Nėštumo metu keičiasi moters kūnas: ką svarbu žinoti

Nėštumas - tai stebuklingas ir nepaprastas moters gyvenimo laikotarpis, kupinas daugybės pokyčių. Kūdikio laukimas neša džiaugsmą, tačiau kartu ir rūpestį, nes moters organizmas patiria didelius pokyčius, ruošdamasis naujam gyvenimo etapui. Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurių ne visada malonu jausti, tačiau svarbu žinoti, kad jie neamžini ir yra natūrali organizmo reakcija į besivystantį gyvybę. Didžioji dalis šių pokyčių pasireiškia maždaug 70 proc. nėščiųjų.

Kūno pokyčiai nėštumo metu

Nėštumo metu organizme vykstantys pokyčiai yra nuolatiniai ir apima daugybę sistemų. Kiekvienas trimestras atneša naujų iššūkių ir pokyčių, todėl svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų kūnu ir kaip geriausiai savimi pasirūpinti.

Pirmasis trimestras (0-12 savaitės)

Nėštumo pradžia - tai intensyvaus vaisiaus vystymosi metas. Nuo pat pirmųjų savaičių, kai susijungia apvaisinta kiaušialąstė ir spermatozoidas, prasideda naujos gyvybės kelionė. Jau po keturių valandų gemalas pradeda dalytis, o penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti tokie būdingi nėštumo požymiai kaip rytinis pykinimas, šleikštulys ir vėmimas, kurie paprastai sustiprėja apie 9 savaitę ir praeina iki 12-16 savaitės. Taip pat gali pasireikšti krūtų jautrumas, nuovargis, mieguistumas ir nuotaikų kaita, kurią lemia hormonų svyravimai. Dažnas šlapinimasis prasideda dėl didėjančios gimdos spaudimo į šlapimo pūslę. Nors vaisius dar labai mažas, jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.

11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra ir ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Vienas svarbiausių rodiklių yra vadinamoji sprando raukšlės matmuo.

Antrasis trimestras (13-28 savaitės)

Antrasis trimestras dažnai vadinamas palankiausiu nėštumo laikotarpiu. Pykinimas ir vėmimas paprastai sumažėja, nuovargis taip pat mažėja, o moteris pradeda jaustis energingesnė. Šiuo laikotarpiu pradeda formuotis ir didėti pilvelis, vaisius auga ir stiprėja. Jau apie 18-20 nėštumo savaitę galima pajusti pirmuosius vaisiaus judesius, kurie iš pradžių primena lengvus burbuliukų plazdėjimą, o vėliau tampa vis aiškesni ir intensyvesni. Vaisiaus dydis gali siekti apie meliono dydį, o jo organai toliau vystosi. Ultragarsinis tyrimas 18-20 savaitę leidžia įvertinti vaikelio dydį, placentos vietą, vaisiaus vandenų kiekį ir vidaus organus. Taip pat gali pasireikšti pigmentacijos pokyčiai, t.y. odos patamsėjimas tam tikrose kūno vietose.

Antrojo trimestro metu moterys dažnai pastebi matomų pokyčių savo kūne: pradeda augti pilvukas, keičiasi laikysena, gali atsirasti nugaros skausmai. Didėjanti gimda ir pasikeitęs svorio centras apkrauna raumenis ir sąnarius. Taip pat gali pradėti tinti pėdos, blauzdos, o tai susiję su organizme kaupiamais skysčiais. Dėl hormonų poveikio gali atsirasti ir hemorojus. Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, fizinį aktyvumą ir vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties. Dėl hormonų pokyčių gali paburkti dantenos ir jos gali dažniau kraujuoti. Taip pat gali pasireikšti spuogų atsiradimas.

Trečiasis trimestras (29-40 savaitės)

Trečiasis trimestras - tai intensyvaus vaisiaus augimo ir pasiruošimo gimdymui laikotarpis. Vaisiaus dydis sparčiai didėja, jo organai ir plaučiai bręsta. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę tampa dažnesni, numatomi kas savaitę, o tai suteikia saugumo jausmą. Nėštumo pabaigoje gali vėl pasireikšti pykinimas, nes gimda spaudžia skrandį. Taip pat gali varginti dusulys ir padažnėjęs šlapinimasis. Gimda ima spazmuoti, ruošdamasi gimdymui - tai vadinamieji paruošiamieji sąrėmiai, kurie paprastai būna neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Vaisiaus padėtis gimdoje tampa svarbi - daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva, ruošdamiesi gimti. Nuo 37-osios savaitės vaisius jau laikomas visiškai pasiruošęs gimti.

Šiuo laikotarpiu gali pasireikšti didesnis skrandžio rūgštingumas, nugaros skausmai, tinimas. Svarbu stebėti svorio prieaugį - rekomenduojamas svorio padidėjimas priklauso nuo moters KMI prieš nėštumą. Jei pastojimo metu KMI buvo vidutinis, rekomenduojama priaugti apie 0,4-1 kg per savaitę antrojo ir trečiojo trimestro metu. Jei KMI buvo mažesnis, svorio prieaugis turėtų būti didesnis, o jei didesnis - mažesnis.

