Persileidimo tikimybė ir jos valdymas: išsamus gidas planuojančioms antrą vaiką

Persileidimas yra skaudi patirtis, paliečianti daugelį šeimų, o jo tikimybė neretai tampa ypač aktualiu klausimu planuojant antrą ar vėlesnį vaiką. Nėštumo nutrūkimas savaime yra dažna komplikacija, kuri gali turėti ne tik fizinį, bet ir stiprų emocinį bei psichologinį poveikį moterims ir jų šeimoms.

Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Persileidimas yra vaikelio netektis bet kuriuo nėštumo periodu, nes moteris jau išgyvena ryšį su užsimezgusia, labai artimai su ja susieta naujo žmogaus gyvybe.

Kas yra persileidimas ir jo rūšys?

Persileidimo terminu paprastai apibūdinamas nėštumo nutrūkimas iki šeštojo nėštumo mėnesio. Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai per pirmuosius 12 nėštumo savaičių. Ankstyvuoju persileidimu vadinamas nėštumo nutrūkimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių. Šie persileidimai sudaro didžiausią visų perinatalinių netekčių dalį - apie 75 proc. Antrajame nėštumo trimestre (13 - 20 nėštumo savaitę) įvykstantys persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų.

Yra keletas persileidimo tipų, priklausomai nuo nėštumo stadijos ir eigos:

• Ankstyvas persileidimas - įvyksta per pirmuosius tris nėštumo mėnesius.
• Vėlyvas persileidimas - įvyksta nuo 13-os iki 20-os nėštumo savaitės.
• Nesivystantis nėštumas - kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis.
• Gresiantis persileidimas - jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas.

Persileidimo statistika ir amžiaus įtaka

Bendra persileidimo tikimybė yra apie 10-20% visų diagnozuotų nėštumų. Didžioji dalis yra ankstyvieji, tai yra, iki trečiojo mėnesio įvykę persileidimai, jie sudaro maždaug 80 proc. visų persileidimų. Tačiau ši rizika smarkiai mažėja antrąjį ir trečiąjį trimestrą.

Persileidimo tikimybė labai priklauso nuo moters amžiaus bei kitų faktorių. Apibendrintą statistiką galima pateikti taip:

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis

Persileidimo tikimybė pagal nėštumo savaites

Tikimybė patirti persileidimą kinta priklausomai nuo nėštumo savaitės:

