDS)
Naujagimių kvėpavimo distreso sindromas (NRDS) yra rimta plaučių liga, kuri paveikia naujagimius. Dažniau pasitaiko ypač neišnešiotiems kūdikiams ir mažėja artėjant nėštumo amžiui. Jį sukelia paviršinio aktyvumo medžiagos - medžiagos, kuri padeda plaučiams tinkamai plėstis ir susitraukti - trūkumas. NRDS simptomai paprastai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo valandas. Melsva odos spalva dėl prasto kraujo prisotinimo deguonimi yra vienas iš požymių. Kūdikiai, gimę iki termino, turi reikiamos aktyviosios paviršiaus medžiagos plaučiuose ir jiems neišsivysto NRDS. RDS gydymas priklauso nuo kūdikio būklės sunkumo. Kūdikiams, sergantiems lengvu NRDS, gali prireikti tik neinvazinės ventiliacijos ir minimalios deguonies terapijos. Kūdikiams, sergantiems sunkesniu RDS, gali prireikti ventiliatoriaus ir pakaitinio paviršiaus aktyvumo medžiagų gydymo. NRDS prevencija prasideda nuo akušerių komandos dalyvavimo. Akušeris gali nustatyti didelės rizikos nėštumą, kuris baigsis priešlaikiniu gimdymu, įskaitant motinas, pagimdžiusias priešlaikinį nėštumą, dvynį nėštumą, pastojusias IVF ir sergančias medicininėmis ligomis.
Bronchopulmoninė displazija
Mažylės Auroros diagnozė - labai reta plaučių patologija (įgimta cistinė adenomatoidinė malformacija), kurios išraiška netipinė, o tokios Lietuvos medikai nematę. Tai daugybinės įvairaus dydžio cistos, kurios išplitusios per visus plaučius, o ne lokaliai, todėl būdingas chirurginis šios ligos gydymas jai negali būti laikomas. Po daugybės medikų konsiliumų pradėta galvoti ir apie kitas galimas diagnozes. Viena iš jų- plaučių bronchų displazija, tačiau diagnozei patvirtinti reikalinga biopsija, kuri Auroros atveju yra ypatingai pavojinga. Jeigu naujagimiui diagnozuojama bronchopulmoninė displazija, - lėtinė plaučių liga, - gali prireikti papildomo deguonies ir vaistų net ir išrašius namo.
Tautvydas gimė 24 savaičių, sverdamas vos 700 g. Jam buvo diagnozuota bronchopulmoninė displazija (kvėpavimo nepakankamumas). Mažylis buvo ilgai dirbtinai ventiliuojamas, o į namus su mama pirmąkart grįžo tik po 4,5 ligoninėje praleistų mėnesių. „Nuostabu kai žodžiai tampa darbais! Mūsų mažyliui Tautvydui nupirktas naujas saturacijos matuoklis. Jis gyvybiškai svarbus! Ramios mūsų - tėvų - naktys! Nuoširdus ačiū Astai Spečytei-Radzevičienei, kuri su geriausiais linkėjimais ir dovanom prisistatė tiesiai į namus!“ - dėkingumu dalijosi tėvai.
Miego apnėja
Neišnešiotiems naujagimiams gana dažnai pasitaiko kvėpavimo apnėja - 20 sekundžių ir ilgesnė kvėpavimo pauzė (nutrūkimas). Jei kvėpavimas nutrūksta ir vėl atsinaujina naujagimiui miegant, ši patologija vadinama miego apnėja. Apnėja - tai ilgesnė nei 15-20 sekundžių kvėpavimo pauzė. Jei naujagimis išnešiotas, apnėja laikoma 15 sekundžių. Kai kuriuose šaltiniuose apnėja įprasta vadinti bet kokios trukmės kvėpavimo pauzes, tačiau toks apibūdinimas nėra tikslus. Trumpam nustoti kvėpuoti gali net ir visiškai sveiki kūdikiai, tačiau pauzės negali tęstis ilgiau nei 12-15 sekundžių. Jei smegenys ilgesnį laiką neaprūpinamos deguonimi, gresia labai rimtos komplikacijos. Kartais tėvams sunku pastebėti, kad naujagimis nustojo kvėpuoti. Įprastai naujagimiui augant ši problema iš dalies ar ir visiškai išnyksta.
