Kiaušialąstės brendimas ir apvaisinimas augaluose

Kiaušialąstė, dar vadinama kiaušinėliu arba makrogameta, yra moteriškoji lytinė ląstelė, turinti haploidinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Ji yra nejudri ir turi daug maisto medžiagų, reikalingų besivystančiam gemalui. Kiaušialąstė susidaro įvairiuose organizmuose - nuo dumblių ir grybų iki visų augalų.

Augalų pasaulyje kiaušialąstės susidarymas yra sudėtingas procesas, glaudžiai susijęs su mejoze ir gametofitų vystymusi. Šis procesas apima kelis etapus, pradedant nuo makrosporogenezės ir baigiant gemalinio maišelio susidarymu.

Makrosporogenezė ir makrogametogenezė

Makrosporogenezė prasideda sėklapradžio vystymosi stadijoje, kai susidaro nucelusas ir integumentai. Archesporinė ląstelė diferencijuojasi į dengiamąją ir sporogeninę ląsteles. Sporogeninė ląstelė tampa motinine makrosporų ląstele, kurioje vyksta mejozė. Po mejozės susidaro haploidinių makrosporų tetrada. Paprastai funkcionuoja tik viena apatinė makrospora, o kitos žūva.

Toliau vyksta moteriškojo gametofito, vadinamo gemaliniu maišeliu, susidarymas. Funkcionuojanti makrospora mitoziškai dalijasi. Branduoliai pasiskirsto į priešingus polius, susidaro vakuolė. Po pakartotinių dalijimųsi kiekviename gale susidaro po 4 branduolius. Vėliau po vieną branduolį iš kiekvieno galo pereina į centrą ir susilieja, sudarydami diploidinį centrinį branduolį. Branduoliai arčiau mikropilės apsigaubia citoplazma: vienas didesnis branduolys virsta kiaušialąste, o du mažesni - sinergidėmis. Trys branduoliai kitame gale sudaro antipodes.

Scheminis moteriškojo gametofito (gemalinio maišelio) susidarymas

Žiedo sandara ir funkcijos

Gaubtasėkliai augalai, vyraujantys didžiojoje planetoje dalyje, yra gyvybiškai svarbūs žmogui. Jų sėkmę lemia progresyvūs morfologiniai pokyčiai, tarp kurių svarbiausias - žiedo atsiradimas. Žiede apjungtos lytinio ir nelytinio dauginimosi struktūros ir funkcijos. Pavadinimas "Angiospermae" kilęs iš graikų kalbos, reiškiančios "sėklos indas", nes žiedui būdingi vaislapėliai, kuriuose vystosi sėklapradžiai.

Žiedo dalys: apyžiedį sudaro taurėlapiai (apsauginė funkcija) ir vainiklapiai (pritraukia apdulkintojus). Vidinėje dalyje yra kuokeliai (vyriškoji reprodukcinė dalis) ir piestelės (moteriškoji reprodukcinė dalis).

Žiedo sandaros schema

Vyriškoji lytinė ląstelė - spermijus

Vyriškoji lytinė ląstelė - spermijus - susidaro mikrogametogenezės metu. Tai dalijantis generatyvinei ląstelei žiedadulkėje arba dulkiadaigyje. Spermijai gali būti įvairių formų ir dydžių. Jie neturi žiūželių ir yra haploidiniai.

Apvaisinimas ir sėklos susidarymas

Apvaisinimas - procesas, kurio metu susilieja vyriškoji ir moteriškoji lytinės ląstelės. Augalų pasaulyje dažnai vyksta dvigubas apvaisinimas, būdingas gaubtasėkliams. Dulkiadaigiui pasiekus sėklapradį, vienas spermijus apvaisina kiaušialąstę, sudarydamas zigotą (iš kurios vystosi gemalas), o kitas spermijus susilieja su diploidiniu centriniu branduoliu, sudarydamas triploidinį endospermą (maitinamąjį audinį).

Kiaušialąstės brendimo procesas (ovogenezė) vyksta kiaušidėse. Nors gimstama su dideliu kiekiu užuomazginių kiaušinėlių (ovogonijų), iki lytinės brandos jų lieka gerokai mažiau. Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį bręsta keliolika folikulų, kuriuose yra pirminiai ovocitai. Prieš ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės I pasidalijimas, susidaro antrasis ovocitas ir pirmasis poliarinis kūnelis. Po ovuliacijos antrasis ovocitas pradeda mejozės II pasidalijimą, kuris baigiasi tik apvaisinimo atveju, susidarant subrendusiai kiaušialąstei (ovum maturum) ir antrajam poliniam kūneliui.

Dvigubo apvaisinimo schema

Po apvaisinimo prasideda keli procesai: pirminio endospermo branduolys dalijasi, formuodamas endospermą; iš zigotos vystosi gemalas; sėklapradžio dangalai virsta sėklos luobele. Endospermas, sudarytas iš triploidinio branduolio, aprūpina gemalą maistu.

Kai kurių augalų sėklos gali susidaryti ir be apvaisinimo (apomiksė), o kartais gemalas gali išsivystyti ne iš kiaušialąstės, o iš kitų gemalinio maišelio ląstelių (adventivinis gemalai) arba iš sėklapradžių vegetatyvinių ląstelių (aposporija). Kai viename sėklaprodyje išsivysto keli gemalai, tai vadinama daugiagemališkumu (poliembrionija).

tags: #piesteleje #subresta #kiausialaste



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems