Petras Musteikis, žinomas lietuvių geologas ir paleontologas, gimė 1940 m. spalio 19 d. Kelmės rajono Vaiguvos seniūnijos Klapatauskių kaime valstiečio šeimoje. Jo gyvenimo kelias neatsiejamai susijęs su tremtimi, kuri paliko gilų pėdsaką jo ir daugelio kitų lietuvių likimuose.
1948 metais, būdamas vos aštuonerių metų, Petras Musteikis kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą. Tremties metai, trukę iki 1961-ųjų, praleisti Irkutsko srityje. Čia jis pradėjo savo mokslų kelią: 1948-1953 m. mokėsi Zulumajaus kaimo pradinėje mokykloje, o vėliau, 1953-1956 m., tęsė mokslus Zimos miesto vidurinėje mokykloje.

1956 m. P. Musteikis įstojo į Tomsko geležinkelių transporto inžinerijos elektromechanikos institutą, kurį 1961 m. baigė su pagyrimu. Grįžęs į Lietuvą, jis susidūrė su sunkumais, kurie buvo būdingi grįžusiems tremtiniams. Dėl komunistų partijos vadovų vykdomos politikos, jiems buvo sudaromos kliūtys apsigyventi ir dirbti gimtinėje. Tokia situacija vertė daugelį tremtinių ieškoti sprendimų: kai kurie likdavo Sibire, kiti grįždavo atgal į tremties vietas, o kai kurie įsikurdavo Latvijoje. Pasak P. Musteikio, tremtiniai nebuvo laikomi tinkamais gyventi komunistinėje visuomenėje, o sovietų valdžia sudarė kliūtis gyvenamosios vietos registravimui ir darbui.
Nepaisant kliūčių, Petras Musteikis 1961 m. pradėjo savarankišką darbą Vilniaus dyzelinių traukinių depo elektros ceche meistro padėjėju, inžinieriumi technologu. Nuo 1965 m. iki 1991 m. jis dirbo Vilniaus geležinkelių transporto technikume dėstytoju. Vėliau jo, kaip geologo ir paleontologo, karjera tęsėsi Vilniaus universitete, kur jis dėstė iki 2004 m., vadovavo Geologijos ir mineralogijos katedrai ir tapo profesoriumi. P. Musteikis taip pat aktyviai dalyvavo Lietuvos geologų sąjungos veikloje, buvo jos pirmininkas.
Petras Musteikis tyrinėjo Lietuvos silūro periodą, pritaikė matematinius statistinius metodus paleontologinių tyrimų medžiagai apdoroti ir prisidėjo prie valstybinės mokslo programos „Litosfera“ projekto koordinavimo. Jis yra paskelbęs daugiau nei 20 mokslinių straipsnių.

Tremties patirtis formavo ne tik Petro Musteikio asmenybę, bet ir paskatino jį gilintis į tremties istoriją. Jis dalijasi savo prisiminimais apie tai, kaip į Sibirą kartu su tėvais buvo ištremtas 1948-aisiais ir kaip į Lietuvą grįžo prabėgus 13 metų. Jo pasakojimai atskleidžia tremtinių likimus ir sunkumus, su kuriais jie susidūrė grįžę į tėvynę.
Dabartinėmis dienomis vis aktualesnė tampa tremtinių vaikų statuso problema. Pagal galiojančius įstatymus, tremtinio statusas suteikiamas tik tiems, kurie gimė, kai oficialiai tėvai buvo tremtyje. Tai sukuria absurdiškas situacijas, kai brolių ar seserų amžius gali skirtis vos metais, tačiau vienas jų jau negauna tremtinio statuso. Seime svarstomos įstatymo pataisos, kurios galėtų palengvinti tremtinio statuso suteikimą.
Petro Musteikio gyvenimo istorija yra liudijimas apie tautos skausmą ir atsparumą, apie asmenybės formavimąsi ekstremaliomis sąlygomis ir apie neišsenkančią viltį grįžti į laisvą Tėvynę.