Diagnostika ir modernios technologijos
Siekiant geresnių diagnostikos ir gydymo rezultatų bei neonatologinių baigčių kokybės gerinimo, nuolat tobulinamos diagnostinės priemonės ir metodai. Europos intensyvios terapijos pediatrų ir neonatologų asociacija (ESPNIC) rekomendavo, kad kasdienėje naujagimių kritinių būklių diagnostikoje ir gydyme būtų vadovaujamasi POCUS (angl. Point-of-Care Ultrasound). Po šių mokymų Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Naujagimių skyriuje pagrindiniu instrumentinio ištyrimo įrankiu tapo ultragarsiniai plaučių, širdies, galvos smegenų, inkstų tyrimai naujagimiams. Šių tyrimų dėka nuo 2022 metų pasiekiami geresni rezultatai.
Ultragarsinė diagnostika
Samsung V8 diagnostinė ultragarso sistema yra ekspertinės klasės, pasižyminti puikia vaizdo atvaizdavimo skiriamąja geba. Ji leidžia ištirti net ir labai mažus naujagimių organus bei jų dalis: smegenis, kaklą, stuburą, stuburo smegenis, širdį, plaučius, sąnarius, raumenis ir pilvo organus - kepenis, blužnį, inkstus, antinksčius, žarnyną. Ši sistema suteikia galimybę aiškiai vizualizuoti net smulkiausius organus ir jų struktūras, pavyzdžiui, kraujotaką žarnos sienelėje. Jutikliai yra pritaikyti tirti net pačių mažiausių (500 g) naujagimių organus. Samsung V8 diagnostinė ultragarso sistema išsiskiria pažangiais širdies vaizdavimo režimais, kurie padeda tiksliai įvertinti įgimtas širdies ydas. Siekiant laiku diagnozuoti ir stebėti galimus neišnešiotuko smegenų vystymosi sutrikimus, yra taikomas galvos smegenų ultragarsinis tyrimas, kuris yra neinvazyvus, neskausmingas, nekenksmingas bei atliekamas mažajam pacientui gulint inkubatoriuje. Jo metu ultragarsinis daviklis pridedamas prie galvytės didžiojo momenėlio ir aparato ekrane matomos galvos smegenys. Nuoširdžiai dėkojame už prasmingą bendradarbiavimą, nes mums pavyko įmonių ir individualių rėmėjų dėka įsigyti šį 80 000 eurų kainuojantį aparatą!
Kvėpavimo palaikymo ir stebėsenos įranga
Ventiliuojant sergantį naujagimį labai svarbi nuolatinė stebėsena. Kvėpavimo aparatų dėka galima stebėti naujagimio kvėpavimo būklės pakitimus. Ankstukų slaugymo medicininės įrangos atnaujinimui buvo skirti 10 137 Eur.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriui padovanotas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, skirtas transportiniam inkubatoriui naujagimių reanimobilyje. Kelionės metu visiems naujagimiams turi būti užtikrintas kvėpavimo funkcijos palaikymas. Šis aparatas padės neišnešiotiems ir sergantiems naujagimiams saugiai pervažiuoti iš Mažeikių į Šiaulius. Taip pat užtikrins neišnešiotų ir sergančių naujagimių kvėpavimo funkcijos palaikymą bei palengvins jų kelionę į perinatalinius centrus Kaune ir Vilniuje, kur jie toliau galės sveikti ir augti. Tai specialiai naujagimiams skirta medicininė aparatūra, reikalinga reanimobilyje, kuri kelionės metu leidžia suteikti kvėpuojamąją terapiją.
