Prano Mažylio gimdymo namai: istorija, veikla ir uždarymas Kaune

P. Mažylio gimdymo namai, įsikūrę V. Putvinskio g. 3, yra puikiai žinomi kauniečiams. Didelė tikimybė, kad kažkas, kas skaitote šį tekstą, esate juos gimę ar gimdę. Ši įstaiga Kaune gyvavo beveik devyniasdešimt metų, per kuriuos tapo svarbia dalimi Lietuvos akušerijos istorijos. Deja, rekordiškai mažėjant gimstamumui, legendiniai P. Mažylio gimdymo namai užvėrė duris.

Profesorius Pranas Mažylis: akušerijos pradininkas Lietuvoje

Privatūs gimdymo namai elitinėje V. Putvinskio gatvėje buvo akušerijos bei ginekologijos tėvu Lietuvoje vadinamo Prano Mažylio didžiausia svajonė. Ją jis įgyvendino 1936-aisiais. Pranas Mažylis gimė 1885 m. sausio 24 d. Šilaikiškio vienkiemyje netoli Skapiškio. Tėvai buvo apsišvietę žmonės, todėl sūnų leido mokytis į Šiaulių gimnaziją, bet greitai perkėlė į Liepoją, kur mokėsi nemažai lietuvių. P. Mažylis įstojo į slaptą būrelį, suburtą Jono Biliūno, pradėjo domėtis tautinio išsivadavimo iš carizmo priespaudos klausimais. Jis aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose, buvo suimtas, kalinamas Ukmergėje ir Kaune. Vengdamas tolimesnio persekiojimo ir norėdamas studijuoti, P. Mažylis 1908 m. įstojo į Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos fakultetą.

Jis greitai pasižymėjo kaip gabus ir darbštus studentas, pradėjo dirbti demonstratoriumi anatomijos katedroje, vėliau tapo asistentu, aktyviai dirbo mokslinį darbą, už ką buvo premijuotas. 1914 m. P. Mažylis gavo medicinos daktaro laipsnį ir pradėjo dirbti gydytoju didelėje Krokuvos Šv. Lozoriaus ligoninėje bei universitete. Tik 1918 m. jam pavyko grįžti į Lietuvą. Įsikūręs Panevėžyje, jis savo iniciatyva įvedė tvarką apskrities ligoninėje. Priėmė į darbą ir atvykusį iš Dorpato dar studentą Vladą Kuzmą. Kai bolševikus iš Panevėžio galutinai išstūmė Lietuvos kariuomenė, dr. P. Mažylis ir V. Kuzma, kaip buvę miesto tarybos nariai socialdemokratai, buvo suimti ir atiduoti karo lauko teismui. Tik miesto visuomenei ir Lietuvos kariuomenės Panevėžio bataliono karininkui (vėliau žinomam diplomatui) Juozui Urbšiui užtarus, jie buvo paleisti.

1919 m. Raudonojo Kryžiaus vadovybė nutarė Panevėžyje įsteigti dar vieną ligoninę sužeistiesiems. Tai buvo pavesta dr. P. Mažyliui. Jis tai padarė per neįtikėtinai trumpą laiką - beveik du mėnesius, ir vadovavo abiem ligoninėms. Tuo metu laikinojoje sostinėje Kaune buvo įsteigti Aukštieji kursai, jiems reikėjo lektoriaus akušerijai ir ginekologijai dėstyti, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninei Kaune reikėjo direktoriaus, be to, reikėjo įsteigti akušerių kursus. Į visas šias pareigas 1920 m. buvo pakviestas dr. P. Mažylis. Dr. P. Mažylis dirbo ir universitete. 1922 m. vasario 16 d. įkūrus Lietuvos universitetą, jis išrinktas Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėju, jam suteiktas docento, o 1930 m. - profesoriaus vardas.

