Įdomūs faktai apie Prancūziją vaikams

Ar ruošiatės netrukus vykti į Prancūziją ar šiaip domitės šia šalimi? Prancūzija yra viena įtakingiausių Europos šalių, kurios istorija pilna svarbių įvykių, asmenybių ir kultūrinių pasiekimų. Ji garsėja savo kultūra, romantiška dvasia ir liberalumu. Prancūzija, oficialiai žinoma kaip Prancūzijos Respublika, yra valstybė Vakarų Europoje, turinti užjūrio teritorijų visame pasaulyje. Šalies sostinė ir didžiausias miestas - Paryžius. Prancūzijos pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio Francia, kuris pažodžiui reiškia „frankų žemės“.

Prancūzijos geografija ir gamta

Dėl savo geografinės formos Prancūzija dažnai vadinama „L’Hexagone“, arba šešiakampiu. Tai yra trečia pagal dydį Europos valstybė. Metropolinė Prancūzija šiaurės rytuose ribojasi su Belgija ir Liuksemburgu, rytuose - su Vokietija ir Šveicarija, pietryčiuose - su Italija ir Monaku, pietvakariuose - su Ispanija ir Andora. Vakaruose Prancūzija prieina prie Atlanto vandenyno Biskajos įlankos, šiaurėje - prie Lamanšo ir Pa de Kalė sąsiaurių, pietuose - prie Viduržemio jūros. Prancūzija ir Didžiąją Britaniją jungia tunelis. Iš vienos šalies į kitą galite nuvykti per 230-40 min., galima persikelti ir su automobiliais, gabenti krovinius.

Prancūzijos žemyninė dalis, kuri savo teritorijos forma primena šešiakampį, yra 547 030 km², su visomis užjūrio valdomis − 674 843 km². Už Europos ribų Prancūzija dar ribojasi su Nyderlandais (Nyderlandų Antilais) Karibų saloje San Martene (10 km), Brazilija (673 km) kaip ir su Surinamu (510 km) Prancūzijos Gvianos užjūrio departamente. Beje, 1/5 Prancūzijos yra už Europos ribų. Šiose teritorijose gyvena apie 2,5 milijono prancūzų. Prancūzai taip pat valdo dalį Antarktidos - Antarktidos rytuose esančią Adelės žemę. Šioje teritorijoje yra pietų magnetinis polius.

Prancūzijos paviršius ypatingas tuo, jog šalies viduryje vyrauja lygumos, o aukščiausi kalnai driekiasi palei valstybės sienas. Kalnai labai įvairūs, vieni seni ir žemi, kiti − jauni ir aukšti. Likusi dalis kalnuota − stambiausi kalnų masyvai yra Pirėnai pietvakariuose, Centrinis masyvas ir Alpės pietryčiuose. Didžioji Prancūzijos dalis yra vidutinių platumų klimato zonoje. Pietrytinėje šalies dalyje vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas. Šiaurės ir vakarų upės vandeningos ištisus metus, daugelis jų sujungta kanalais. Nėra abejonių, kad Prancūzija turi ilgiausia kanalų tinklą visoje Europoje − net 8000 km. Iš Alpių į Viduržemio jūrą teka vandeningiausia Prancūzijos upė − Rona.

Prancūzų kultūra ir gyvenimo būdas

Prancūzija - gardumynų ir prabangos šalis, kurioje pagaminti sūriai, vynai ir kvepalai vilioja turistus iš viso pasaulio. Prancūzų virtuvė yra laikoma viena svarbiausių pasaulyje ir net įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šalyje itin vertinami kokybiški ingredientai, ilgos valgymo tradicijos ir pagarba maisto ruošimo procesui.

Prancūziškas batonas: simbolis ir tradicija

Prancūziškas batonas - vienas tų produktų, kuriuos tikriausiai galėtume pavadinti šios šalies simboliu. Šis batonas yra nepamainoma kasdienio gyvenimo dalis. Prancūzai jį valgo ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei ar užkandžiauja tiesiog eidami gatve. Tradicinis prancūziškas batonas kepamas naudojant vos tris ingredientus: kvietinius miltus, vandenį, mieles arba raugą ir druską. Iš išorės jis turi būti traškus, o viduje - minkštas ir purus.

