Pienligė nėštumo metu: išsamus vadovas būsimoms mamoms

Pienligė, dar vadinama makšties kandidoze, yra viena dažniausių intymių infekcijų moterų tarpe. Ši grybelinė infekcija, kurią sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai - Candida albicans, tam tikru gyvenimo momentu pasireiškia net 3 iš 4 moterų. Apie 75 procentų moterų suserga ja bent 1 kartą gyvenime, o maždaug pusei iš jų pienligė kartojasi. Nėštumo metu pienligė pasireiškia dažniau nei įprastai.

Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl pienligė nėštumo metu yra dažnesnė, kokie yra jos požymiai, kaip ją saugiai gydyti ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat aptarsime natūralias priemones, gydytojų rekomendacijas ir realias moterų patirtis.

Kas yra pienligė ir kodėl ji dažnesnė nėštumo metu?

Pienligė, kitaip kandidamikozė arba kandidozė - grybelinis uždegimas, sukeliantis makšties gleivinės ir vulvos (išorinės moters lytinių organų dalies) dirginimą, intensyvų niežėjimą ir išskyras. Ją sukelia Candida genties grybeliai, dažniausiai - Candida albicans. Paprastai jis gyvena kūno viduje (pvz., burnoje, gerklėje, žarnyne, makštyje) ir ant odos, nesukeldamas jokių problemų. Įprastai Candida grybelis gyvena žmogaus organizme ir nesukelia jokių simptomų, kol neatsiranda disbalansas tarp mikrofloros ir imuninės sistemos.

Kiekvienos moters makštyje natūraliai yra subalansuotas grybelių, įskaitant Candida, ir bakterijų mišinys. Tam tikros bakterijos, vadinamos gerosiomis makšties bakterijomis (laktobacilos), apsaugo nuo grybelių pertekliaus. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms šis grybelis gali daugintis ir sukelti infekciją. Per didelis Candida augimas arba įsiskverbimas į gilesnius makšties ląstelių sluoksnius sukelia grybelinės infekcijos požymius ir simptomus.

Nėštumo metu šis balansas dažnai sutrinka. Organizmas pasikeičia taip, kad labiau apsaugotų besivystantį vaisių, tačiau tuo pačiu sumažėja natūralus atsparumas infekcijoms. Dėl hormonų svyravimų grybelinės infekcijos nėštumo metu yra pakankamai dažnos. Grybelinė infekcija nėštumo laikotarpiu pasireiškia iki dešimties kartų dažniau nei įprastai, nes padidėja estrogenų kiekis, kuris skatina gliukogeno kaupimąsi makšties gleivinėje, o tai tampa puikia terpe grybeliams daugintis.

Dėl šių priežasčių net moterys, kurios anksčiau niekada neturėjo pienligės, gali su ja susidurti pirmą kartą būtent nėštumo metu.

Pienligės simptomai nėštumo metu

Nėštumo metu pienligės simptomai dažnai pasireiškia intensyviau nei įprastai, nes gleivinė tampa jautresnė, o organizmas kitaip reaguoja į mikrofloros pokyčius. Svarbu atpažinti šiuos požymius kuo anksčiau, nes negydoma infekcija gali sukelti diskomfortą.

Dažniausi pienligės simptomai nėštumo metu:

• Baltos, tirštos, varškę primenančios išskyros - jos dažnai neturi kvapo arba yra lengvo rūgštaus kvapo.
• Intensyvus niežėjimas makšties ir lytinių lūpų srityje.
• Deginimo ar perštėjimo jausmas, ypač šlapinantis arba po lytinių santykių.
• Paraudimas ir patinimas makšties gleivinėje.
• Diskomfortas vaikštant ar sėdint, kai būklė progresuoja.
• Skausmingi lytiniai santykiai.

Kartais simptomai gali būti lengvi ir nepastovūs, todėl kai kurios moterys juos painioja su paprastu sudirgimu ar įprastomis nėštumo išskyromis. Vis dėlto, jei atsiranda bent keli iš išvardytų požymių, ypač kartu, labai tikėtina, kad tai kandidozė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išskyros dėl bakterinės vaginozės ar kitų infekcijų (pvz., trichomonozės) gali būti panašios, bet dažniausiai turi nemalonų kvapą ar kitokią spalvą (žalsvą, pilką). Todėl tiksliai diagnozei dažnai reikia gydytojo apžiūros ir tepinėlio tyrimo.

Priežastys ir rizikos veiksniai nėštumo metu

Nors pienligė nėštumo metu gali pasireikšti bet kuriai moteriai, tam tikri veiksniai žymiai padidina tikimybę, kad grybelinė infekcija išsivystys. Šie veiksniai susiję su organizmo hormoniniais, imunologiniais ir higienos pokyčiais.