• 1-2 nėštumo savaitės: Šiame etape nėštumas dažniausiai dar nebūna diagnozuotas, tačiau gali įvykti labai ankstyvas persileidimas, vadinamas biocheminiu nėštumu. Tai įvyksta tada, kai apvaisintas kiaušinėlis neimplantuoja į gimdos sienelę arba nustoja vystytis. Persileidimas šiuo metu gali sudaryti iki 30-50% visų nėštumų, tačiau daugelis moterų net nežino, kad buvo pastojusios, nes persileidimas įvyksta prieš menstruacijų vėlavimą. Pavėlavusios ar kiek gausesnės mėnesinės gali būti ne tik dėl hormoninių sutrikimų ar streso, bet ir įvykus labai ankstyvam persileidimui. Yra kita dalis moterų, kurios kruopščiai planuoja nėštumą, anksti pradeda atlikinėti nėštumo testus, hormoninius kraujo tyrimus. Jos pastebi nėštumo hormono didėjimą kraujyje, kuris staiga sumažėja. Tai mediciniškai vadinama biocheminiu persileidimu.
• 3-4 nėštumo savaitės: Tai laikotarpis, kai dauguma moterų pastebi, kad jų menstruacijos vėluoja ir gali atlikti teigiamą nėštumo testą. Apie 25-30% nėštumų baigiasi persileidimu šiame etape. Didelė dalis ankstyvų persileidimų įvyksta dėl genetinių anomalijų, kurios trukdo normaliai vystytis vaisiui.
• 5-6 nėštumo savaitės: Šiuo metu nėštumas yra dažniausiai atpažįstamas ir diagnozuotas. Persileidimo rizika šiame etape yra apie 20-25%. Dažniausios priežastys - chromosomų anomalijos, embriono implantavimo problemos ar kitos genetinės priežastys.
• 7-8 nėštumo savaitės: Šiuo metu vaisiaus širdis paprastai jau pradeda plakti, o ultragarsu gali būti matoma vaisiaus augimo požymių. Jei ultragarsu matomas normalus širdies plakimas, persileidimo tikimybė smarkiai sumažėja. Persileidimo rizika yra apie 5-10%, jei vaisiaus širdies plakimas yra matomas ultragarsu.
• 9-12 nėštumo savaitės: Tai yra paskutinės pirmojo trimestro savaitės. Persileidimo rizika sumažėja, nes didelė dalis persileidimų jau būna įvykę per pirmąsias 8 savaites. Persileidimo tikimybė šiuo laikotarpiu sumažėja iki 2-5%.
• 13-20 nėštumo savaitės (antrasis trimestras): Po pirmojo trimestro persileidimo rizika labai sumažėja. Antrasis trimestras laikomas gana saugiu nėštumo laikotarpiu, kai dauguma nėštumų sėkmingai tęsiasi. Persileidimo tikimybė antrajame trimestre yra maždaug 1-2%. Antrajame trimestre persileidimai dažniausiai įvyksta dėl vaisiaus vystymosi problemų, placentos problemų ar gimdos kaklelio nepakankamumo.

Persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys apima chromosomų anomalijas, hormonų disbalansą, gimdos struktūros anomalijas, infekcijas ir imuninės sistemos problemas. Persileidimas gali kilti dėl vaisiaus patologijų, mamos ligų, socialinių-ekonominių priežasčių, net dėl tėvo kaltės (dėl vyro spermos patologijų).

Genetinės ir chromosomų anomalijos

Dažniausia ankstyvųjų persileidimų priežastis yra įvairūs chromosominiai neatitikimai. Apvaisinimo metu, netaisyklingai susijungus kiaušialąstės ir spermatozoido DNR, įvyksta persileidimas. Ši priežastis lemia apie 50-60 proc. nėštumų nutrūkimų. Chromosomų anomalijos dažniausiai pasitaiko, kai embrionas turi netinkamą genetinę medžiagą, o tai gali sukelti jo vystymosi nutraukimą. Apie 40 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Jei sutrinka lytinių ląstelių brendimas, vystosi chromosominės patologijos. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks lytinių ląstelių susidarymas. 7-14 dienos po apvaisinimo yra kritinis laikotarpis, kai bet koks žalingas veiksnys gali sukelti vaisiaus žūtį ir įvyksta ankstyvas persileidimas. Embrioniniu laikotarpiu (iki 12-14 nėštumo savaičių) visiškai susiformuoja individas, o žalingi veiksniai gali sutrikdyti atskirų organų ar sistemų vystymąsi.

„Moterys klausia: ar persileidimas yra natūralioji atranka, kai pati gamta atsikrato nesveikų vaisių?“

Motinos ir tėvo sveikatos veiksniai

Motinos sveikata labai svarbi vaisiui išnešioti. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip progesterono trūkumas, gali neleistinai paveikti nėštumo palaikymą. Taip pat, didžiulę reikšmę turi motinos lėtinės ir ūmios infekcijos. Svarbu nėštumo metu nesirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti, o nėštumo metu vengti kontaktų su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis.

Nepamirškime ir tėvo indėlio: yra įrodyta, kad spermoje esanti patologija, tarkime, nesubrendę spermatozoidai, chromosominės spermatozoidų anomalijos, padidėjęs spermos oksidacinis stresas ir kiti faktoriai gali nulemti persileidimą.