Šiuo metu vidutinis prancūzas per dieną suvartoja apie pusę prancūziško batono. Palyginimui, 1970-aisiais vienam žmogui tekdavo visas prancūziškas batonas per dieną. Prancūzijoje kepyklų tankumas yra didžiausias pasaulyje - jų šalyje yra net 32 000. Prancūzijoje galioja griežtos batono kepimo gairės: jų skersmuo turi būti apie 5-6 cm, o ilgis - 55-65 cm.

Maistas ir gėrimai

Prancūzijoje brangiu ir gana prabangiu gėrimu laikomas alus. Tačiau vynas nėra brangus, restoranuose užsisakius pietus juo dažnai vaišinama veltui. Prancūzai mėgsta vyną su vietinės gamybos sūriu. Šalyje gaminama 400 rūšių sūrio, tačiau parduotuvėse galite rasti net iki 1000 rūšių. Populiarus gėrimas - karštas šokoladas. Jį populiaru gerti iš dubenėlių, pamirkant kokią bandelę. Skirtinguose regionuose vynui gaminti naudojamos skirtingų rūšių vynuogės.

Prancūzų kalba

Nuo 1992 m. vienintelė oficiali kalba šalyje yra prancūzų. Neskaitant nykštukinių šalių, Prancūzija yra vienintelė vakarų Europos šalis, turinti tik vieną oficialiai pripažintą kalbą. Nepaisant to, valstybėje yra vartojamos 77 regioninės kalbos. Dar neseniai valdžia skatino šių kalbų nenaudoti, bet dabar jos yra netgi mokomos kai kuriose mokyklose. Beje, anglų kalba tarptautine ir įtakingiausia tapo palyginti neseniai - tik XX amžiuje, sustiprėjus JAV įtakai. Iki tol šimtmečius tarptautinės kalbos vaidmenį atliko prancūzų kalba. Įdomu tai, kad prancūziškai kalbančių žmonių Afrikoje yra daugiau nei Europoje.

Paryžius ir įžymiausios vietos

Prancūzija jau daugelį metų išlieka populiariausia turistų kryptimi pasaulyje. Per metus čia pailsėti ar susipažinti su vietos kultūra atvažiuoja nuo 70 iki 90 milijonų žmonių - tai daug daugiau nei visa jos populiacija! Didžiausią dėmesį traukia Paryžius, tačiau vis daugiau žmonių atranda ir kitus regionus - Provansą, Prancūzijos Rivjerą ar Alpių kalnus.

Eifelio bokštas

Eifelio bokštas yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir lankomiausių turistinių objektų pasaulyje. Šis ikoniškas metalinis bokštas, kuris stovi Paryžiaus širdyje, kasmet pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio. Bokštas buvo pastatytas 1889 metais inžinieriaus Gustave’o Eiffelio vadovaujamos komandos. Jo aukštis - 320.75 metro, jame yra du restoranai, paštas ir apžvalgos aikštelės. Bokšte veikia liftas, keliantis iki pirmų trijų apžvalgos aikštelių. Įdomus faktas: Eifelio bokštas turi 72 mokslininkų vardus, išgraviruotus Gustave'o Eiffelio, siekiant pagerbti jų indėlį į mokslą.

Ar žinojote, kad menininkai 1887 m. protestavo prieš Eifelio bokšto statybą? Jie vadino jį „gigantišku juodu dūmtraukiu“. Tačiau Gustave'as Eiffel ir architektas Stephenas Sauvestre gynė savo planus, lygindami Geležinę ledi su Egipto piramidėmis. Dabar tai vienas labiausiai atpažįstamų statinių pasaulyje.

Luvro muziejus

Paryžiuje esantis Luvras yra didžiausias meno muziejus pasaulyje ir vienas lankomiausių objektų Prancūzijoje. Muziejus išsiskiria ne tik savo dydžiu, bet ir istorine reikšme - pastatas anksčiau buvo karališkoji rezidencija. Ši buvusi viduramžių tvirtovė, dabar mamuto meno muziejus, nuolat yra lankomiausias muziejus pasaulyje. Luvro kolekcijoje yra daugiau nei 600 000 kūrinių, apimančių du tūkstantmečius pasaulio istorijos, ir jame yra žymiausias pasaulyje paveikslas - „Mona Liza“.