Projekto draugų dėka Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriui padovanotas pirmas Lietuvoje naujagimių neinvazyvaus dirbtinio kvėpavimo aparatas. „MEDIN CNO“ - viena iš moderniausių technologijų, palengvinančių labai mažos kūno masės naujagimių išgyvenimo galimybes ir greitesnį jų kvėpuojamosios funkcijos subrendimą. Pereinamuoju laikotarpiu, kuomet ankstuko kvėpavimo nebepalaiko dirbtinės sistemos ir anksčiau laiko gimęs kūdikis yra pratinamas savarankiškai kvėpuoti, pažangi medicininė įranga palaiko nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose, gali užtikrinti neinvazyvų pagalbinį kvėpavimą iš anksto nustatytu dažniu arba naujagimiui nustojus kvėpuoti.
Deguonies terapija ir monitoriai
Aukštos kokybės produktas - CPAP sistemą MR850 ir jiems tinkantis aukštos tėkmės kvėpavimo rinkiniai. Tai labai šiuolaikiškas deguonies terapijos metodas, kuris leidžia naujagimiams jaustis patogiau gydymo metu, turi gerą gydomąjį efektą, o kas svarbiausia, suteikia daugiau galimybių tėvams dalyvauti naujagimio priežiūroje, su šiomis kaniulėmis naujagimis netgi gali valgyti iš buteliuko ar net iš krūties. Neišnešiotiems naujagimiams dažniausiai reikia deguonį tiekti papildomai. Tačiau daugelis mažylių po gydymo intensyviosios terapijos skyriuose sėkmingai išmoksta kvėpuoti savarankiškai.
Naujos kartos pulsinis oksimetras leidžia ankstukui ir sergančiam naujagimiui išmatuoti kraujo hemoglobino įsotinimą deguonimi bei nustatyti hemoglobino kiekį kraujyje specialiu davikliu. Ši priemonė apsaugo nuo skausmingo ir dažno kraujo ėmimo. Šis prietaisas - tai pirmasis toks prietaisas, kuris nepertraukiamai, neinvazyniai ir realiuoju laiku ankstukui ar sergančiam naujagimiui matuoja anglies dioksido slėgį, deguonies saturaciją ir pulsą. Šio prietaiso dėka nereikia „badyti“ sergančio naujagimio, kaskart imti kraujo mėginių iš venos, reikalingų įvertinti paciento ventiliaciją ir oksigenaciją. Šis monitorius be jokių invazinių procedūrų realiuoju laiku matuoja anglies dvideginio (PCO2) koncentraciją kraujyje, deguonies koncentraciją (SpO2), širdies susitraukimo dažnį.
Mažylių kvėpavimui kontroliuoti skirtos specialios mobiliosios auklės su kvėpavimo stebėjimo funkcija, taip pat jau ir Lietuvos rinkoje galima įsigyti specialių kvėpavimo monitorių. Kvėpavimo monitorius - kompaktiškas prietaisas, kuris gali būti segamas prie sauskelnių. Prietaisas fiksuoja kūdikio kvėpavimą ir įspėja, jei kūdikis įkvepia mažiau nei 8 kartus per minutę, suvibruoja ir pažadina kūdikį, jei jis nekvėpuoja 15 sekundžių, ir skleidžia stiprų garsinį signalą kūdikiui nekvėpuojant 20 sekundžių. Jei apnėja kartojasi, gydytojas gali skirti medikamentų. Prevencinė priemonė staigiam kūdikio mirties sindromui (įgyvendinimui skirta 7 500 eur). „Auklės“ sensorinis kilimėlis, padėtas po lovytės čiužiniu, aptinka lengvus kūdikio krūtinės judesius. Signalai iš sensoriaus perduodami į valdymo įrenginį, kuris patvirtina pastovų kvėpavimą ir judėjimą šviečiančia žalia lempute. „Auklė“ neturi jokio fizinio kontakto su kūdikiu ir negeneruoja jokio tipo energijos. „Auklė“ BM-03 yra sertifikuota medicinos priemonė, stebinti kūdikio kvėpavimą ir tinkama neišnešiotiems kūdikiams nuo 1 kg. Be to, tai yra vienintelis monitorius rinkoje, kuris automatinio veikimo testo metu stebi trinkelės amžių ir įspėja, jei jau pasibaigė jo tarnavimo laikas. Jis maitinamas 2 AAA tipo baterijomis, turi naktinę lemputę, leidžiančią greitai vizualiai patikrinti kūdikio būklę naktį, ir automatiškai pritaiko ryškumo intensyvumą prie supančios aplinkos - naktį šviesos šviečia mažesniu intensyvumu, kad jūs ir jūsų kūdikis miegotumėte netrikdomai. Įklotas nuolat stebi, ar kūdikis buvo paguldytas, primins, kad prietaisą reikia įjungti. Jis taip pat primins, kad jį reikia išjungti, jei ištraukėte kūdikį iš lovelės ir pamiršote išjungti monitorių. Dėkojame už paramą įsigyjant 10 sensorinių kilimėlių naujagimiams UAB "Kiwa Inspecta".