Labai ilgą laiką, 1922-1940 ir 1944-1966 m., šiai katedrai vadovavo. Profesorius ne tik rūpinosi gimdyvėmis, buvo vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje. Iškilus medikas nemažai pastangų paskyrė ir kovai su vėžiu. Apie 1922-1923 metus P. Mažylio iniciatyva komplikuotų gimdymų metu nukraujavusioms moterims Raudonojo Kryžiaus ligoninėje pradėti daryti tiesioginiai kraujo perpylimai. 1934 m. Kaune prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės buvo įsteigtas Kraujo perpylimo institutas. 1923 m. doc. P. Mažylio dėka Raudonojo Kryžiaus ligoninėje pradėta rentgeno terapija piktybiniams augliams gydyti, o 1928 m. ir gydymas radžio spinduliais. Tai buvo vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kur buvo taikoma spindulinė terapija. Jo pastangomis buvo rekonstruota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė: įkurta moderni Akušerijos ir ginekologijos klinika su ambulatorija, laboratorija, įrengtas operacinis blokas, bendrabutis tarnautojams. Prie ligoninės veikė ir poliklinika, kurioje ligones priiminėdavo ir prof. P. Mažylis: neturtingas moteris jis priiminėdavo nemokamai, o savo privačiame kabinete iš turtingųjų imdavo brangiai.

Profesoriaus iniciatyva 1932 m. vasarą Birštone buvo įsteigtas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vasaros skyrius ginekologinėms ligonėms gydyti - tai buvo ginekologinės kurortologijos pradžia. Universiteto Akušerinės ir ginekologinės klinikos struktūra, mokymo ir gydymo metodai neatsiliko nuo geriausių Vakarų Europos klinikų. Sudėtingiausias operacijas atlikdavo pats prof. P. Mažylis. Akademiko P. Mažylio veikla buvo labai įvairiapusė. Jis rūpinosi ne tik pedagoginio, mokslinio bei klinikinio darbo gerinimu, bet ir diferencijuota medicinine pagalba. 1951 m. jo pastangomis įsteigtas pirmasis specializuotas akušerinis skyrius, skirtas tuberkulioze sergančioms moterims iš visos Lietuvos. 1961 m. įsteigtas neišnešiotų naujagimių skyrius, 1953 m. vietoje vieno suorganizuoti du savarankiški ginekologiniai skyriai - operacinės ginekologijos ir konservatyvios terapijos ginekologinis skyrius, Moterų konsultacijoje įsteigti specializuoti kolposkopijos, uroginekologijos ir nevaisingumo kabinetai. Akademikas P. Mažylis visus gydytojus skatino dirbti mokslinį darbą, bet kartu teoriją visuomet sieti su praktika. Jam dalyvaujant apginta 10 kandidatinių ir viena daktaro disertacija. Jis pats aktyviai dalyvavo Lietuvos gydytojų suvažiavimuose, respublikinėse gydytojų akušerių ginekologų mokslinėse konferencijose, skaitė pranešimus, rašė straipsnius. Vis dėlto svarbiausias prof. P. Mažylio rūpestis buvo nėščiųjų ir gimdančių moterų būklė Lietuvoje bei gimdymo pagalbos gerinimo klausimai. Jo gyvenimo tikslas - „sveika motina ir sveikas kūdikis“.

Iš atsiminimų knygų ir metraščių, kuriuos nupiešė laikinoji gimdymo namų vadovė Irena Tumelionienė, prof. P. Mažylio paveikslas yra „Labai atsakingas, labai reiklus, kruopštus, sąžiningas, rūpestingas, reikalavo aukšto lygio priežiūros, nes gimdymas brangiai kainuodavo. Jis ir iš studentų reikalaudavo pačio aukščiausio lygio.“ Griežti reikalavimai kelti ir kolektyvui: akušerės visad vaikščiodavo su preciziškai baltomis kepuraitėmis, itin tvarkingos išvaizdos, puikiai išmanė savo darbą. Paskutiniais gyvenimo metais rūpinosi naujos akušerinės ginekologinės klinikos statyba, bet šios svajonės įgyvendinimo nesulaukė… Netikėta mirtis po stuburo traumos 1966 m. vasario 28 d. nutraukė jo gyvenimą. Profesorius palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

