Nėštumas - džiaugsmo bei jaudinančio laukimo laikas, net ir tuomet, jei laukiamas kūdikis - ne pirmas. Nors ir perskaičiusi kalnus informacijos ar lankiusi specialius kursus, dažna mama supranta, kad beveik nieko nežino. Būtent dėl šios priežasties, kai naujai mamai dar trūksta pasitikėjimo savimi, kai kankina įvairios baimės, labai svarbu suteikti ne tik kokybišką informaciją, bet ir padėti praktiškai.
Pirmas apsilankymas pas gydytoją neretai sustiprina smalsumą ir sužadina norą dar aktyviau domėtis vaiko augimu, galimybėmis jį pamatyti darsyk. „Privalomuosius nėščiųjų tyrimus suskirstyčiau į dvi grupes: ultragarsinius vaisiaus tyrimus ir laboratorinius.“
Tyrimus ultragarsu būtina atlikti 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitėmis. Viena iš labiausiai jaudinančių akimirkų pirmosiomis nėštumo savaitėmis gali būti laikomas tyrimas ultragarsu. Jo metu tėvai pirmą kartą išvysta savo kūdikį monitoriaus ekrane. „Pirmasis vaisiaus tyrimas ultragarsu reikšmingas ne tik kaip galimybė įvertinti vystymosi procesus, bet ir kaip svarbi tėvų pažintis su vaiku. Pastebima, kad tuo momentu, kai monitoriaus ekrane tėvai išvysta vaiką, užsimezga arba dar labiau sustiprėja svarbus tarpusavio ryšys.“
Svarbus ir kitas kraujo grupės tyrimas su rezus faktoriumi. Jeigu nėščiosios RhD (-), o vyro RhD (+), tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 savaitę dėl RhD antikūnų. Tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Jis gali pažeisti vaisių: vaisiui gali jau gimdoje atsirasti anemija, prasideda vaisiaus vandenė, pažeidžiami vidaus organai, smegenys. Nuo 24 nėštumo savaitės pradedamas matuoti gimdos aukštis, toliau vertinamas vaisiaus širdies ritmas. 35-36 nėštumo savaitę atliekamas pasėlis dėl BGS infekcijos. Jis parodo, ar gimdymo metu nėščiajai turėtų būti suleisti antibiotikai, kurie mažina naujagimio įgimtos infekcijos riziką.
„Nėščiosios nerimauja dėl įvairiausių situacijų, o dažniausiai - dėl vaisiaus būklės: ar pakankamai auga, ar gerai jaučiasi vaisius gimdoje, ypač, kai suretėja vaisiaus judesiai. Dažni klausimai, ar nepakenks vaisiui, jeigu naudos tam tikrus vaistus, vartos produktus, sportuos, turės lytinių santykių.“ Vidutinis apsilankymų skaičius pirmą kartą gimdančioms - apie 10. Pakartotinai gimdančioms skiriami vidutiniškai 7 apsilankymai. Jų kiekis daugėja, esant didesnei nėštumo rizikai, galimai patologijai.
„Visų apsilankymų metu patariu drąsiai kreiptis į specialistą ir nebijoti užduoti visų rūpimų klausimų, nes kai gaunama patikima informacija, nėščioji jaučiasi ramiau ir jai nebereikia pasikliauti informacija iš nepatvirtintų (o dažnai ir klaidingų) lūpų“, - apie gimdyvių priežiūros svarbą pasakoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė S. „Dažni tyrimai nėra būtini, svarbiausia - tinkama gimdyvės priežiūra.“

Pirmąją naujagimio gyvenimo dieną šiam tenka ištverti daugybę iššūkių. Medicinos personalas ką tik gimusiam naujagimiui turi atlikti daugybę procedūrų.
Gimdymo palatoje naujagimį prižiūrintis medicinos darbuotojas privalo atlikti žemiau aprašomas užduotis.
