Vidutinis gimstamumas pasaulyje: tendencijos, priežastys ir ateities prognozės

Pasaulio gimstamumas jau daugiau nei 100 metų mažėja, bet kadangi mirtingumas mažėja sparčiau, apskritai gyventojų skaičius didėja. Kadangi išsivysčiusiose šalyse mirtingumo mažėjimas sulėtėjo, o gimstamumas ir toliau mažėja, jų populiacija auga lėčiau arba mažėja. Viso pasaulio gimstamumas 2009 m. buvo 19,95 gimimų/1000 gyventojų per metus. Pasaulio populiacija ateityje vis labiau senės ir gims vis mažiau kūdikių. Daugelis šalių artėja arba jau patiria, ką reiškia didesni mirčių, o ne gimimų skaičiai. Žmonija labai sparčiai senėja ir panašu, jog jau 2050 metais 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius pasaulyje viršys jaunesnių nei 15 metų žmonių skaičių.

Per pastaruosius šešis dešimtmečius vidutinis statistinis gimstamumas sumažėjo nuo 6 iki maždaug 2,5 vaiko vienai moteriai. Vašingtono universiteto Sveikatos rodiklių ir jų vertinimo instituto (IHME) mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2017 metų pasaulinis gimstamumo rodiklis sumažėjo kone perpus - nukrito iki 2,4. Žurnale „Lancet“ aprašyto tyrimo išvadose nurodoma, kad iki 2100-ųjų šis skaičius gali nesiekti nė 1,7.

Pasaulio gimstamumo rodiklių žemėlapis ir tendencijos

Gimstamumo rodiklių skirtumai pasaulyje

Šis rodiklis įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse smarkiai skiriasi. Gyventojų informacijos biuras (angl. Population Reference Bureau) neseniai paskelbė naujausią informaciją apie pasaulio populiaciją. Ataskaitoje teigiama, kad pasaulinis suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gimimų skaičius moteriai per jos gyvenimą) yra 2,4. Šis dydis pastaraisiais dešimtmečiais mažėjo.

Labai didelis gimstamumas (per 30 ‰) būdingas beveik visoms atogrąžų Afrikos šalims. Gana didelis gimstamumas (20-30 ‰) yra daugelyje Azijos ir Lotynų Amerikos šalių. Beveik visose ekonomiškai stipriose šalyse gimstamumas mažas. Kuo mažiau valstybė socialiai išsivysčiusi, tuo didesnis joje gimstamumas. Labiausiai išsivysčiusios ekonomikos šalyse šis rodiklis tesiekia 1,7, o labiausiai atsilikusiose - 4,2.

Nuo 1970 m. beveik visuose regionuose pastebima gimstamumo rodiklių mažėjimo tendencija, nors Afrikoje šis mažėjimas buvo gerokai lėtesnis. Visose 41 Europos šalyje, įskaitant ES, ELPA ir šalis kandidates, gimstamumo rodikliai yra mažesni už viso pasaulio vidurkį. Pasaulio banko duomenimis, 2021 m. ES gimstamumo rodiklis buvo 1,52 - mažiausias po Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, kurio gimstamumo rodiklis buvo 1,49. Pasaulinis vidutinis gimstamumo rodiklis buvo 2,27, o Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose šis rodiklis buvo didesnis - 2,63. Šiaurės Amerikoje (1,64) rodiklis buvo šiek tiek didesnis už EBPO vidurkį (1,59).

Pavyzdžiai iš skirtingų šalių: nuo aukščiausio iki žemiausio gimstamumo

2008 m. valstybių gimstamumas svyravo nuo 7,64 gimimų/1000 gyventojų per metus Japonijoje iki 51,6 gimimų/1000 gyventojų per metus Nigeryje.

Šalis Metai Gimstamumo rodiklis (‰) Vaisingumo koeficientas (vaikų/moteriai) Pastabos
Nigeris 2008 51,6 6,74 Aukščiausias pasaulyje (jau dešimtmetį), merginos išteka anksti, žinių apie kontracepciją stoka.
Afganistanas - 31,15 4,18 Aukštus rodiklius lemia socialinės ir religinės nuostatos, vaikų reikšmė darbo jėgai.
Vokietija - 9,5 - Vėlyvos santuokos, karjeros siekimas, didelės vaiko išlaikymo išlaidos.
Japonija 2008 7,64 1,36 Paskutiniame dešimtuke, moterys išsilavinusios, siekia karjeros, vėliau išteka.
Pietų Korėja 2020 7 1,08 Mažiausias pasaulyje.
Lietuva 2009 9,11 1,63 (2018), 1,48 (2020) 36 vietoje iš 41 Europos šalių.