Hormonų pokyčiai

Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra padidėjęs estrogeno kiekis nėštumo metu. Estrogenas skatina gliukogeno gamybą makšties sienelėse, sukuria palankią terpę Candida grybeliui daugintis ir sumažina apsauginių laktobakterijų veiksmingumą. Šie pokyčiai reiškia, kad net jei iki nėštumo mikroflora buvo stabili, ji gali pasikeisti ir suaktyvinti grybelio augimą.

Susilpnėjusi imuninė sistema

Nėščiųjų imuninė sistema šiek tiek susilpnėja, kad organizmas neatsakytų į vaisių kaip į svetimkūnį - tai taip pat sudaro palankias sąlygas infekcijoms. Dėl to susidaro terpė infekcijoms plisti, ypač makšties gleivinėje.

Antibiotikų vartojimas

Nėštumo metu kai kurioms moterims skiriami antibiotikai dėl šlapimo takų ar kitų infekcijų. Nors jie būtini, antibiotikai sutrikdo gerųjų bakterijų (ypač Lactobacillus) pusiausvyrą. Tai leidžia Candida grybeliui greičiau plisti, nes sumažėja konkurencija mikrofloroje. Net viena antibiotikų vartojimo savaitė gali išprovokuoti pienligę, ypač jei organizmas jau jautrus.

Mitybos įpročiai ir stresas

Nėštumo metu pasikeičia ne tik hormonai, bet ir medžiagų apykaita. Moterims dažnai padidėja apetitas, suvartojama daugiau angliavandenių (ypač saldumynų), o tai skatina Candida dauginimąsi. Nuovargis, stresas, didelis fizinis krūvis, netinkama mityba taip pat sujaukia intymios zonos mikrofloros pusiausvyrą. Stresas, protinė įtampa, peršalimas ar kitos infekcinės ligos gali susilpninti organizmo natūralią apsaugą intymioje srityje.

Netinkama intymi higiena ir apranga

Nors higiena yra svarbi, per dažnas prausimasis su stipriomis priemonėmis ar makšties plovimas (douching) gali pažeisti apsauginį makšties barjerą, išbalansuoti pH ir pašalinti natūralias laktobakterijas. Taip pat padidėjusi drėgmė nuo sintetinių apatinių ar kasdien dėvimų įklotų gali sudaryti šiltesnę, grybelio dauginimuisi palankesnę aplinką.

Ar pienligė pavojinga nėštumo metu?

Pienligė tiesiogiai nepakenks jūsų kūdikiui, tačiau negalima ignoruoti galimų komplikacijų. Nors pienligė tiesiogiai vaisiui paprastai nėra pavojinga, neprižiūrėta ji gali turėti netiesioginių neigiamų padarinių.

Negydoma pienligė gali sukelti nemalonų diskomfortą mamai, kuris gali paveikti miegą, nuotaiką, net santykius su partneriu. Ji taip pat padidina infekcijų riziką - sudirgusi gleivinė tampa jautresnė bakterijoms ar kitoms infekcijoms.

Svarbiausia rizika yra susijusi su gimdymu. Grybelinė infekcija gali būti perduota naujagimiui gimdymo metu. Tai gali sukelti bėrimą vystyklų dengiamose vietose ir burnos pienligę (vadinamąją „krūtininę kandidozę“). Tikimybė, kad pienligė gali būti perduota naujagimiui gimdymo metu, yra apie 2 procentus. Jei vis dėlto gimdymo metu naujagimis užsikrėtė pienlige, dažniausiai ji nėra pavojinga bei lengvai pastebima ir gydoma.

Negydoma ar pasikartojanti pienligė gali padidinti komplikacijų riziką gimdymo metu - infekcija gali patekti į gimdymo kanalus arba paveikti vaisiaus vandenis.

Pienligės diagnostika

Pastebėjus bet kuriuos aukščiau išvardintus požymius ir simptomus, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą. Nėščios moterys, pajutusios intymius negalavimus, tuoj pat turėtų kreiptis į savo ginekologą - priešingu atveju gali pakenkti ne tik sau, bet ir būsimam vaikeliui.

Pirmiausia surenkama anamnezė ir atliekami dubens organų tyrimai. Pienligė nesunkiai nustatoma įprastos ginekologinės apžiūros metu. Pienligei diagnozuoti paimamas makšties išskyrų tepinėlis. Kai makšties kandidozė kartojasi, gali būti paimamas makšties išskyrų pasėlis iš makšties. Tokiu būdu specialistas išsiaiškina konkrečią grybelio rūšį ir nustato jautrumą vaistams.

Svarbu žinoti, kad jeigu C. albicans natyviniame tepinėlyje nustatomi moteriai, kuri niekuo nesiskundžia, gydyti nereikia, nes šis mikroorganizmas gali būti normalios mikrofloros sudedamoji dalis. Tik gydytojai gali tiksliai diagnozuoti, ar susidūrėte su pienligės, ar kitos makšties infekcijos forma.