Naujagimio pažymėjimas. Iškart po gimimo - dar esant gimdymo palatoje - naujagimį turi pažymėti, kad šis nepasimestų. Žymėjimas paprastai atrodo taip: ant ką tik gimusio vaiko kojų arba rankų yra pritvirtinamos kortelės su pagrindiniais duomenimis. Šie duomenys yra: mamos vardas ir pavardė, vaiko lytis, gimimo data ir laikas. Prieš užsegant juosteles/korteles, gimdymo palatoje esanti mama ar tėtis turėtų patikrinti ant jų esančią informaciją.
Naujagimio būklės įvertinimas. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Sekami kiti rodikliai pagal poreikį, atsižvelgiant į moters būklę.
Virkštelės nukirpimas. Virkštelė nukerpama tuomet, kai nustoja pulsuoti, t.y. praėjus 1-3 minutėms po kūdikio gimimo. Ant virkštelės galo užsegamas sterilus spaustukas. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Motinos ir vaiko kontaktas su oda. Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. ✔ Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Toks nenutrūkstamas vaiko odos kontaktas su motina turi trukti mažiausiai dvi valandas po gimdymo pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatas. Oda prie odos kontakto metu akušerės turėtų padėti naujagimiui rasti krūtį ir užtikrinti, kad šis pirmą kartą ims žįsti motinos krūtį, jei tai leidžia bendra naujagimio ir motinos būklė.
Kontraindikacijos tiesioginiam motinos ir naujagimio kontaktui po gimdymo yra šios:
Virkštelės audinių išsaugojimas. Yra ir dar vienas labai svarbus momentas iškart po gimdymo, kurį tėvai turi apgalvoti dar prieš gimdymą. Tai galimybė išsaugoti naujagimio virkštelės audinius. Kamieninių ląstelių bankas šia procedūra pasirūpina, kai iš anksto yra aptariamos visos su šia procedūra susijusios detalės. Kodėl verta išsaugoti naujagimio virkštelės audinius? Saugodami savo vaiko virkštelės audinius kamieninių ląstelių banke jūs užtikrinate, kad jūsų atžala ateityje nelaimės atveju turės didesnę tikimybę pasveikti nuo daugiau nei 80 sunkių ligų. Taigi, kur kas anksčiau, nei numatyta gimdymo data, turėtumėte apsvarstyti šią galimybę ir susisiekti su kamieninių ląstelių banku dėl procedūros, kuri yra atliekama iškart naujagimiui gimus.

Svėrimas ir matavimas. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Ligoninėje gimęs naujagimis ne tik sveriamas ir matuojamas, kaip daugelis galėtų pagalvoti.
Maudynių klausimas. Jei tam tikros aplinkybės to nereikalauja - geriau susilaikyti nuo naujagimio maudymo pirmosiomis jo gyvenimo valandomis. Iš karto po gimimo ant daugumos sveikų ir pilnai išnešiotų naujagimių atsiranda balkšvas vaisiaus skystis, kurio ypač gausu naujagimio pažastyse ir kirkšnyse. PSO rekomenduoja atidėti pirmą maudymąsi bent 6-ioms valandoms po gimimo. Tačiau yra išimčių. Jei naujagimis švarus, maudymąsi galima atidėti, tačiau jei ant jo yra kraujo ar išmatų, geriau nuprausti kūdikį, kad būtų apribotas kontaktas su įvairiais ligos sukėlėjais, kurių gali būti tokiose išskyrose. Labai svarbu nuprausti ir kūdikį, kurio mama užsikrėtusi ŽIV.
Kvėpavimo takų valymas. Kadaise kvėpavimo takų valymas buvo atliekamas visiems naujagimiams, tačiau dabar rekomendacijos yra pakitusios. Rekomenduojama valyti kvėpavimo takus tik naujagimiams, kurių balas pagal Apgar lentelę yra žemas, ir neišnešiotiems naujagimiams.
Vitaminas K ir vakcinacija. Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleidžiama profilaktinė vienkartinė vitamino K dozė (tai yra atliekama dar būnant gimdykoje) ir pirmoji hepatito B vakcina (per pirmąją parą).
Prieš išvykstant į namus. Prieš išvykstant į namus, naujagimiams yra atliekamas klausos otoakustinis tyrimas bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas.