Bendroji neišnešiotų naujagimių slauga ir priežiūra
Neišnešiotiems naujagimiams reikalinga visapusiška ir švelni priežiūra, apimanti maitinimą, odos apsaugą, aplinkos pritaikymą ir emocinį komfortą.
Maitinimas ir higiena
Motinos pieno donorinis bankas yra pats reikalingiausias, nes mamos, anksčiau laiko susilaukusios naujagimių, patiria stresą ir pieno gamyba ne visada būna sklandi. Geradarių dėka Motinos donorinio pieno bankas aprūpintas dviem elektriniais pientraukiais ir jų priedais bei 20 vienetų talpų. Neišnešiotus naujagimius reikėtų maitinti dažniau, nes jie turi pasivyti laiku gimusius naujagimius. Tačiau svarbu mažylių nepermaitinti: jų virškinimo sistema dar nebrandi. Iš ligoninės išrašomiems neišnešiotiems kūdikiams pritaikomas specialus maitinimo planas. Pavyzdžiui, kūdikiai maitinami labiau koncentruotu, t. y. riebesniu „galiniu“ pienu, kuriame gausiau baltymų, riebalų ir vitaminų, padedančių greičiau augti.
Nupirkta 200 vienetų neišnešiotukams skirtų silikoninių žindukų ir 100 vienetų specialių buteliukų siauru kaklu. NUK čiulptukai neišnešiotiems naujagimiams iki 1750 gramų ir nuo 1750 gramų. 350 vienetų specialių medicininių čiulptukų nupirkta visiems Lietuvos neonatologijos centrams (Kauno, Vilniaus, Klaipėdos). Čiulptukai ligoninėse turėtų būti vienkartiniai, tačiau padėtis neleidžia pirkti jų kiekvienam anksčiau gimusiam naujagimiui. Čiulptukas vaikui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Jis gali nuraminti tada, kai mamos šalia nėra ar ji negali duoti krūties.
Neišnešioto naujagimio odelė - ypač plona, net permatoma ir ypatingai jautri. Tokiam ankstukui, net rankos prisilietimas gali būti skausmingas. Kasdien ankstukams daroma daug įvairių procedūrų, imamas kraujas, prijungiami įvairūs monitorių davikliai, tam dažniausiai naudojami įprasti pleistrai, skirti naujagimiams, kurie neišnešiotiems naujagimiams sukelia didelį skausmą bei žaloja jų odą.
Kengūravimo metodas ir emocinis komfortas
Kengūravimas - tai būdas grąžinti naujagimiui artumo jausmą padedant jį nuogu kūneliu ant nuogos šeimos nario kūno odos, taip užtikrinant fiziologinį ir psichologinį ryšį bei šilumą. Kengūros metodas arba „oda prie odos kontaktas“ yra unikalus naujagimio ir tėvų bendravimo būdas. Metodas gali būti taikomas sergantiems ar labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad taip gulintiems naujagimiams stabilizuojasi kvėpavimas ir širdies darbas. Dėl to kengūros metodas pasauliniu mastu pripažintas itin svarbiu sergančio naujagimio slaugos ligoninėje elementu. Ši padėtis taip pat padidina žindymo trukmę ir pagerina mamos pasitikėjimo ir pasitenkinimo lygį. Kengūravimą atlikti patogiausia tam pritaikytuose krėsluose, kuriuose vienam iš tėvų ant apnuogintos krūtinės guldomas išrengtas naujagimis. Šis kontaktas neabejotinai stiprina naujagimio ir tėvų tarpusavio ryšį, mažina tėvų patiriamą stresą, motinai skatina pieno gamybą. TAMPA kengūravimo krėslai yra ergonomiški, jais paprasta ir patogu naudotis keičiant padėtį net su naujagimiu ant krūtinės.