Gimdos struktūros ir kaklelio nepakankamumas

Savaiminis persileidimas, be komplikacijų, dažniausiai susijęs su reprodukcinės sistemos anatomija. Pagrindinės struktūros, paveiktos šios ligos, yra gimda, kiaušidės ir placentos audiniai. Gimda, kuri yra pagrindinis organas, atsakingas už nėštumo palaikymą, gali nesugebėti išlaikyti embriono dėl įvairių priežasčių. Kiaušidės gamina kiaušialąstes ir hormoninius signalus, kurie yra būtini nėštumo palaikymui. Dažnai persileidimą sukelia gimdos patologija (miomų mazgai, pertvara gimdoje, vystymosi anomalijos). Ji nustatoma echoskopiniu tyrimu ar darant gimdos rentgeno nuotrauką. Apie 3-7 procentų visų vėlyvų persileidimų įvyksta dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. Jis gali būti įgimtas arba įgytas (dėl įvairių traumų gimdant, aborto metu).

Kiti rizikos veiksniai

Kitos priežastys būna daug retesnės, tai yra įvairios infekcijos, genetiniai sutrikimai, kraujo krešėjimo ligos, kitos ligos, žalingi įpročiai.

• Moters amžius: Pagrindinis veiksnys - vyresnis moters amžius, tai yra keturiasdešimt ir daugiau. Su amžiumi tikimybė didėja.
• Gyvenimo būdas: Rūkymas, alkoholio vartojimas, gausesnis kofeino vartojimas. Vaisiaus žūtį ir persileidimą gali sukelti traumos (kai smūgio metu atsiskiria placenta), grubūs lytiniai santykiai, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, psichinės traumos, stresas. Svarbu nėščiosios darbo ir gyvenimo sąlygos.
• Kontraceptinės tabletės: „Ar kontraceptinės tabletės turi įtakos ankstyvajam persileidimui? - Tai yra niekuo nepagrįstas mitas.“ Nustojus gerti tabletes, pasibaigia jų veikimas ir moteris iškart gali pastoti. Nėra ko baimintis. Jei moteris pastoja net vartodama kontraceptines tabletes ar išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, nėra įrodymų, kad tai sukeltų didesnę apsigimimų ar persileidimų riziką.
• Stresas ir fizinis krūvis: Nėra įrodyta, kad tiek pakėlimas, tiek nugriuvimas, tiek stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą. Kad stresas turėtų įtakos, nėra įrodyta. Dažniausiai tai vis dėl to būna nulemta gamtos.

Persileidimo simptomai ir kada kreiptis į medikus

Pagrindiniai simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus ir spazmus. Kraujavimas gali būti lengvas arba intensyvus, o skausmai gali būti panašūs į mėnesinių skausmus. Kiti galimi simptomai apima tepimą, išskyras su krauju, sąrėmius, gimdos kaklelio atsivėrimą, kraujavimą. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Taip pat gali pasireikšti nėštumo simptomų išnykimas.

Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Savaiminio persileidimo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir ultragarsiniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti transvaginalinį ultragarsą, kad patvirtintų embriono buvimą ir jo vystymąsi.

„Moterys dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.“

Veiksmai įvykus persileidimui ir pasiruošimas kitam nėštumui

Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Gydymo galimybės priklauso nuo persileidimo stadijos ir moters sveikatos būklės. Daugeliu atvejų savaiminis persileidimas nereikalauja medicininio įsikišimo, tačiau jei persileidimas yra neišsivystęs (nesivystantis nėštumas) arba vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai, gali prireikti medicininės intervencijos, pvz., chirurginio gydymo (vakuuminės aspiracijos).

Po persileidimo labai svarbu tinkamai pasiruošti kitam nėštumui, ypač jei planuojamas antras ar vėlesnis vaikas. Nėra įrodyta, kad tiek pakėlimas, tiek nugriuvimas, tiek stresas ar pervargimas gali sukelti persileidimą, bet žalingų įpročių atsisakymas, nėštumo planavimas, nėštumo planavimas jaunesniame amžiuje, folio rūgšties vartojimas, vitamino D vartojimas, išsityrimas dėl galimų infekcijų padidina sėkmingo nėštumo galimybes.

„Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Mano rekomendacija būtų sulaukti pirmųjų mėnesinių ir vėl planuoti nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.“ Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju.

Tyrimai ir prevencija

„Jei tai yra pirmas ar antras [persileidimas], tai reiškia, kad greičiausiai jis įvyko dėl atsitiktinių priežasčių, ir tikimybė, kad pasikartos, yra maža. Bet jei įvyko du ar daugiau persileidimų iš eilės, reikėtų ieškoti atsakymo, kodėl taip galėjo atsitikti. Gali būti, kad organizme yra patologija, kurią išsprendus, radus priežastį, galima išvengti persileidimo.“

„Įvykus persileidimui patariu - pirmiausia bandykite išsiaiškinti priežastis. Tai ne visada pavyksta, bet bandyti verta. Kitą nėštumą būtinai planuokite, neskubėkite vėl be atodairos pastoti. Laikas Jums reikalingas, kad pailsėtumėte ir atliktumėte kelis svarbius tyrimus.“

Rekomenduojami tyrimai ir veiksmai:

1. Pirmiausia išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų. Jei sužinojote, kad sergate chlamidijoze ar kita lytiniu keliu plintančia infekcija, būtinai prieš vėl pastodama išsigydykite.
2. Prieš vėl pastojant reikėtų atlikti hormoninius tyrimus, apie juos smulkiau irgi papasakos ginekologas, jei reikia, jis skirs siuntimą pas gydytoja endokrinologą.
3. Būtinai atlikite echoskopinį bei rengenologinį gimdos tyrimą, gali daug kas paaiškėti (gal persileidimas įvyko dėl kokių gimdos patologijų).
4. „Lengva patarti, bet vis dėlto - prieš vėl pastodama pasistenkite susitvarkykite buitį, darbo ir poilsio sąlygas.“

„Bet jei įvyko tik vienas persileidimas, vargu, ar jau reikia ieškoti patologijų.“

Gimdos kaklelio nepakankamumas ir jo valdymas: Dalios atvejis

Šis aspektas yra ypač svarbus moterims, patyrusioms pasikartojančius vėlyvus persileidimus, kaip antai Dalios atveju: „Sveiki, man 35 metai. Auginu 15 metų dukrą ir 12 metų sūnų. Su vyru pajutome, kad ilgimės mažo vaikelio - pagranduko. Netikėtai pastojusi net nesvarsčiau, gimdyti ar ne. Iki 3 mėnesių nėštumo viskas buvo gerai. 13-ą savaitę po varginančios kelionės pasirodė tamsių išskyrų. Į gydytoją nesikreipiau, trečią dieną pradėjo skaudėti pilvo apačią, pasirodė kraujo. Gydytojas apžiūrėjęs pasakė, kad kaklelis uždaras, tik gimda kietėja. Didelės rizikos persileisti nėra. Begulint palatoje po 20 minučių pasirodė daug kraujo ir įvyko staigus persileidimas. Gydytojas pasakė, kad staiga atsidarė kaklelis. Per ankstesnius nėštumus ta pati bėda pasireikšdavo vėliau - apie (pirmą kartą apie 6, antrą kartą - apie 4,5 mėnesį). Labai norėčiau specialistų nuomonės, patarimų. Kaip man elgtis toliau, jei vėl pastočiau? Ar man įmanoma išnešioti kūdikį? Esu sutrikusi, praradusi pasitikėjimą. Kas darosi su mano gimda? Kodėl gimda su kiekvienu nėštumu darosi vis jautresnė, o persileidimo rizika vis didėja? Kodėl gimda praranda gebėjimą išlaikyti vaisių? Ar todėl, kad nusilpo gimdos raumuo? Kur kreipti? Ar yra preparatų, kurie nėštumo metu atpalaiduoja gimdą, neleidžia atsiverti kakleliui? Neišnešiotumas - labai aktuali akušerijos problema. Planuojant kitą nėštumą reikėtų jas išsiaiškinti, kad vėl neįvyktų tragedija.“