P. Mažylio gimdymo namų istorijos gairės ir modernumas

Nuo 1936 m. balandžio 4 d., kai Kaune įkurta ši privati akušerijos - ginekologijos ligoninė, o dabar įstaiga tiesiog vadinama P. Mažylio gimdymo namais - čia jau gimė 100 tūkst. kūdikių. P. Mažylio gimdymo namai atidaryti 1936 m., per beveik 90 metų čia pasaulį išvydo daugiau nei 100 tūkstančių naujagimių. Iki 2025-ųjų šioje įstaigoje gimė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, tarp jų - ir itin žymios asmenybės. „Pastatas buvo statytas ir įrengtas pagal to meto modernumo gaires, o statybininkai juos „pagimdė“ per devynis mėnesius“, - pastebi Ž. Rinkšelis. Pastato projekto autorius - Rytis Romanas Steikūnas, vėliau emigravęs į Braziliją. Anykštėnų biografijų žinyne minima, kad jis gali būti prisidėjęs ir prie legendinio Marakanos stadiono projekto.

Pirmaisiais metais čia gimdė pasiturinčios moterys, o 1940 m. ligoninė buvo nacionalizuota, akušerinė pagalba pradėta teikti visoms moterims ir ligoninės vadovės pareigas pradėjo eiti gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bliūdžiūtė. 1989 m. įstaigai suteiktas prof. P. Mažylio vardas, o fojė pastatytas profesoriaus biustas. Šiandien P. Mažylio įkurta ligoninė - Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas. P. Mažylio gimdymo namų vadovo pavaduotojas akušerijai ginekologijai Marius Goberis prisiminė, kad įstaigoje, veiklos pradžioje, per metus gimdavo po 2 tūkst. mažylių, o šiuo metu per metus po 1 tūkst. Jis pabrėžė, kad „šios įstaigos įkūrėjas prof. P. Mažylis susistemino akušerines ginekologines paslaugas, sukūrė sistemą, siekiančią mažinti vaikų ir motinų mirtingumą, rašė knygas, operacijų metodikas, kuriomis dar ir dabar naudojamės.“

Birželio 1 dieną P. Mažylio gimdymo namų kiemelyje surengta šventė Vaikų gynimo dienos proga - „Istorija atgimsta mažyliuose“. Joje apsilankė garbus svečias, šios ligoninės įkūrėjo, Lietuvos akušerijos pradininko prof. Prano Mažylio anūkas - Vasario 16-osios akto atradėjas, mokslininkas, dėstytojas prof. Liudas Mažylis. Jis kartu su tėvais ir seneliais gimdymo namuose įrengtame 6 kambarių bute gyveno iki 10 metų. Vos prasidėjus šventei prof. L. Mažylis ligoninei įteikė brangią dovaną - seną, firminį šios įstaigos voką su sveikinimu ir savo nuotrauka. „Tai mano senelio 1936 m. įsteigta ligoninė, apsilankius čia sukyla nostalgija. Pats juk dešimt metų pastate įrengtame bute gyvenau pas senelį P. Mažylį. Šiuo metu gyvenu visai netoliese. Nuostabu atvykti čia ir „kiaurai“ apžiūrėti laiptines, koridorius, kur prabėgo vaikystė. Tai stebuklingiausi prisiminimai! Jaučiuosi kaip atvykęs į gimtąjį namą“, - besišypsodamas kalbėjo prof. L. Mažylis. Sovietmečiu, kai privati P. Mažylio ligoninė buvo nacionalizuota, mažajam Liudui seneliai ir tėvai griežtai liepdavę nenuklysti į ligoninės koridorius, o aukštų čia buvę net keturi. „Išėjęs iš mūsų buto laiptinėje mačiau duris, per kurias buvo galima patekti į gimdymo namų patalpas, bet to niekada nemėginau“, - teigė L. Mažylis. Jis prisiminė, kad gimdymo namuose iki šiol stovi nemažai interjero detalių, išlikusi koridorių struktūra, laiptinių porankiai, kabinete stovi originali kėdė, kabo senasis šviestuvas, tebetarnauja tie patys laiptai, parketas. Dabar šiose patalpose įrengtos įprastos palatos ir operacinės, senojo buto - nelikę. Tiesa, apie jį primena netoliese stovintis P. Mažylio biustas. „Daug kas pasikeitę, pažiūrėkite kokie agregatai išdygo, viskas patobulėję, įrengtas baseinas, bet dera pažymėti, kad mano senelis statė šį pastatą kaip to meto moderniausią, viduje net stovi „Šindlerio“ liftas, kuris ir dabar vežioja žmones. Kaune tokių turbūt tik du", - pasakojo prof. L. Mažylis. Jis pastebėjo, kad sovietams nacionalizavus ligoninę, jos senelio butas nepaliestas, tad išliko dokumentai, baldai, knygos, tai paveldas, kurį anūkas iki šiol kruopščiai saugo. „Kaune prasidėjus leidimų statyboms išdavimui, senelis po 1960 m. gavo leidimą pastatyti kitą namą ir iš čia išsikraustė", - pasakojo profesorius. Laikinoji gimdymo namų vadovė Irena Tumelionienė džiaugėsi, kad prof. L. Mažylis dalį išsaugotos senelio bibliotekos padovanojo gimdymo namams. Ji pasakojo, kad anuomet privačioje ligoninėje gimdymas atsieidavo nepigiai. „Galėjo kainuoti tiek, kiek karvė, anų laikų rodikliais - tikrai nemažai", - pastebėjo I. Tumelionienė.