Japonijoje gimstamumas siekia vos 7,2 ‰. Pagal gimstamumo rodiklius ši šalis yra paskutiniame dešimtuke. Japonės išsilavinusios, siekia karjeros, vėliau išteka. Vidutiniškai pirmojo vaiko susilaukia apie trisdešimtuosius gyvenimo metus. Vaisingumo koeficientas Japonijoje yra vienas iš mažiausių pasaulyje - 1,36 vaiko 1 moteriai.

Vokietijoje gimstamumo rodiklis - 9,5 ‰. Šeimoms būdingos vėlyvos santuokos, nes daugelis moterų iš pradžių nori įgyti aukštąjį išsimokslinimą, siekia karjeros. Jaunos šeimos daug dėmesio skiria materialinei gerovei, atostogoms, pramogoms. Dėl didesnių poreikių vaiko išlaikymas labai brangus, todėl atžalų šeimos susilaukia vėlai ir jų turi nedaug.

Pietų Korėjoje 2020 metais gimstamumo rodiklis buvo pats mažiausias pasaulyje ir siekė tik 7 ‰. Moterų vaisingumas šioje šalyje taip pat yra mažiausias pasaulyje - 1,08 vaiko 1 moteriai.

Nigerio gimstamumo rodiklis - 44,21 ‰. Jau dešimtmetį šalis turi didžiausią rodiklį pasaulyje. Pagal vaisingumo koeficientą šalis taip pat yra pirma - 6,74 vaikai 1 moteriai. Nigeryje merginos išteka labai anksti (12-15 metų), menkai išsimokslinusios arba visai neraštingos, todėl stokoja žinių apie kontraceptikus ir šeimos planavimą.

Afganistane gimstamumas - 31,15 ‰, o vaisingumo koeficientas - 4,18 vaiko 1 moteriai. Tokius aukštus rodiklius lemia socialinės ir religinės nuostatos. Merginos ištekėjusios rūpinasi tik namų ūkiu, dėl menko išsimokslinimo stokoja žinių apie šeimos planavimą. Prie to prisideda religinės nuostatos prieš kontraceptikų naudojimą. Be to, vaikai šalyje yra svarbi darbo jėga, prisidedanti prie šeimos išlaikymo.

Gimstamumo mažėjimo priežastys

Gimstamumas priklauso nuo teritorijos pasiskirstymo pagal amžių, todėl nenusako, kiek vidutiniškai vaikų pagimdo moteris. Dėl geresnio švietimo ir galimybės naudotis kontraceptinėmis priemonėmis pasaulinis gimstamumo rodiklis šiek tiek sumažėjo. Gimstamumo mažėjimas susijęs ne tik su porų nenoru turėti gausias šeimas, lyčių nelygybe, didelėmis pragyvenimo išlaidomis ar atsiradus daugiau darbo galimybių moterims. Visame pasaulyje taip pat stebimas ir vaisingumo kritimas.

Moterims įgyjant vis daugiau galimybių mokytis ir dirbti, visiems vis aktyviau naudojantis kontracepcija, augant nerimui, susijusiam su vaikų auginimu, šeimoms vis dažniau nusprendžiant atidėti atžalų planavimą vėlesniam laikui, susiduriant su vaisingumo problemomis ir dėl daug kitų priežasčių, gimsta vis mažiau kūdikių. Statistikos kreivės nuosmukį labiausiai lemia išsilavinusių ir dirbančių moterų skaičiaus padidėjimas, taip pat išaugusios kontraceptinių priemonių įsigijimo galimybės, leidžiančios moterims apsispręsti gimdyti mažiau vaikų.

Kodėl mažėja vaisingumas ir gimstamumas – „The Global Story“ podcast'as, BBC World Service

Demografinės pasekmės ir iššūkiai

Tiek labai didelis, tiek labai mažas gimstamumas yra laikomas blogu dalyku. Šalims, turinčioms aukštą gimstamumą ir vaikų priklausomybę, sudėtinga pilnai vystyti ir panaudoti savo jaunų žmonių kapitalą. Daugelis Afrikos žemyno šalių patenka į šią kategoriją. Pasaulio populiacija ir toliau sens dėl to, kad gims mažiau kūdikių ir gyventojai gyvens ilgiau. Manoma, kad amžiaus viduryje 65 metų ir vyresni žmonės sudarys 16 proc. populiacijos. Tiesą sakant, prognozuojama, kad 2050 m. 82 valstybėse bent penktadalį gyventojų sudarys 65 metų ir vyresni asmenys.

