Kūdikystė - toks laikotarpis, kai mažas žmogus yra labai imlus. Šiuo ankstyvuoju etapu formuojasi ir vaiko kalbos pagrindai. Viena iš didžiausių dovanų tėvams - graži vaiko kalba. Ikimokyklinio bei priešmokyklinio amžiaus vaikai kalbėti mokosi stebėdami, žaisdami, mėgdžiodami ar kitaip veikdami juos supančioje aplinkoje. Vaikui svarbus ne jo veiklos rezultatas, o pats procesas. Svarbiausia - vystyti beribes potencialias vaiko galimybes, kad jo gyvenime ir pasaulyje būtų daugiau džiaugsmo.
Kalbos pavyzdį vaikai dažnai perima iš artimiausios aplinkos, todėl dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais būtina daugiau dėmesio sutelkti ne tik į vaikų kalbinių gebėjimų ugdymą, tačiau ir turtinti bei plėsti jų žinias apie turtingą lietuvių kalbos lobyną, atskleisti tautosakos formų įvairovę bei skatinti turtingą kalbą vartoti kasdieniame komunikacijos procese. Viskas, ką vaikas daro rankomis - piešia, išmėto žaislus, plėšo popierių - vysto jo intelektą ir kūrybiškumą. Šiame kontekste, paprasti, bet universalūs žaislai atlieka svarbų vaidmenį.
Apsidairykite aplink - nustebsite, kiek yra paprastučių žaislų, kurie buvo naudojami amžių amžius. Tai molis, popierius karpymui, spalvotas popierius figūroms lankstyti. Šias medžiagas vienija tai, kad jos neturi konkrečios formos ar paskirties. Kitaip tariant, joms galima suteikti bet kokią formą. Būtent todėl jos - idealūs žaislai ankstyvame amžiuje, kai vaiko intelektas vystosi greičiausiai.

Perkeltinės reikšmės frazių supratimas ir vartojimas yra svarbi kalbos ugdymo dalis. Siekiant turtingos ir turiningos vaikų kalbos Panevėžio lopšelyje-darželyje „Draugystė“ buvo įgyvendinamas projektas „Tautosakos lobių skrynią pravėrus…“. Projektas skirtas priešmokyklinio amžiaus vaikams, kadangi šio amžiaus ugdytiniai jau geba suprasti perkeltinės reikšmės mintis, patys pajėgūs kurti netiesioginę reikšmę turinčias frazes. Pagrindinis projekto tikslas buvo ugdyti vaikų kalbą panaudojant įvairias lietuvių liaudies tautosakos formas. Tikėjomės, kad projekto metu ugdytiniai ne tik sužinos skirtingų lietuvių liaudies palyginimų, patarlių, skaičiuočių, šventinių papročių, bet ir išmoks žaisti šventinius ratelius, būrimus, žaidimus, žinos liaudiškų dainų, galės paaiškinti perkeltinės reikšmės frazes ir patys jas vartoti.

Projektas buvo vykdomas per kelis mėnesius, kiekvieną mėnesį skiriant dėmesį skirtingoms tautosakos formoms, kurios padėjo vaikams geriau perprasti kalbos niuansus ir perkeltines frazes. Veiklos, kurias organizavo logopedė kartu su grupės auklėtoja, vyko kartą per savaitę. Taigi, spalį pradėjome su skaičiuotėmis. Lapkritį aptarėme papročius. Gruodį ruošėmės adventui mokydamiesi dainas, ratelius, žaidimus, burtus. Sausį skaitėme sakmes, legendas, padavimus, kūrėme pasakas. Vasarį pažindinomės su mįslėmis. Kovą mokėmės greitakalbes ir įvairius pajuokavimus bei pamėgdžiojimus. Balandį aiškinomės patarlių reikšmę ir kūrėme palyginimus apie save bei grupės draugus. Projektą vainikavome kartu su tėveliais organizuodami viktoriną. Patikrinome ne tik vaikų, bet ir tėvų žinias.
Mažųjų pokštautojų ištarti „perliukai“ puikiai iliustruoja, kaip vaikai suvokia pasaulį ir kalbą, dažnai interpretuodami frazes tiesiogiai, be perkeltinės prasmės. Kartais juokinga, smagu, o kartais - ir baugu ar net per plauką nuo nelaimės. Atskiro dėmesio reikalauja ir ištarti jų perliukai. Beskaitant linksmas mažųjų frazes ir pasakymus, peršasi noras išleisti atskirą knygą-rinkinį. Štai keletas linksmų ir pamokančių pavyzdžių:

Poezijos įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dova. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Tai padeda formuoti turtingesnę kalbą ir gebėjimą suvokti ne tik tiesioginę, bet ir perkeltinę frazių prasmę.
Tam, kad eilėraščių mokymasis būtų efektyvus ir malonus, svarbu laikytis kelių principų:

tags: #perkeltines #frazes #vaiku #darzelyje