P. Mažylio gimdymo namų istorijos gairių lentelė

Per visą šios ligoninės istoriją stipriai pasikeitė požiūris į vyrų dalyvavimą gimdyme: anksčiau jų neįleisdavo į skyrių, tad būdavo, vyrai ir per langus įlipa ar paslapčia perduoda moterims lauktuvių. Dabar liberaliau, vyrai dalyvauja apie 60-70 proc. gimdymų. Tekste pabrėžiama, kad kadangi sveikatos apsaugos ir ypač gimdymo priežiūros būklė Lietuvoje buvo prasta, didžioji dauguma moterų gimdydavo namuose padedant ne visada medicininį išsilavinimą turinčioms pribuvėjoms, todėl P. Mažylis lėmė perversmą gerinant gimdymo kokybę Lietuvoje, sukūrė sistemą, siekiančią mažinti vaikų ir motinų mirtingumą, rašė knygas, operacijų metodikas, kuriomis yra naudojamasi iki šių dienų.

Gimdyvių patirtys: nuo priekaištų iki šilčiausių prisiminimų

Iššūkiai ir kritika natūralaus gimdymo atžvilgiu

Kai kurios gimdyvės, ieškančios natūralizmo gimdymo metu, liko su įspūdžiu, kad visas tas deklaruojamas natūralizmas yra tik marketingas. Prisistatę įrangos dėl vaizdo ir reklamos, o kai atvyksti gimdyti paguldo ant nugaros ir daro su tavim kas patogiau gydytojams, lygiai taip pat, kaip prieš 30 metų. Personalas neturi nei noro, nei įgūdžių priimti gimdymus kitokiose pozose ar siūlyti naudotis įranga. Viena gimdyvė pasidalino, kad akušerė tiek kišasi, kad atrodo, jog ji ir gimdo. Prasidėjus stangoms tupėjau, tai būtinai užrioglino ant stalo ir nežinau, ar tai susiję, ar ne, bet tada dingo stangos ir teko leisti oksitociną. Labiausiai nustebinęs patarimas buvo sėsti į kėdę, nes pavargsiu ir jėgų išstumti neliks. Aš iš skausmo (nuskausminamųjų nenaudojau) išvis sėdėti negalėjau, o ir šiaip tai man atrodo fiziologiškai prasčiausia padėtis gimdymui. Apie pagarbą pacientui Lietuvos gydytojai net negirdėję, ginekologai ir akušeriai - ypač.

