Pergalė gimsta pasąmonėje: archetipai ir individuacijos kelias

Mitologija, sukaupta nuo seniausių laikų, yra archajiškiausia ir išmintingiausia žmonijos dvasios ir prigimties žinių saugykla. Nuo pat žmonijos rūšies atsiradimo pradžios žmogus per mitą, kaip universalią kalbą, bandė įminti gyvenimo paslaptį ir išreikšti ją per asmeninę patirtį. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip mitologiniai simboliai ir archetipai veikia pasąmonę ir kaip tai susiję su individuacijos procesu, siekiant asmeninės pergalės ir pilnatvės.

Mito pasaulis ir simbolių kalba

Mito pasaulyje galioja savitos taisyklės ir tikrovės supratimas. Vietoj įprastų logiškų sąvokų ir faktų čia perteikiami iracionalių įvaizdžių modeliai, kurių reikšmę dalyvis-stebėtojas turi įžiūrėti ir patirti pats. Mito vaizdinio negalima priimti nei tiesiogiai ir konkrečiai, nei kaip „paprasčiausią fantaziją“. Mitas nagrinėjamas simbolių kalba, kurioje slypi „amžinosios tiesos“ apie psichikos tikrovę.

Pasakojimams būdingas „vieną kartą…“ istoriškai nereiškia „vieno įvykio“, bet kalba apie įvykius, kurie nutinka amžinai, visada ir visur. Mitai atgyja kiekvieną naktį, kuomet panyrame į didžiulį mitologinių vaizdinių šaltinį, pasąmoningą psichikos sritį - sapnų ištakas. Taikant lyginamojo tyrimo metodą, galima geriausiai suprasti mitologijos simbolių kalbą bei aptikti pavyzdžius, kurie atsikartoja įvairiose kultūrose.

Archetipai ir žmogaus patirtis

Jungas vadino šiuos skirtingose kultūrose glūdinčius šablonus „archetipais“, kilusiais iš žodžių junginių „pirmykštis“ ir „tipas“, kas reiškia „būdingą“. Archetipiniai įvaizdžiai apima pačius svarbiausius žmogaus patirties ir gyvenimo dramos bruožus. Tai - instinktyvių žmogaus funkcijų repertuaras, išreiškiantis pagrindinius gyvenimo dramos etapus, kuriuos simbolizuoja Herojaus mitas.

Individuacijos procesas

Jungas šį procesą pavadino „individuacija“ - procesu, kuriame tampama tikruoju individu, kuriuo žmogus ir yra. Šis „tikrasis aš“ yra dinamiškas veiksnys, slypintis kiekvieno individo pasąmonėje. Jau pačiuose seniausiuose kūriniuose mitas formuodavo vaizdinį, kuris atskleidžia pirminę tobulumo, vientisumo ir palaimos sklidiną būseną.

Didvyrio kelionė ir pergalė

Didvyrio nuotykis visada prasideda nuo kokios nors misijos ar žinios iš paslaptingo šaltinio. Išrinktieji visada pašaukiami tam tikru svarbiu metu, kuomet senojo gyvenimo vertybės būna išsisėmusios. Kovodamas su drakonu, Herojus kovoja su regresyviąja pasąmonės jėga, kuri kėsinasi į vis labiau atsakingesnį ego. Šis pavojingas Herojaus nusileidimas į pragarmę, kad įgytų naują tapatybę, žymi nakties kelionę jūra per pabaisos pilvą.

Didvyrio užduotis yra išlaisvinti mergelę iš pabaisos nasrų ir galų gale ją vesti, kartu su ja įkurti karalystę. Ši drakono ir Herojaus kova už kalinę yra vienas iš archetipų pavyzdžių, kurie veda mus per tuos asmeninio augimo pereinamuosius laikotarpius, žyminčius dvasinį atgimimą ir sąmonės perkeitimą. Psichikoje glūdinčios priešybės, kurios visiškai atsiskiria užgimus sąmonei, Herojaus dramos pabaigoje sėkmingai susitaiko. Pagrindiniai šios sintezės simboliai yra mandalos formos, išreiškiančios naujai atgimusį vientisumą aukštesniame lygyje.

tags: #pergale #gimsta #pasamoneje #teiginys

• Naujos galimybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose
• Grafikas bendravimui su vaiku
• Apie 11 mėnesių kūdikio racioną
• Snieškos viešoji veikla
• 9 mėnesių kūdikio mityba