Dabar žmonių skaičius pasaulyje jau pasiekė 8 milijardus. Pirmąjį milijardą mūsų rūšis pasiekė prieš 200 metus. Įveikti šią žymą žmonijai prireikė 200 tūkstančių metų, bet vos 200 užteko, kad žmonių planetoje jau būtų 7 milijardai. Kasmet pasaulio gyventojų pagausėja 80 milijonų. Žmonės iki 25 metų amžiaus sudaro 43 proc. visų pasaulio gyventojų. Gyventojų skaičius vis dar auga, tačiau dėl to kalta ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, o ne didėjantis gimstamumas.

Italijoje yra uždaromos gimdymo palatos. Šiaurės rytų Kinijoje atsiranda vis daugiau miestų vaiduoklių. Pietų Korėjos universitetai nebesugeba rasti pakankamai studentų. Gimstamumo mažėjimas, dėl kurio vis labiau mažės darbingo amžiaus žmonių ir vis daugės pensininkų, galiausiai privers permąstyti, kaip veikia bendruomenės ir kaip sprendžiami socialiniai klausimai. Ypač Europoje ir Rytų Azijoje. Čia vis dažniau kyla diskusijų, kaip suderinti jaunų žmonių poreikius su senyvo amžiaus žmonių poreikiais, kurių palaipsniui vis daugėja. Pietų Korėja siekia universitetų jungimosi. Japonijoje konsoliduojamos savivaldybės, nes miesteliai vis sensta ir traukiasi.

Demografinės piramidės pokyčiai senėjančiose populiacijose

„Viskas būtų gerai, jei tik galėtume pamiršti apie visuomenės amžiaus struktūroje įvyksiantį perversmą, t. y. tą faktą, kad senyvo amžiaus žmonių bus daugiau nei jaunimo, taip pat visus negatyvius tokios padėties aspektus“, - pabrėžė Vašingtono universiteto profesorius Christopheris Murray. Štai kaip atrodo dabartinė prognozės: Iki 2100 metų jaunesnių nei penkerių metų vaikų skaičius nuo 681 mln. (2017 metų duomenys) nukris iki 401 mln. Vyresnių nei 80-ies metų piliečių skaičius per tą patį laikotarpį, atvirkščiai, išaugs - nuo 141 mln. iki 866 mln. „Teks patirti milžiniškų socialinių permainų. Jos mane neramina, nes pats turiu aštuonerių metų dukrą, todėl pamąstau, kaip ateity atrodys pasaulis“, - pridūrė profesorius Ch. Murray.

Pasaulio populiacijos prognozės

Jungtinės Tautos (JT) paskelbė, kad pasaulio gyventojų, kurių dabar yra apie 7 mlrd., skaičius iki 2100 metų pasieks mažiausiai 10 mlrd., tačiau gali padidėti iki 15 mlrd., jeigu gimstamumas bus kiek didesnis nei prognozuojama. JT Gyventojų fondas (UNFPA) paskelbė ataskaitą, kurioje perspėjama, jog demografinis spaudimas kelia didelius iššūkius kovai su skurdu ir aplinkosaugos pastangoms. Naujausios prognozės rodo, kad iki 2050 metų pasaulyje gyvens 9,3 mlrd. žmonių - daugiau nei manyta anksčiau. Tuo tarpu iki šio šimtmečio pabaigos žmonių skaičius perkops 10 mlrd., praneša UNFPA. Tačiau "tik nedaug pakitus gimstamumui, ypač daugiausiai gyventojų turinčiose šalyse, bendras skaičius gali tapti didesnis: iki 2050 metų pasaulyje gyventų 10,6 mlrd. žmonių, o 2100 metais - daugiau nei 15 mlrd.", nurodė JT agentūra.

Ataskaitoje teigiama, kad iki 2050 metų pasaulio populiacija pasieks 9,9 mlrd. gyventojų, t. y. lyginant su dabartiniais 7,6 mlrd. gyventojų populiacija padidės 2,3 mlrd. gyventojų arba 29 proc. Tačiau reikia turėti omenyje, kad ilgalaikes populiacijos prognozes lemia įvairūs veiksniai. Remiantis prognozėmis, Afrikos populiacija iki 2050 metų daugiau nei padvigubės ir pasieks 2,6 mlrd. gyventojų, taip sudarydama 58 proc. pasaulio populiacijos augimo. Prognozuojama, kad Azijos populiacija padidės 717 mln. gyventojų ir pasieks 5,3 mlrd. žmonių. Manoma, kad Okeanijos (įskaitant Australiją ir Naująją Zelandiją) populiacija išaugs nuo 41 iki 64 mln. gyventojų. Šiaurės ir Pietų Amerikų populiacija turėtų išaugti nuo 1 iki 1,2 mlrd. Numatoma, kad iki 2050 m. Skaičiuojama, kad 2050 m. 38 valstybių populiacijos bus mažesnės nei yra dabar.

