Vaisingumo sutrikimai yra aktuali problema visame pasaulyje, paliečianti daugybę porų. Nors dažnai dėmesys sutelkiamas į moters vaisingumą, svarbu suprasti, kad nevaisingumo priežastys gali slypėti ir vyro organizme, arba būti abiejų partnerių sveikatos būklės pasekmė. Lytiškai plintančios ligos (LPL) yra viena iš reikšmingų veiksnių, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui susilaukti vaikų.
Lytiškai plintančios ligos - tai infekcijos, perduodamos per kūno skysčius (kraują, spermą, makšties skysčius, net motinos pieną). Šios ligos plinta lytinių santykių metu. Egzistuoja daugiau kaip 30 skirtingų bakterijų, virusų bei pirmuonių, kurie plinta per nesaugų lytinį aktą. Būtina įsidėmėti, kad persirgęs lytiškai plintančia liga žmogus neįgyja imuniteto, todėl turėdamas nesaugius lytinius santykius rizikuoja susirgti LPL pakartotinai.
Rizika susirgti lytiškai plintančiomis ligomis atsiranda dėl nesaugių lytinių santykių ir lytinių partnerių kaitos, atsitiktinių lytinių santykių su nepažįstamais asmenimis, gyvenant chaotišką lytinį gyvenimą, vartojant narkotines medžiagas, lytiniam partneriui užsikrėtus ir neinformavus apie turėtus nesaugius lytinius santykius, ar per intymios asmens higienos reikmenis.
Lytiškai plintančiomis ligomis užsikrečia vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinės padėties. Kai kurių medikamentų vartojimas gali taip pat įtakoti spermos gamybą. Prie tokių vaistų priskiriami antibiotikai, cimetidinas, sulfasalazinas, steroidai.
Yra 7 dažniausiai lytiškai plintančios ligos, kurios gali turėti tiesioginę įtaką vaisingumui:
Besivystančios LPL sukelia rimtų sveikatos sutrikimų ir net mirties riziką. Komplikacijos pasireiškia lytinių organų infekcijomis, sukeliamu nevaisingumu, lėtinio dubens skausmo išsivystymu, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Užkrėtus LPL nėščią moterį, LPL gali užsikrėsti ir dar negimęs kūdikis, tai gali lemti kūdikio aklumą, taip pat liga vėliau gali būti perduodama motinai žindant naujagimį. LPL sukelia negimdinį nėštumą, provokuoja persileidimus.
Pagrindiniai venerinės ligos simptomai gali būti: bėrimai, opos, žaizdelės, pūslėlės lytinių organų srityje, kraujo išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių organų srityje, išorinių lytinių organų niežėjimas, limfmazgių padidėjimas kirkšnių srityje, baltos apnašos ant lyties organų ar burnoje, išskyros iš lyties organų, jų gausa ir pakitusi spalva, skausmingas šlapinimasis.
Lytiškai plintančias ligas gydyti būtina kuo anksčiau. Jei matome, kad vyro spermos kokybė yra prasta, pirmiausiai tiriame, ar nėra uždegimų, urologinių ligų, kurios gali sukelti vaisingumo problemas. Jei ligų nerandama, koreguojamas gyvenimo būdas - į kasdienį racioną įtraukiami vaisingumą skatinantys maisto papildai: cinkas, vitaminai D ir E. Jeigu to nepakanka ir problema išlieka, gali būti taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai.
Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienerius metus reguliarių lytinių santykių. Jei poroms, kurioms mažiau nei 35 metai, ir kurios nesėkmingai bandė pastoti ilgiau negu 1-erius metus, metas kreiptis į specialistus ir įsitikinti, kad abiem viskas gerai. Jei jums daugiau nei 35-eri, rekomenduojama su vaisingumo specialistais pasikonsultuoti po 6 mėn. Daugiau nei 35 metų moterims ir vyrams, didėja genetinė rizika ir daugėja gretutinių ligų. Tad 35 ir vyresnio amžiaus poroms 6-8 mėnesius nerimauti nereikėtų, o per šį laiką nepastojus, derėtų kreiptis į vaisingumo specialistą.
Pirmiausia rekomenduočiau apsilankyti pas savo ginekologą, pirminiam baziniam tyrimui. Kitas žingsnis - vaisingumo specialisto konsultacija, abiejų partnerių sveikatai ištirti. Neretai manoma, kad nevaisingumas yra moters problema, tačiau taip tikrai nėra, tad tiriama pora. Įvertinamas moters hormoninis fonas, ovuliacijos buvimas ar nebuvimas, vėliau gali prireikti ištirti kiaušintakių pratekamumą. Vyrui tiriama spermos kokybė. O tolimesni tyrimai priklauso nuo individualios poros situacijos, gydymas parenkamas gydytojo-reproduktologo.
Ką daryti įtariant, kad galėjote užsikrėsti lytiškai plintančia liga:
Vyrams svarbu nebijoti kreiptis į gydytojus, dar prieš planuojant kūdikį pasitikrinti profilaktiškai, atlikti urologinius tyrimus, patikrą dėl lytiškai plintančių ligų, nes jos ilgą laiką gali būti be simptomų.

Vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek žmonių, kiek Klaipėdoje yra gyventojų, - liūdna statistika dalijasi gydytoja akušerė-ginekologė. Pasak specialistės, nors pasaulinė praktika rodo, kad tirti nevaisingumo priežastis reikia tada, kai nepavyksta pastoti metus, 35-erių ir vyresnės moterys gydytojų pagalbos turėtų kreiptis ne po metų, o anksčiau. Dėl tiksinčio biologinio laikrodžio vyresnėms moterims siūlyčiau nelaukti vienerių metų, kreiptis pas specialistus jau po pusmečio.
Kokia yra galima pagalba? Nevaisingumo priežastys nustatomos atliekant bendruosius tyrimus - reprodukcinę anamnezę, bendrą ginekologinį moters ištyrimą, lyties organų echografiją, ir specialiuosius tyrimus - spermos tyrimą, ovuliacijos įvertinimą, kiaušintakių ir mažojo dubens organų patologijos diagnostiką, lytinių takų infekcijų ar imuninio atsparumo raudonukei tyrimą.
Kai turimi visi tyrimų atsakymai, tada sprendžiama dėl gydymo galimybių. Visgi, neretai poros ir čia lydimos klaidingo įsitikinimo. Tai - manymas, kad galima pagalba yra tik pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje. Tai - netiesa. Tarkime, esant ovuliacijos sutrikimams, hormonų disbalansui, nežymiems pakitimams spermogramoje, gali užtekti ir paprastesnių sprendimų. Kartais užtenka tinkamo gyvenimo būdo, antsvorio korekcijos, lėtinio streso suvaldymo. Dažnai tinkamai pakoregavus hormonų disbalansą, išgydžius infekciją, ar sukėlus ovuliaciją medikamentų pagalba pavyksta pasiekti norimą nėštumą. Tačiau esant sudėtingesniems atvejams, tokiems kaip moters kiaušintakių patologijai, sunkiems, nekoreguotiniems spermos pakitimams, specifinėms psichofiziologinėms problemoms, kai pora negali turėti kokybiškų lytinių santykių, pagalbiniai apvaisinimo būdai tampa vienintele išeitimi.
Nevaisingumo gydymui reikia kompleksinio požiūrio į problemą. Gydytojas ir pacientai, t. y. pora, turi „dirbti“ komandoje išvien. Nevaisingumas gali būti gydomas ir operaciniu būdu, pašalinant ultragarsu nustatytus darinius tiek vyrui, tiek moteriai. Nevaisingumo problemos kartais sprendžiamos ir tikslingai planuojant lytinius santykius, taip pat IUI (spermos sušvirkštimas į gimdos ertmę) ir jau minėta IVF (apvaisinimas mėgintuvėlyje) procedūromis.
Negalinčioms pastoti poroms gydytoja pataria nenuleisti rankų ir turėti vilties, netikėti prietarais ir nespręsti problemos netinkamais savigydos būdais. Vietoje to ji rekomenduoja nebijoti ir laiku kreiptis pagalbos: „Neužsisklęsti savyje, bet būti atviram galimai pagalbai. Dažnai neįmanomais atrodantys dalykai tikrai yra pasiekiami. Tik reikia tuo tikėti.“
Visuotinai įsigalėjusiu patriarchaliniu požiūriu dėl negalėjimo pastoti dažniausiai žvilgsnis nukrypsta į moteris. Jei nepavyksta pastoti, išsamiai išsitirti lytinę sveikatą turėtų ne tik moteris, bet ir vyras. Su amžiumi ir moterų, ir vyrų vaisingumas mažėja. Jei galite rinktis, kada susilaukti kūdikio, planuodama pastoti atsižvelkite į savo ir partnerio amžių. Galite tai aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Nėštumo planavimas - tai atsakingas ir apgalvotas procesas, reikalaujantis abiejų partnerių pasiruošimo ir dėmesio. Nors dažnai didžiausias dėmesys skiriamas moters sveikatai ir pasiruošimui, vyro vaidmuo ir jo vaisingumo užtikrinimas yra ne mažiau svarbus.

Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus ne tik moteriai, bet ir vyrui, planuojant nėštumą. Vyrams naudinga bent tris mėnesius prieš planuojant kūdikį atsisakyti rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo, nes tai blogina spermos kokybę. Naudinga atlikti bendrą sveikatos patikrą ir tyrimus, apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris apžiūros metu įvertintų lytinius organus, sėklides dėl galimų pakitimų, atliktų spermos kokybės tyrimus.
Mityba: Laikykitės sveikos mitybos plano. Gerai subalansuota ir įvairi mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, padės jums abiem išlikti sveikiems pradedant kurti šeimą. Vyrams patartina vengti pirčių ir saunų, t. y. karščio. Per siaurų, prigludusių apatinių ir kelnių nešiojimas taip pat mažina spermos kokybę, nes aukštesnė kūno temperatūra ir karštis nėra palankus.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškam miegui ir streso valdymui. Ilgalaikis stresas gali netgi išderinti mėnesinių ciklą. Pastebėta, kad moterys patyrusios abortą patiria didesnį nerimo ir depresijos lygį. Streso poveikis vaisingumui dažnai pasireiškia per neuroendokrininę sistemą, nuo kurios priklauso ir hipofizės gonadotropinių (FSH, LH) hormonų gamyba.
tags: #lytiskai #plintancios #ligos #pastojimas