Kitos gimdyvės patirtis Mažylio gimdymo namuose taip pat turėjo savo detalių. Atvažiavom 7 ryto, pamatavo tonusu, sako viskas į gimdyklą važiuojam. Bet nėra kuo manęs aprengti, nėra marškinių.. po geros valandos randa. Na gerai einam į gimdyklą, ten dar darbininkai kažką remontuoja. Ačiū d. greit prasišalino. Na sąrėmius pralaukiau, nuskausminamųjų neėmiau. Kai kaklelis buvo atsivėręs 8 cm. Tiesiog paguldė ant lovos. (Man šiaip gulėti būdavo skausminga) tai tada prasidėjo visas smagumas: dar reikejo "truputį" ramiai pabuti, kad tonusu pamatuotų. O man ir taip nugara dar skaudėjo, bet nu matomai dzin buvo. 9 cm jau man akyse juoduoja.. atneša popierius pasirašyti. Sakau gal vyras gali? Ne, negali. Tai spėkit ar aš supratau už ką pasirašau? Kadangi vandenys nebuvo nubėgę, tada jau nuleido vandenis ir prasidėjo gimdymas. Buvo pažadėta šeimyninė palata.. deja, negavom. Pagimdžiau greit, viskas sklandžiai, bet tos detalės..

Pozityvios patirtys ir personalo atsidavimas

Nepaisant iššūkių, daugelis gimdyvių turi ir labai šiltų prisiminimų apie P. Mažylio gimdymo namus. Pavyzdžiui, po kritinės pastabos, viena gimdyvė pridėjo: „Pliusai - parinko pusiau sėdimą padėtį (neguldė), operatyviai suleido oksitociną, kai dingo stangos, po kažkelinto atsisakymo naudotis patarimais paliko ramybėje ir grįžo tik per stangas.“ Kita moteris džiaugėsi: „Prieš savaitę pagimdžiau Mažylio klinikoje, tai neturiu jokių priekaištų realiai. Gimdymo metu personalo buvo daugiau nei reikejo, po gimdymo priežiūra išvis superinė, mum vaika ir nuprausdavo, ir galva išplovė, kiekvieną diena bamba isvalydavo, man tereikejo gulet ir zindyt, pampersa pakeisti. Be to dar sunkiai sekėsi pradžioje žindyti, bet ir su tuo reikalu labai greit padejo, uzkure man ten pieno per vieną para daktarai ☺️☺️. Budinčios seselės visos labai malonios, ko beparašysi visko duos, viskuom pagelbės ar patars. Gulėjom 4 paras, ir per jas sutikom labai daug daktarų, ir visi iki vieno buvo labai malonūs.“

Tuo tarpu čia dirbančio personalo kompetencijomis ir meile atliekamam darbui neleidžia suabejoti pats tikriausias įvertinimas - tai šilčiausi prisiminimai iš žmonių, kurie pačiomis jautriausiomis savo gyvenimo akimirkomis dalinosi būtent su čia dirbančiais medikais, akušeriais ir medicinos seselėmis. Nors, kaip teigia, čia gimdžiusios moterys, lemiamą akimirką joms padėjęs ne tik medicinos personalas, bet ir ta pati, kaip moterys įvardina, „švaros fėja Aldutė“. „(…) Kai jau buvau beveik praradusi sąmonę, pakėlusi akis į tuos žmones mačiau, kaip jiems visiems kartu su manimi skauda. Mano palatoje su manimi kartu gimdė kokie 8 žmonės! Iki šiol aš kiekvieną dieną apie juos pagalvoju. Didžiausias ačiū mano gydytojui Tomui Biržiečiui. Žmogus stebuklas, ne kitaip“, - savo nepaprasta patirtimi šioje įstaigoje dalinosi viena iš gimdyvių. „Tik patys geriausi atsiliepimai apie P. Mažylio gimdymo namai ir visą komandą! Tomas Biržietis nuostabus žmogus ir gydytojas, jo visa komanda yra labai stipri, empatiška, nuoširdi. Tokiais jautriais gyvenimo momentais kai į pasaulį ateina nauja gyvybė, visi darbuotojai išlieka tokie šilti, žmogiški, jautrūs ir palaikantys!“ - dalinosi kita moteris.