Paryžiaus Dievo Motinos katedra

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (pranc. Notre-Dame de Paris) - vienas iš labiausiai atpažįstamų pasaulio simbolių ir prancūziškosios gotikos šedevras. Ji stovi Senos upės saloje Île de la Cité. Sakoma, kad gotikinio meno šaknys glūdi Prancūzijoje, jis dar vadinamas prancūziškojo meno atšaka.

Paryžiaus katakombos

Paryžiaus katakombos - tai viena unikaliausių ir paslaptingiausių vietų visame Paryžiuje. Po romantikos sostine slypi milžiniškas požeminis pasaulis, kuriame ilsisi daugiau nei šeši milijonai miesto gyventojų, perkeltų iš perpildytų kapinių XVIII amžiuje. Tai paslėptas požeminių tunelių ir osuarijų pasaulis, besidriekiantis 322 km (200 mylių).

Įdomūs faktai apie Prancūziją

• Šviesos miestas: Paryžius savo „Šviesos miesto“ vardą pelnė ne tik dėl apšvietimo. Nors Paryžius buvo vienas pirmųjų Europos miestų, įvedusių gatvių apšvietimą, šis pavadinimas labiau prigijo XVII amžiaus viduryje, kai Paryžius tapo Apšvietos idėjų centru. Filosofijos ir mokslo pasiekimai šiuo laikotarpiu įrašė Paryžių į pasaulio žemėlapį.
• Džinsinio audinio kilmė: Ar žinote, kad džinsinis audinys, dar vadinamas „denim“, kilęs iš Nimes miesto Prancūzijoje pavadinimo? Levi Strausas įžvelgė šio audinio vertę ir ėmė siūti patvarias kelnes aukso ieškotojams.
• Laisvės statula: Ar žinote, kad viena populiariausiu Amerikoje statulų - Laisvės statula - buvo sukurta Prancūzijoje, tai Prancūzijos dovana JAV.

• Balandžio pirmoji: Balandžio pirmoji imta švęsti taip pat Prancūzijoje apie 1500 metus, kai šalyje įsigaliojo Grigaliaus kalendorius. Kalendorinių metų pradžia perkelta iš balandžio 1-osios į sausio 1-ąją. Tiems, kurie pamiršo šią reformą ir Naujuosius norėjo švęsti senu papročiu, tarp kovo 25-os ir balandžio 1-os dienos, imta krėsti pokštus.
• „Tour de France“: Tai populiariausios dviračių lenktynės pasaulyje. Per 21 dieną dviratininkai nuvažiuoja apie 3500 km. Iki 1985 metų lenktynėse dominuodavo Prancūzija ir Belgija. Vis dėlto Prancūzija išlieka lydere - jos atstovai laimėjo 36 kartus.
• Laiko juostos: Nors tai gali pasirodyti netikėta, Prancūzija turi daugiau laiko juostų nei bet kuri kita šalis.
• Pilių gausa: Prancūzijoje skaičiuojama apie 40 000 pilių ir jų griuvėsių. Ypač garsus Luaros slėnis, kuriame galima rasti vienus įspūdingiausių pilių kompleksų Europoje.
• Žaliasis Paryžius: Paryžius jau dabar turi apie pusę milijono medžių. Miesto valdžia paskelbė ambicingą planą pasodinti dar 170 000 medžių iki 2026 metų.
• Be STOP ženklų: Nors ilgą laiką Paryžiuje nebuvo nė vieno STOP ženklo (paskutinis buvo pašalintas 2016 m.), dabar vienas vėl pastebėtas 16-ajame rajone. Mieste dažniausiai galioja dešinės rankos taisyklė.
• Didžiulis maisto turgus: Rungis tarptautinis turgus yra didžiulis kompleksas, didesnis už Monako kunigaikštystę, kurioje kasmet parduodama beveik 2 milijonai tonų daržovių, sūrių ir žuvies.

tags: #apie #prancuzija #vaikams

• komfortas ir šiluma kūdikiams
• Sužinokite, kaip užtikrinti ramų kūdikio miegą
• Dujų kaupimasis kūdikiams
• Marlono Wayanso komedija
• Kodėl kiaušiniai plūduriuoja