Vaiko ir paauglio psichologija: doc. dr. Visvaldo Legkausko įžvalgos

Vaikų ugdymo kelias, nors ir kupinas džiaugsmo, dažnai būna iššūkių pilnas. Norint geriau suprasti vaiko raidą, svarbu atkreipti dėmesį į įvairius aspektus - nuo melo atsiradimo iki savireguliacijos formavimosi ir paauglystės ypatumų. Doc. dr. Visvaldo Legkausko knyga „Vaiko ir paauglio psichologija“ (2013 m.) yra skirta padėti su vaikais dirbantiems specialistams ir tėvams suprasti pagrindinius vaikų ir paauglių psichologinės raidos ypatumus.

Melas vaikų gyvenime: natūralus reiškinys ar problema?

Nors melas dažnai suvokiamas kaip neigiamas dalykas, tenka pripažinti, kad tai yra neatsiejama gyvenimo dalis. Melo užuomazgos pastebimos jau nuo dvejų metų amžiaus, o 4-6 metų vaikų grupėje meluoja net 96 proc. vaikų. Kai atžala pradeda meluoti, tai rodo, kad vaikas jau geba suprasti, ką reikia padaryti ar pasakyti, kad kitas žmogus pagalvotų taip, kaip jis nori.

Jei vaikas meluoja, svarbu atsiminti keletą dalykų:

• Venkite bausmių. Bausmė tik skatina tobulinti melavimą ir ieškoti geresnių apgaulės būdų.
• Parodykite neigiamą požiūrį į melą. Bet koks melas, tyčinis ar ne, turi turėti pasekmes.
• Skatinkite tiesos sakymą. Parodykite vaikui, kad tiesos sakymas yra naudingesnis už melą.
• Sumažinkite pagundą meluoti. Stenkitės, kad vaikui nekiltų pagunda meluoti, klausdami apie jo veiklą, o ne spausdami prisipažinti.
• Būkite tinkamas pavyzdys. Vaikai mokosi iš tėvų, todėl patys turite būti sąžiningi.

Savireguliacija: gebėjimas valdyti save

V. Legkauskas savireguliaciją apibrėžia kaip „žmogaus mokėjimą stebėti savo mintis, jausmus ir elgesį bei juos koreguoti pagal savo tikslus ir situacijos keliamus reikalavimus“. Gebėjimas reguliuoti savo elgesį bei veikti pagal socialinius standartus rodo ankstyvosios raidos ir socializacijos kokybę.

Paauglystė: tapatumo paieškos ir iššūkiai

Paauglystė (12-18 m.) yra ryškus perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, apibūdinamas kaip savojo tapatumo atradimo siekis. V. Legkauskas pastebi: „paauglys su susižavėjimu atranda, kad niekas nieko jam negali įrodyti, jei jis nenorės būti įtikintas, kad kiekvienam argumentui galima rasti kontrargumentą“. Tai yra natūralus procesas, padedantis tapti savarankiškesniu.

Šiuolaikiniai paaugliai susiduria su specifinėmis problemomis, nes lytiškai bręsti pradeda anksti, o emociškai subręsta vėliau. Svarbu stiprinti tarpusavio vaikų ir tėvų ryšį, kad suaugęs būtų prieinamas pokalbiui bet kokiomis temomis. Bet kokia kritika vaiko išvaizdai ar aprangai turėtų būti išsakoma nesumenkinant jo orumo - švelniai ir išmintingai.

Suaugimas: kada vaikas tampa suaugusiu?

Psichologiškai suaugimas yra sudėtingas ir individualus procesas. V. Legkauskas išskiria keletą požymių, rodančių, kad žmogus bręsta:

1. Nebetiki pasakomis - supranta, kad besąlygiškų gėrybių nėra.
2. Nebežaidžia lėlėm - supranta, kad santykių pagrindas yra turinys, o ne išvaizda.
3. Pavalgęs išplauna savo indus - supranta, kad reikia tvarkyti save ir savo aplinką.
4. Moka kalbėtis su savimi - suvokia vidinės kalbos reikšmę ir gali rinktis savo emocijas.

tags: #4 #legkauskas #v #2013 #vaiko #ir

• Kūdikių užsiėmimai
• Nuo iššūkių iki iniciatyvų žindymo srityje
• skaityti apie Tauragės vaikų globos namų istorijas
• Viskas apie Grigorijų Lepsą: karjera ir asmeninis gyvenimas
• Žieminių batų vaikams vadovas