Dažni nėštumo metu pasireiškiantys nepatogumai ir jų sprendimo būdai

Nėštumas - tai ne tik džiaugsmas, bet ir daugybė fizinių bei emocinių iššūkių. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys nepatogumai apima:

• Pykinimas ir vėmimas: Apie 90 proc. nėščiųjų jaučia pykinimą, o apie 60 proc. vemia. Tai ypač būdinga 4-12 nėštumo savaitėmis dėl hormonų pokyčių. Vėliau, nėštumo pabaigoje, pykinimas gali atsirasti dėl gimdos spaudimo į skrandį.

  Patarimai: Vartokite imbiero arbatą, imbiero sausainius, valgykite nedidelėmis porcijomis, vengti aštrių kvapų ir riebaus maisto. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgykite sausą užkandį.

• Nugaros skausmas: Apie 50-80 proc. moterų patiria nugaros skausmus maždaug nuo penkto iki septinto nėštumo mėnesio. Tai lemia pakitusi kūno masė, svorio centras ir netaisyklinga laikysena.

  Patarimai: Nekilnokite sunkių daiktų, avėkite patogią avalynę, sėdėdamos paremkite nugarą pagalve. Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., joga ar mankštos, gali padėti.

• Tinimai: Dažniausiai tinsta pėdos, tačiau tinimas gali kilti aukštyn - blauzdomis, šlaunimis, pilvu, veidu ir rankomis. Tai susiję su skysčių kaupimu organizme.

  Patarimai: Valgykite daugiau vaisių ir daržovių, venkite sūraus maisto, gerkite pakankamai skysčių, venkite ilgalaikės sėdimos ar stovimos padėties.

• Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu, kurį lemia hormoniniai pokyčiai ir gimdos spaudimas į storąją žarną.

  Patarimai: Svarbi dieta: vartokite daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto, gerkite pakankamai skysčių, venkite pilvo pūtimą sukeliančio maisto.

• Strijos: Odos patempimai, kurie gali atsirasti ant pilvo, sėdmenų, krūtų ir šlaunų. Strijų atsiradimą lemia hormoninė veikla ir svorio pokyčiai.

  Patarimai: Naudokite specialius kremus ar aliejus, atlikite masažą. Svarbu drėkinti odą ir vengti staigių svorio pokyčių.

• Nuotaikų kaita: Besikeičiantys hormonai gali sukelti nuotaikų svyravimus.

  Patarimai: Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Giliai kvėpuokite ir venkite streso.

• Kietas pilvas: Nėštumo metu pilvo kietėjimas gali pasireikšti dėl Braxton-Hicks sąrėmių, gimdos augimo, virškinimo sutrikimų ar laikysenos pokyčių.

  Patarimai: Keiskite kūno padėtį, gerkite daugiau vandens, atlikite kvėpavimo pratimus, šilta vonia ar dušas gali padėti atpalaiduoti raumenis. Jei kietėjimas dažnas, skausmingas ar lydimas kitų nerimą keliančių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.

Pilvo augimas nėštumo metu

Vienas ryškiausių nėštumo požymių yra augantis pilvas. Jo dydis ir forma yra individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip moters kūno sudėjimas, svoris prieš nėštumą, vaisiaus dydis, vaisiaus vandenų kiekis, nėštumų skaičius ir net gimdos padėtis. Paprastai pilvas pradeda matytis apie 12-16 nėštumo savaitę, tačiau pirmą kartą gimdančioms moterims jis gali pasirodyti vėliau nei toms, kurios jau yra gimdžiusios. Gimdos dugno aukštis - tai svarbus rodiklis, naudojamas matuoti pilvo augimo tempą. Jis turėtų atitikti nėštumo savaičių skaičių su +/- 2 cm paklaida.

Nėra griežtos normos, kokia turėtų būti pilvo apimtis tam tikru nėštumo laikotarpiu. Svarbiausia, kad pilvas augtų tolygiai ir atitiktų nėštumo laiką. Jei gydytojas pastebi nukrypimų nuo normos, gali būti paskirti papildomi tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsinis tyrimas, kad būtų įvertintas vaisiaus augimas ir vaisiaus vandenų kiekis.

Veiksniai, galintys paveikti pilvo apimtį:

• Kūno sudėjimas ir svoris prieš nėštumą
• Vaisiaus dydis
• Vaisiaus vandenų kiekis
• Daugiavaisis nėštumas
• Gimdos padėtis
• Raumenų tonusas
• Ankstesni nėštumai
• Dubens forma

Kada sunerimti dėl pilvo augimo?

Nors kiekvienas nėštumas yra individualus, yra situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai apima atvejus, kai pilvas visai neauga, auga per greitai, ar kartu su pilvo augimu pasireiškia stiprus pilvo skausmas, kraujavimas ar sumažėję vaisiaus judesiai.

Ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu yra svarbi nėštumo priežiūros dalis, leidžianti įvertinti vaisiaus augimą, nustatyti nėštumo laiką ir patikrinti vaisiaus anatomiją. Paprastai rekomenduojama atlikti 1-2 ultragarsinius tyrimus nėštumo metu.

Nėštumas - tai nuostabus ir jautrus moters gyvenimo periodas. Svarbu rūpintis savimi, atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir, esant abejonėms ar nerimui, visada pasikonsultuoti su gydytoju.

tags: #pilvas #antro #nestumo #metu

• Kaip tinkamai naudoti kompresinį diržą po gimdymo
• kodėl verta lankyti baseiną su kūdikiu
• Metodai ir saugumas nutraukiant nėštumą Mažeikiuose
• Patarimai tėvams dėl vaikų dantų priežiūros
• Emocinio intelekto lavinimas