Saugus pienligės gydymas nėštumo metu

Nėštumo metu gydant pienligę svarbiausias principas - efektyvumas kartu su saugumu. Gydymas visada turėtų būti derinamas su gydytoju ginekologu, ypač nėštumo metu. Savarankiškas gydymas nerekomenduojamas.

Kadangi daugelis sisteminių vaistų (pvz., geriamos tabletės) nerekomenduojami dėl galimos rizikos vaisiui, gydytojai dažniausiai skiria vietines priešgrybelines priemones, kurios veikia tiesiogiai makšties gleivinėje. Dėl vaisiaus apsigimimų rizikos negalima vartoti geriamų priešgrybelinių vaistų.

Vietiniai priešgrybeliniai vaistai

Pagrindinis gydymo metodas - makšties žvakutės ar kremai, kurie naikina grybelį tiesiogiai. Dažniausiai skiriamos šios veikliosios medžiagos:

• Klotrimazolis - dažniausiai vartojamas vaistas nėštumo metu. Galima įsigyti be recepto, vartojamas 3-6 dienas. Pavyzdžiai: „Canesten“, „Clotrimazolum“.
• Ekonazolas - kitas saugus variantas, dažnai skiriamas, kai klotrimazolis neveiksmingas.
• Nistatinas - rečiau naudojamas, bet kartais skiriamas dėl geros tolerancijos.

Nors vaistai įterpiami į makštį, gydytojai dažnai rekomenduoja naudoti aplikatorių atsargiai arba rinktis žvakučių variantą be aplikatoriaus, ypač trečiąjį trimestrą.

Natūralios pagalbinės priemonės

Lengvais atvejais arba kaip papildoma priemonė gali būti naudojamos natūralios ir švelnios priemonės, tačiau jos neturėtų būti pagrindinis gydymo būdas:

• Probiotikai - gerųjų bakterijų kapsulės ar žvakutės padeda atkurti makšties mikroflorą.
• Kefyro ar natūralaus jogurto tamponai - liaudiška, bet švelni priemonė, padedanti sumažinti diskomfortą.
• Ramunėlių ar sėlenų vonelės - raminantis poveikis niežuliui ir deginimui.

Šios priemonės gali palengvinti simptomus, tačiau ne visada sunaikina grybelį, todėl esant stipriems simptomams reikia derinti su vaistiniu gydymu.

Ko vengti gydantis nėštumo metu?

• Savarankiškai vartoti geriamųjų priešgrybelinių vaistų (pvz., flukonazolas), ypač pirmame trimestre, dėl galimos rizikos vaisiaus vystymuisi.
• Naudoti eterinius aliejus (pvz., arbatmedžių, gvazdikėlių) makšties srityje - jie gali būti per agresyvūs.
• Daryti makšties plovimus - tai gali pabloginti būklę.
• Atidėlioti gydymą tikintis, kad „praeis savaime“.

Svarbu žinoti, kad turint pastovų lytinį partnerį, nuo pienligės turėtų gydytis ir jis, jei jam pasireiškia simptomai. Nors vyrai šia liga serga rečiau, jie gali būti pienligės nešiotojai.

Pienligės profilaktika nėštumo metu

Prevencija yra svarbiausia, ypač siekiant išvengti pasikartojančių infekcijų. Tinkama higiena ir gyvenimo būdo koregavimas gali padėti išlaikyti natūralų makšties mikrofloros balansą.

Tinkama intymi higiena

• Makštis moka pati save valyti. Niekada neplaukite makšties vidaus, net ir vandeniu. Prausti reikia tik išorinius lytinius organus ir tik švelniu, kuo mažesnį pH turinčiu muilu. Kvapnių prausiklių, dušo gelių, kurie keičia mikrofloros balansą, taip pat atsisakykite.
• Valykitės savo asmeniniu, švelniu rankšluosčiu, kurį keiskite kas dvi dienas.
• Renkantis tamponus, įklotus, atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. Rinkitės kuo natūralesnius, be cheminių priedų, sintetinių medžiagų ir kvapų. Naudojant reguliariai, juos keiskite.
• Pasinaudojusios tualetu, valykitės tik nuo priekio link nugaros kryptimi, kad iš išeinamosios angos nepakliūtų į makštį žarnyno bakterijų.
• Po maudynių baseine, jūroje, nusiprauskite po dušu, nebūkite su šlapiu maudymosi kostiumėliu - persirenkite.
• Venkite sintetinių higieninių įklotų.