P. Mažylio gimdymo namų uždarymas ir pasekmės

Jau greitu metu gimdyvės iš visos Lietuvos tik iš istorijos vadovėlių prisimins pačioje Kauno širdyje prieš 89-erius metus įsikūrusius Prano Mažylio gimdymo namus, mat dėl sparčiai žemyn garmančio gimstamumo Lietuvoje, šių namų duris tenka užverti. Skelbiama, kad LSMU Kauno ligoninėje vyksta akušerijos ir ginekologijos paslaugų pertvarka - dėl mažėjančio gimdymų skaičiaus paslaugos koncentruojamos dviejuose padaliniuose. Per pastaruosius penkerius metus gimdymų skaičius Lietuvoje sumažėjo 20,8 proc., o Kauno ligoninėje - beveik 500 per ketverius metus. Trijų padalinių išlaikymas tapo finansiškai nuostolingas, todėl nuspręsta atsisakyti P. Mažylio gimdymo namų. Akušerijos ir ginekologijos skyriai per trejus metus patyrė 5,5 mln. eurų nuostolių, nors pati ligoninė dirbo pelningai. Kasdien priimama tik apie šešis gimdymus, todėl paslaugų koncentracija esą leis efektyviau išnaudoti resursus ir sumažinti darbuotojų krūvį. Tačiau pacientai raminami, kad jų interesai ir toliau išliks prioritetu - paslaugos bus teikiamos moderniuose skyriuose, o čia dirbantiems darbuotojams siūlomos darbo vietos kituose padaliniuose. Pasak ligoninės vadovų, pertvarka leis užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę ir saugumą. Procesas bus baigtas iki 2025 m. spalio, o ligoninė ieško būdų įamžinti P. Mažylio gimdymo namų istoriją.

Savo ruožtu į tokį širdį veriantį sprendimą kaipmat sureagavę kauniečiai iškart, tikėtina, atrado ir pagrindinę šio sprendimo „gyslą“. Pavyzdžiui, kad pastatas, kuriame jau netoli šimtmečio įsikūrę P. Mažylio gimdymo namai, kažkam reikalingas, mat panaudos sutartis - jau į pabaigą. „Blogai, matyt kažkas tai pavers į butus. Liūdna“, - spėliojo kita gyventoja. „Dar vienas pastatas centre bus parduotas už centus tam kam reikia“, - svarstė internautai. Visgi, apie tai išgirdęs ne vienas kaunietis ir kaunietė jau spėjo ir ašarą nubraukti - juk ne tik pačios čia kaunietės gimdžiusios, bet kai kurie ir patys pirmą kartą pasaulį išvydę šiuose namuose, o kai kurių net ir seneliai čia gimę. Optimizuojamos medicinos paslaugos Kaune.

Ilgus metus čia dirbantis personalas jaučiasi it riebų niuksą iš valstybės į kaktą gavęs - vietoje padėkų už šitiek į šį pasaulį priimtų naujų gyvybių ir nuo tėvelių veidų nedingstančių šypsenų prisiminus savo patirtį P. Mažylio gimdymo namuose, gavo nežinią ir baimę dėl rytojaus. Darbuotojų gretose dabar juntamos slogios nuotaikos, mat jie jaučiasi palikti likimo valiai - nors apie žymiųjų gimdymo namų uždarymą buvo žinoma iš anksto, daugelis tikėjosi sklandaus perėjimo į kitas darbo vietas. Iš pradžių buvo žadėta, kad visi galės tęsti darbą LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriuje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad naujų etatų nebus. Tai sukėlė didžiulį nerimą, ypač vyresnėms slaugytojoms, kurios liko be aiškių pasiūlymų ir nežinioje dėl savo ateities. Medikai piktinasi ne tik neaiškia situacija, bet ir nepalankiomis sąlygomis tiems, kuriems galbūt pavyks įsidarbinti kitur - darbo apimtys išaugs, tačiau atlyginimai nebus didinami. Kai kuriems teks palikti medicinos sritį arba ieškoti darbo kitose gydymo įstaigose. Jau beveik mėnuo, kai V. Putvinskio gatvės pradžioje esančių P. Mažylio gimdymo namų durys užvertos - toks sprendimas priimtas reorganizuojant LSMU Kauno ligoninę.