Gultukai ir rankovės sukuria naujagimiui jaukią ir saugią aplinką, apsaugo jautrią mažylio odą ir trapius sąnarius, pagerina miego kokybę ir kitais būdais padeda įveikti neišnešiojimo pasekmes. Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes.
Intensyvia naujagimių geltos forma - hiperbilirubinemija - sergantiems kūdikiams gydyti taikoma fototerapija. Šiam gydymo metodui reikalinga speciali mėlynos spalvos šviesa, generuojama fototerapijos prietaisais. VUL Santaros klinikose naujagimių geltos gydymui iki šiol naudoti specialūs šviestuvai, pastatomi šalia naujagimio arba ant inkubatoriaus. Naujieji fototerapijos prietaisai leidžia taikyti šį gydymą ir mamų prižiūrimiems kūdikiams stacionare. Į naujojo fototerapijos prietaiso minkštąjį dėklą suvystytą naujagimį patogu prižiūrėti nenutraukiant žindymo bei užtikrinant reikiamą aplinką normaliai kūno temperatūrai palaikyti.
Muzikos terapijos taikymo tyrimas, kurį atliko Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytoja neonatologė Rasa Garunkštienė, parodė, kad grojant lopšines inkubatoriuose gulintiems neišnešiotiems naujagimiams, jie greičiau priauga svorio ir mažiau laiko praleidžia ligoninėje. Be to, muzika mažina ir skausmo pojūtį.
Tėvų vaidmuo ir psichologinis palaikymas
Susilaukus neišnešioto naujagimio, tėvų emocinė būklė yra labai svarbi. Dažnai tėvai nėra emociškai pasiruošę šiai situacijai. Įprastai po pernelyg ankstyvo gimdymo, dėl komplikacijų ar kitų sudėtingų indikacijų tėvai negali priglausti ir pamatyti vos gimusio kūdikio. Specialistams sunku teikti psichologinę ar emocinę pagalbą šeimoms, kurios neretai neįsivaizduoja kaip atrodo 600 g ar 1000 g sveriantis vaikelis, negali jo pajausti, paimti į rankas, glausti.
Šiame video kalbama apie tą labai tikrą ir dažnai pribloškiantį pirmąjį susitikimą, kuris įvyksta po kelių ar net keliolikos valandų nuo gimdymo. Inkubatorius, laidai, pypsintys monitoriai, gydytojai ar slaugytojai aplink - visa tai gali išgąsdinti ir sukelti bejėgiškumo jausmą. Šiame vaizdo įraše specialistas padeda suprasti, kaip normalu taip jaustis, kaip priimti pirmo karto šoką ir kaip žengti pirmuosius ryšio kūrimo žingsnius net tada, kai aplinka atrodo baugi ir svetima.
Praktika parodė, kad minkštosios technologijos, o taip pat ir pirminis šeimos supažindinimas su natūraliai ir tikroviškai atrodančiu neišnešioto kūdikio modeliu, kurį galima paimti į rankas, pajusti jo svorį, suskaičiuoti pirštelius, sumažina emocinį šoką, nuramina ir palengvina pirmą susitikimą su neišnešiotu kūdikiu. Profesionalų komandos Austrijoje sukurtas, vienu pažangiausių pacientų simuliatorių pasaulyje pripažintas neišnešioto naujagimio muliažas. Šis muliažas, vardu Paulius, yra pats realistiškiausias neišnešiotas naujagimis, atitinkantis 27 savaitę gimusį kūdikį. Paulius turi 3D išspausdintas gerklas, šiuolaikines garso ir vaizdo technologijas. Šie muliažai naudojami ir ligoninės personalo bei tėvų edukacijai. Tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei leidžiama) būti šalia.
