Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dalykų Bendrąją programą pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų rekomendacijas. Rengiant mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymo programą ir planuojant ugdymo procesą visada būtina remtis ,,stipriosiomis“ mokinio ypatybėmis bei numatyti, kaip ,,apeiti“ arba lavinti ,,silpnąsias“.
Svarbu, kad programoje mokytojas konkrečiai įvardytų, ką mokinys jau žino, ką geba daryti ir kaip, kokiu būdu išmoksta greičiausiai. Taip pat svarbu įvardyti labai svarbius dalykus, kurių mokinys negeba (pavyzdžiui, neturi savarankiško darbo įgūdžių ir kt.), vengti teiginių ,,nieko nemoka“ ar ,,nieko nežino“. Organizuodama mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla gali pati pasirinkti programos sudarymo formą.
Pagrindiniai ugdymo principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Žaismės principas.
- Įtraukties principas: siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika. Išskiriami šie pagrindiniai kontekstai:
- Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
- Žaismės kontekstas: paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, pažįstant šeimos, mokyklos, regiono ir šalies kultūrinius ypatumus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: paskirtis - papildyti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti.
Ikimokyklinio ugdymosi sritys ir pasiekimai
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios yra ikidalykinės ir orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Pagrindinės ugdymosi sritys
| Srities pavadinimas | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Mūsų sveikata ir gerovė | Vaikų sveikatos saugojimas, sveikos gyvensenos įgūdžių ir saugaus elgesio formavimas. |
| Aš ir bendruomenė | Socialinių įgūdžių, bendravimo ir bendradarbiavimo bei tapatumo jausmo ugdymas. |
| Aš kalbų pasaulyje | Komunikavimo gebėjimų, žodinės ir nežodinės raiškos plėtotė. |
| Tyrinėju ir pažįstu aplinką | Smalsumo skatinimas, aplinkos objektų ir reiškinių pažinimas. |
| Kuriu ir išreiškiu | Kūrybinės raiškos galimybių tyrinėjimas, vaizduotės ir meninės saviraiškos ugdymas. |
Pavyzdžiui, srityje ,,Mūsų sveikata ir gerovė“ išskiriami šie esminiai gebėjimai:
- Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
- Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
- Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais taisykles.
Įtraukusis ugdymas ir teisiniai aspektai
Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos ugdytis pagal jo gebėjimus ir galias. 2024 m. rugsėjį įsigalioja Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad kiekvienam vaikui turi būti sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais.
Vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius. Mokykloje veikia specialiosios grupės, kurias lanko vaikai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kur dirba mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #bendruju #programu #pritaikymo #rekomendacijos