Mityba ir gyvenimo būdas

• Atsisakykite cukraus ir perdirbtų produktų. Valgykite daugiau daržovių, gerųjų riebalų turinčių produktų (avokadų, žuvies), riešutų, baltymų. Bakterijos minta cukrumi, todėl, neduodamos joms maisto, galite sustabdyti vis pasikartojančias infekcijas.
• Valgykite daugiau šviežių daržovių, vaisių, grūdų.
• Venkite streso. Organizmas, patiriantis daug streso, nemoka atsiginti nuo daugelio infekcijų.
• Dėvėkite orui laidžius apatinius. Atkreipkite dėmesį, kokius dėvite apatinius. Sintetiniai audiniai nepraleidžia oro, o tai sukelia puikias sąlygas daugintis bakterijoms, todėl rinkitės medvilninius apatinius.
• Išlaikykite normalią makšties mikroflorą. Lytiniai uždegimai linkę kartotis, ypač jei sutrikusi ekosistemos pusiausvyra - jai atstatyti rinkitės pieno rūgšties bakterijas (probiotikus).

Gydytojų rekomendacijos ir moterų patirtys

Pienligė nėštumo metu - tai viena dažniausiai diagnozuojamų makšties infekcijų, tačiau, pasak gydytojų, nėra pagrindo ją ignoruoti ar „ištverti“. Specialistai pabrėžia, kad tinkamai ir laiku paskirtas gydymas yra saugus, efektyvus ir padeda išvengti nereikalingų komplikacijų.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Rasa P. sako:„Dauguma moterų nėštumo metu pastebi pakitusias išskyras ar niežulį, tačiau ne visos iškart kreipiasi į gydytoją. Tai klaida - pienligė gali būti labai varginanti, o negydoma infekcija sukelia diskomfortą, gali plisti ir net padidinti uždegimų riziką gimdymo metu.“

Specialistai taip pat pabrėžia, kad ne visos priemonės tinka nėštumo metu. Gydytoja Rasa tęsia:„Mes niekada neskiriame geriamųjų priešgrybelinių vaistų pirmame trimestre. Tačiau vietiniai vaistai - pvz., klotrimazolio žvakutės ar kremai - yra saugūs, jei vartojami teisingai. Dažnai pakanka 6 dienų kurso, kad simptomai visiškai išnyktų.“

Dar viena gydytojų pastaba - pienligė dažnai kartojasi, todėl svarbu po gydymo atkurti makšties mikroflorą probiotikais, neperlenkti lazdos su intymia higiena, apriboti saldumynų kiekį mityboje.

Gydytojai skatina moteris nekentėti ir neeksperimentuoti savarankiškai, o geriau pasikonsultuoti - net jei simptomai atrodo „ne tokie jau rimti“.

Štai keletas realių moterų atsiliepimų apie pienligės įveikimą nėštumo metu:

• „Antrą nėštumo trimestrą prasidėjo baltos išskyros ir niežulys. Galvojau, kad čia kažkas normalaus, bet kai pradėjo deginti, kreipiausi į gydytoją. Skyrė klotrimazolio žvakutes 6 dienoms - palengvėjimą pajutau jau po antros dienos. Dabar visada reaguoju iškart.“- Viktorija, 28 m.
• „Pienligė atsikartojo tris kartus nėštumo metu. Kiekvieną kartą gydytoja siūlė vietinį gydymą, o man labai padėjo ir probiotikų kapsulės. Dabar, kai vėl laukiuosi, profilaktiškai vartoju laktobacilų kursą ir dar nesusidūriau su infekcija.“- Laura, 31 m.
• „Bandžiau pati gydytis jogurtu, nes bijojau vaistų, bet rezultatas buvo trumpalaikis. Gydytoja paaiškino, kad vietiniai vaistai nėštumo metu saugūs. Po gydymo dar kurį laiką naudojau specialų prausiklį su rūgštine pH - pienligė nebegrįžo.“- Ieva, 34 m.
• „Man padėjo ne tik vaistai, bet ir tai, kad atsisakiau saldumynų. Kai mažinau cukraus vartojimą, pajutau, kad simptomai nebepasikartoja. Gydytoja sakė, kad Candida tikrai „mėgsta“ cukrų - ir tai pasitvirtino.“- Monika, 36 m.

Šios istorijos parodo, kad sėkmingas gydymas yra įmanomas, tačiau labai svarbu reaguoti laiku, nevengti gydytojo konsultacijos ir skirti dėmesio profilaktikai. Kiekviena moteris atranda savo veiksmingą derinį - svarbiausia nebandyti „išlaukti“.

tags: #pienlige #ir #nestumas

• Tėvų patirtis su Pampers
• Sužinokite daugiau apie Sofoklį
• svarbiausi komplektavimo aspektai
• Apie „Pažinimo takelį“
• Lazdynų vaikų poliklinikos teikiamos paslaugos