Dalios atveju, kur persileidimas įvyko dėl staigaus gimdos kaklelio atsivėrimo, ir tai kartojosi su kiekvienu nėštumu, tai rodo gimdos kaklelio nepakankamumą. „Jums, Dalia, siūlyčiau pabandyti dar kartą. Kadangi jau turite du vaikus, manau, pagranduką išnešioti galite. Daugybė moterų po persileidimo puola į neviltį, skuba bandyti vėl ir kuo greičiau. Neskubėkite, laiko dar turite. Jei būsite rami, neįsibauginusi, ir gimda bus ramesnė. Juk gimda yra jautri kūno dalis, ji reaguoja ne tik į fizinius dirgiklius, bet ir į moters nuotaikas.“ Šiuolaikinė medicina turi priemonių, padedančių išnešioti kūdikį, esant gimdos kaklelio nepakankamumui, pvz., kaklelio užsiuvimą (cerklažą).

Be to, moterims, kurios patyrė persileidimus dėl hormoninių sutrikimų, gali būti skiriami hormoniniai preparatai.

Psichologinis persileidimo poveikis ir pagalba

Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Persileidimo patirtis dažnai apsunkinama aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. „Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir to, ką sako kiti.

Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių.

Vaikelio netektis vėlesnėje stadijoje skaudi tuo, kad ji būna labiau netikėta, nes moteris, praėjusi pavojingiausią pirmojo trimestro laikotarpį, pasijunta saugesnė. Trauma dar padidėja, jei moteris jau buvo pajutusi vaikelio judesius. Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba tik jam gimus ypač skausminga, nes ir pati moteris, ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Jau paruoštas kūdikio kraitelis, galbūt jau išrinktas vardas, galbūt jau pradėjo gamintis pienas, o vyresnieji vaikai laukia, kada galės pamatyti savo broliuką ar sesutę.

Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Paprastai netekties skausmo ciklas tęsiasi maždaug iki dviejų metų, tačiau kai kuriais atvejais gali tęstis ir ilgiau.

• Šoko ir nevilties stadija: Pradžioje moteris (tėvai) patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti.
• Ilgesio ir ieškojimo stadija: Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko, kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių - buvusios ir esamos - išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę.
• Susitaikymo stadija: Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas - bejėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį.

Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis.

Psichologinė pagalba taip pat svarbi, kad moterys galėtų susidoroti su emociniais padariniais. Krizinio nėštumo centras siūlo individualią psichologo konsultaciją, moterų, patyrusių persileidimą, savitarpio paramos grupes ir „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijas.

• „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos - tai terapinė dviejų su puse dienų grupė žmonėms, kurie po aborto ar persileidimo išgyvena emocinį ar dvasinį skausmą. Tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių įsipareigojimų, susitelkti ties savimi, savo išgyvenimais, iškelti ir pripažinti užgniaužtus pykčio, gėdos, kaltės, gedulo ir kitus jausmus.
• Savitarpio paramos grupės - tai specialisto (psichologo, socialinio darbuotojo ar kt.) vedami užsiėmimai, kurių narius vienija panaši patirtis. Grupės dalyviai pasakoja vieni kitiems savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, duoda patarimus, pastiprina ir palaiko vienas kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų.

tags: #persileidimo #tikimybe #laukiantis #antro

• Darbo pokalbiai ir šeimos planavimas
• Knygos kūdikiams
• Sužinokite apie vaikų gydytojų darbo grafikus ir teikiamas paslaugas
• Viskas apie erkių įkandimus
• Šventiniai bodžiukai mažyliams