Kokia yra užsienio patirtis? Kai kuriose vakarų šalyse akušerė yra pagrindinis asmuo, prižiūrintis sveiką nėščiąją, gimdyvę ir naujagimį. Tai apsimoka ir finansiškai, nes gydytojų paslaugos labai brangios ir jomis naudojamasi tik esant patologijoms. Lietuvoje jau pradedama atsigręžti į akušeres, pripažįstama, kad jos yra kvalifikuotos savarankiškai prižiūrėti sveiką nėščiąją, fiziologinį gimdymą bei mamą ir naujagimį po gimdymo.
Kuo akušerė skiriasi nuo gimdyvės padėjėjos (dulos)? Akušerė visų pirma yra medikė, išsilavinimą įgijusi valstybinėje mokslo įstaigoje pagal akredituotą programą ir nuolat tobulinanti savo kompetenciją specialistams skirtuose mokymuose. Dula nėra medikė (nebent anksčiau yra įgijusi medicininį išsilavinimą). Tai yra moteris, specialybę įgijusi privačiuose mokymuose arba savarankiškai. Jos paskirtis - palaikyti moterį nėštumo, gimdymo metu. Užsienyje populiaru, kad moterį prižiūri ir akušerė, ir dula. Dula daugiau laiko praleidžia su moterimi, žino jos poreikius, pomėgius, įsitikinimus, todėl ji yra kaip tarpininkė tarp moters ir medicinos personalo.
Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo. Priežiūra po gimdymo apsiriboja tik keliomis dienomis, kurias mama su kūdikiu praleidžia pogimdyminiame skyriuje. ✔ Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. ✔ Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes.
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą.
Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra apima keletą svarbių aspektų:

Grįžus namo naujagimį (ne mamą!) aplanko šeimos gydytoja ar slaugytoja, ir viskas. Sutampa, kad grįžus namo prasideda tikrojo pieno gamyba, pritvinksta krūtys, naujagimis tiek neišžinda, ieškoti patikimos informacijos internete nėra laiko, ir moteris pasijunta bejėgė. Po gimdymo ne tik naujagimiui, bet ir mamai reikia atidesnės priežiūros, nes moters kūnas keičiasi, o Lietuvoje rekomenduojama pas ginekologą apsilankyti praėjus tik 6-8 savaitėms po gimdymo. Per tą laiką moteriai, net jei ir nebūna sveikatos problemų, kyla nemažai klausimų apie savo kūno pokyčius, vaisingumą, sportą.
Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją. Pilvo sienos tonuso sugrįžimas į būklę, buvusią iki nėštumo, priklauso nuo fizinių pratimų. Mėnesinių atsiradimas priklauso nuo žindymo dažnumo, pieno kiekio ir maitinimo. Pradėjus primaitinti ar retėjant žindymams, didėja ovuliacijos (t.y. ir pastojimo) tikimybė. Tris savaites po gimdymo moterims gali itin greitai prasidėti uždegimai ir infekcijos. Neretai moterys, norėdamos išvengti nemalonaus kvapo ir nešvaros pojūčio, griebiasi kvapniųjų muilų.
„BENU vaistinės“ projekto „Kūdikio dėžutė“ vadovė vaistininkė Jovita Motiejaitienė pastebi, kad ruošdamiesi vaiko gimimui tėveliai turėtų nepamiršti ne tik pagrindinių rūbelių ar sauskelnių, bet ir apgalvoti, ko gali prireikti gimdymo namuose ar važiuojant į juos. „Verta iš anksto susidaryti esminių daiktų sąrašą - ko gali prireikti važiuojant į gimdymo namus ir būnant juose, ko - mažylį vežantis namo ir vėliau, bent pirmosiomis savaitėmis.“
Kaip tinkamai pasiruošti naujagimio kraitelį, pirmieji pradėjo kalbėti suomiai. Jie dar praėjusio amžiaus pirmoje pusėje sukūrė „Kūdikio kraitelio“ koncepciją ir sudarė svarbiausių daiktų, kurių reikia pirmosiomis mažylio gyvenimo savaitėmis, sąrašą. Beje, buvo naudojami ne tik kraitelio daiktai, bet ir pati dėžutė, į kurią jie sukrauti.