Pranas ir Antanina Mažyliai - Pasaulio Tautų Teisuoliai

1941 m. vokiečių okupacijos metais prof. P. Mažylis buvo atleistas iš universiteto kartu su kitais kairiųjų pažiūrų profesoriais ir dėstytojais. Jis toliau dirbo savo ligoninėje, kur slėpė žydus, padėjo belaisviams. Už tai 1993 m. (jau po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2003 m. Pranui ir Antaninai Mažyliams suteiktas Pasaulio Tautų teisuolio vardas. Jų garbei Teisuolių alėjoje Jeruzalėje pasodintas medis. Praūžus karo audroms, prof. P. Mažylis vėl grįžo į universitetą vadovauti katedrai ir klinikai. Tad dvigubai simboliška, kad spalio 24 d. Naująjį atminimo ženklą, liudijantį, kad Pranas Mažylis ir jo žmona per Holokaustą gelbėjo žydus, inicijavo Kauno žydų bendruomenė. Naujoji, itin subtili atminimo lenta primena apyrankę, dedamą ką tik gimusiems kūdikiams. Kitaip nei šio žanro kūriniams įprasta, lenta horizontali. „Šiame name Prano Mažylio ligoninėje 1936-2025 m. pasaulį išvydo tūkstančiai naujagimių.“

Atminimo ženklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir Mažylių anūkas, europarlamentaras Liudas Mažylis. Jis gimė jau pokariu, tačiau puikiai išmano šeimos istoriją. Be to, pats gyveno senelio įkurtos ligoninės pastate buvusiame šeimos bute. Penktadienio popietę jis dalinosi savo tetos Liūdos Mažylytės-Rasteikienės atsiminimais apie žmones, kuriems Mažylių šeima padėjo rizikuodama savo pačių gyvybėmis, laisve, turtu. Pagalbos prašyti žmonės pas Nepriklausomybės akto atradėjo senelį pradėjo eiti jau 1941 m. birželį, vykstant sukilimui. Pirmasis priglaustas - šios ligoninės statybų rangovas Isakas Judelevičius, po karo apsigyvenęs Izraelyje. Tiesa, šią ir kitas istorijas L. Mažylis išgirdo ne vaikystėje - okuopacijos metais apie tokius dalykus kalbėti vis dar nebuvo saugu. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje savo gelbėtojų galėjo pradėti ieškoti per Holokaustą išgyvenę žydai ar jų palikuonys. Būtent taip veikia titulo suteikimas - dėl savo gelbėtojo į „Yad Vashem“ institutą kreiptis turi patys išgelbėtieji. Titulą suteikia Izraelio valstybė. L. Mažylio tetos prisiminimuose minimos išgelbėtųjų Grigorijaus Teperio, Belos Gurvičiūtės ir Lilijanos Levintoffaitės pavardės. Beje, anot europarlamentaro, nors Pasaulio tautų teisuolių vardai suteikti jo seneliams ir tetai, ypatingai svarbus ir visos grandinės žmonių prisidėjimas padedant, perspėjant, neprasitariant, neskundžiant.

tags: #petro #mazylio #gimdymo #namai

• Skaitykite apie legendinį anime fenomeną – Astro vaikį
• Kaip vaiko gimimas veikia anksčiau nustatytą išlaikymo sumą?
• šiltos pėdkelnės šaltajam sezonui
• Apie Joną Mažanauską
• Kaip palengvinti dieglius nėštumo metu