Kaip gimsta lietuvių kalbos naujadarai

Bet kuri gyva kalba, tarp jų ir lietuvių, nuolatos kinta. Kalba kinta, nes keičiasi visuomenės, arba kitaip - kalbos vartotojų, komunikacinės reikšmės. Nors leksika yra kaitliausioji ir atviriausioji kalbos sistemos dalis, kurioje vieni žodžiai eina užmarštin, o kiti gimsta, pati kalbos struktūra išlieka palyginti stabili. Vienas iš pagrindinių žodyno papildymo bei atnaujinimo būdų - naujų žodžių darymas iš jau esamų kitų žodžių. Tokie nauji žodžiai, atsiradę kaip morfeminės žodžių darybos rezultatas, vadinami naujadarais.

Naujadarų tipai ir jų paskirtis

Atsižvelgiant į vartojimo paskirtį, paprastai skiriami du naujadarų tipai: termininiai ir stilistiniai. Termininiai naujadarai (dar vadinami referentiniais, būtinaisiais ar nominatyviniais) siejami su stilistiniu neutralumu. Jų atsiradimą lemia poreikis įvardyti naujas realijas, todėl jiems svarbiausia informacijos perdavimo funkcija.

Stilistiniai naujadarai (dar vadinami ekspresiniais, fakultatyviaisiais, okazinais ar situaciniais) yra stilistiškai žymėti teksto elementai. Jiems itin svarbi emocinė ekspresinė funkcija, o lemiamas veiksnys - naujesnės, ekspresyvesnės raiškos poreikis. Stilistinis naujadaras - tai darybiškai stilistinių priedų įgijęs žodis, vartojamas norint sukelti skaitytojo emocinę reakciją, perteikti tai, kas žaisminga, intymu, laisva, nesuvaržyta, sąmojinga ar ironiška.

Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Nuo 2011 m. Lietuvių kalbos institute kuriamas ir nuolat pildomas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“. Naujažodžiai šiame duomenyne atspindi visuomenės kūrybiškumą ir gebėjimą reaguoti į gyvenimo naujoves. Žmonių kuriami naujažodžiai paneigia mitą, kad lietuvių kalba nesugeba prisitaikyti prie šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempo ir poreikių.

Duomenyno svarba ir turinys

Naujažodžiai yra tarsi eksperimentinis kalbos laukas, kuriame išbandomos jos galimybės, pasirenkami ir įtvirtinami nauji žodžių darybos modeliai. Duomenyne pateikiama informacija apie žodžio darybos taisyklingumą, vartosenos galimybes bei kodifikacijos statusą.

Visuomenės vaidmuo kuriant kalbą

Visa lietuvių kalba - ilgaamžis tautos kūrinys, ir mūsų dienomis ta kūryba nenutrūksta. Į ją yra įsitraukusi visa aktyvioji visuomenė. Visuomenėje gajus mitas, esą naujus žodžius gali kurti tik kalbininkai, - neteisingas: juos kuria rašytojai, vertėjai, žurnalistai, politikai, sportininkai, nuomonės formuotojai ir daugelis kitų. Gimtakalbiai geba šokdinti žodžius kaip patinka, pagal jau esamų žodžių darybos modelius ir taisykles.

Pirmiausia žodžio prigijimą lemia pats įvardijamas objektas ar reiškinys: ar jis paplitęs, ar apie jį dažnai kalbama. Jeigu kalbėsime apie bendrinę kalbą, svarbu ir tai, ar naujas žodis pritampa prie lietuvių kalbos sistemos, ar iš jo galima pasidaryti vedinių, ar jo reikšmė skaidri ir aiški, ar jis lengvai ištariamas.

tags: #kaip #gimsta #lietuviu #kalbos #naujadarai

• Jaunųjų Klaipėdos čempionų šventė
• Išsamus gidas apie pagalbinius apvaisinimo metodus
• Gilinkitės į asmeninės tapatybės paieškas.
• Patarimai dėl Sab Simplex
• lavinantys galvosūkiai vaikams