Pasiruošimas namams
Jei jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, išrašymo iš ligoninės diena gali būti kupina ir džiaugsmo, ir nerimo, o neretai apima ir nesaugumo jausmas: juk čia, jei kūdikiui staiga kažkas nutiktų, visi specialistai būtų šalia, o aukštos kokybės priežiūra užtikrinama 24 valandas per parą. Bet nerimauti nėra ko: sveikatos priežiūros specialistai neišsiųs jūsų namo, kol nebūsite tam visiškai pasirengę. Neišnešioto kūdikio išleidimas iš ligoninės - ne vienkartinis įvykis, bet procesas. Jis užtikrins, kad kūdikis galėtų sėkmingai gyventi už ligoninės ribų, o visos ligoninės personalo pastangos orientuotos į tėvų paruošimą savarankiškai rūpintis kūdikiu.
Kai naujagimis sustiprės ir bus sulaukęs bent 34-35 gestacijos savaičių, kai jo būklė bus stabili, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 valandas turi būti stebimas. Parsivežus kūdikį iš ligoninės, privaloma per 3 dienas po grįžimo prisirašyti prie gydymo įstaigos ir gydytojo. Užregistruoti pas konkretų gydytoją ir norimoje gydymo įstaigoje gali bet kuris iš tėvų.
Ilgalaikės perspektyvos ir iššūkiai
Vaiko sveikata ir galimos problemos nulemtos vos gimus. Viskas priklauso nuo mažylio išsivystymo ir organizmo brandos. Kalbant apie ateitį, medikai ją skirsto į trumpalaikę ir ilgalaikę. Pirmasis tikslas - kovoti už vaiko gyvybę dabar, antrasis - siekti, kad kuo mažiau sveikatos problemų būtų ateityje. Kuo vaikutis gimsta anksčiau, tuo didesnių sutrikimų gali būti ne tik dabar, kai kovojama dėl jo išgyvenimo, tačiau, reikia žinoti, kad ir ateityje.
Ypač mažo svorio ankstukai ateityje būna smulkesni, gali turėti tam tikrų negalavimų, elgesio sutrikimų, gali būti sunkiau mokykloje. Mokslininkai nustatė, kad paskutinį nėštumo trimestrą ypač intensyviai vystosi vaisiaus smegenys - jos priauga iki 25 procentų masės. Vaisiui patekus į kitas sąlygas (šiuo atveju gimus anksčiau) iš dalies sutrinka smegenų vystymasis, net jei ir nėra sudėtingesnių aplinkybių (neretai pasitaikančio kraujo išsiliejimo į smegenis). Ankstuką lydi ir daugiau nepalankių veiksnių. Jis dažnai serga. Kad organizmas galėtų kovoti su viena ar kita liga, turi pasitelkti savo resursus, kuriems reikia papildomų maisto medžiagų. Maža to, maitinimas irgi komplikuotas - juk vaikutis dar nemoka žįsti pats. Tai iššūkiai, kuriuos šiandieninė medicina jau nesunkiai įveikia. Todėl mažyliai auga ir sparčiai vejasi bendraamžius. Pasak specialistų, ankstukai yra protingi, gabūs, tačiau negalima teigti, kad yra tokie patys, kaip ir laiku gimusieji. Jie šiek tiek kitokie, dažniausiai jautresni, iš pradžių silpnesnės sveikatos.
Gydytojai pripažįsta, kad ankstuko sveikatos būklė pirmuosius metus gali būti įvairi. Idealu, jei vaikutis auga beveik niekuo nesiskirdamas nuo laiku gimusių bendraamžių, ir liūdna, kai mažylio sveikata nuolat šlubuoja. Beje, kokia bus ankstuko sveikata ateityje, nustatyti neįmanoma, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau per pirmąsias dvi tris savaites gydytojai, stebėdami pokyčius ir įvertindami organizmo sistemų brandumą bei jų pažeidimo laipsnį, gali numatyti, kas laukia, ir tėvus įspėti, patarti. „Gimdymą anksčiau laiko priimkite kaip išbandymą, o ne nuosprendį. Manau, tokia nuostata ypač svarbi tiems tėvams, kurių ankstukų sveikatos būklė gėrėja lėtai arba jie turi vystymosi sutrikimų.“
tags: #neisnesiotu #naujagimiu #kvepavimo #sistema
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