Žvelgiant absoliučiais skaičiais, populiacija labiausiai turėtų sumažėti Kinijoje (apie 50 mln.), taip pat - Japonijoje (25 mln.) ir Rusijoje (9,4 mln.). Jeigu tendencijos išliks nepakitusios, 2017 metais 128 mln. siekusi Japonijos populiacija iki amžiaus pabaigos susitrauks iki 53 mln. ar netgi dar mažiau. Ne mažiau drastiškas gyventojų skaičiaus kritimas, tikėtina, ištiks Italiją: 61 mln. siekusi populiaciją per tą patį laikotarpį turėtų sumažėti iki 28 mln. Būtent šios šalys tėra tik dvi iš 23-ijų, tarp kurių - Ispanija, Portugalija, Tailandas ir Pietų Korėja, kurių populiacija, anot prognozių, sumažės daugiau nei perpus. Daugiausia gyventojų šiuo metu skaičiuojanti Kinija per ketverius metus turėtų pasiekti populiacijos piką - 1,4 mlrd., tačiau iki 2100-ųjų šis skaičius turėtų sumažėti beveik perpus - nukristi iki 732 mln. Kai taip nutiks, Kiniją, kaip daugiausia gyventojų turinčią šalį, pakeis Indija. Jungtinės Karalystės gyventojų skaičius 2063 metais turėtų siekti 75 mln., tačiau iki 2100-ųjų nukristi iki 71 mln.

Jungtinių tautų ataskaitoje sakoma, jog jau antroje amžiaus pusėje, o gal ir dar anksčiau, pasaulio gyventojų skaičius ims nuosekliai mažėti. Taip pat reikia nepamiršti, kad pasak kai kurių prognozių, pasaulio populiacija iki 2100 m. Kitąmet įvyks pokytis ir daugybę metų nesikeitusiame skaitlingiausių valstybių sąraše. Indija pagal gyventojų skaičių aplenks šiuo metu pirmoje vietoje esančią Kiniją. Šiuo metu čia gyvena 1,41 mlrd.

Atkuriamojo gimstamumo rodiklio reikšmė

Jei naujagimių skaičius nukris labiau nei iki maždaug 2,1, planetos populiacija ims trauktis. Logiškai mąstant, gimstamumo rodiklis neturėtų būti žemesnis nei 2, nes jeigu du tėvai susilauktų dviejų vaikų, populiacijos dydis išliktų stabilus. Vis dėlto net tada, jeigu pavyktų užtikrinti optimalią sveikatos priežiūrą, brandaus amžiaus sulauktų ne visi gimę kūdikiai. Svarbu ir tai, kad pastaruoju metu vyriškos lyties kūdikių gimsta šiek tiek daugiau. Štai kodėl išsivysčiusiose šalyse nustatyta norma yra 2,1. Aukštesniais vaikų mirtingumo koeficientais išsiskiriančiose šalyse siektinas gimstamumo rodiklis, savaime suprantama, turėtų būti aukštesnis.

Gimstamumo situacija Lietuvoje ir ateities perspektyvos

Lietuvos gimstamumas 2009 m. buvo 9,11 gimimų 1000 gyventojų. 2018 metais Lietuvoje gimstamumo rodiklis buvo 1,63. Lietuva (1,27), pagal gimstamumo rodiklį, yra vos 36 vietoje (iš 41). Jei 2015 metais suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1,70, tai 2020 metais jis buvo tik 1,48. 1980-1984 metais gimusių moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia 2 vaikų.

Gimstamumo rodikliai Europoje labai skiriasi ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2022 m. Visos ES vidurkis buvo 1,46. Įskaitant platesnę Europos laisvosios prekybos asociaciją (ELPA), Jungtinę Karalystę ir ES šalis kandidates. Gruzija (1,83) ir Moldova (1,81) pranešė apie didesnius rodiklius nei Prancūzija. Šiek tiek didesni gimstamumo rodikliai užfiksuoti tokiose šalyse kaip Rumunija (1,71), Turkija (1,63), Jungtinė Karalystė (1,56), Vokietija (1,46) ir Suomija (1,32). Lietuva (1,27), pagal gimstamumo rodiklį, yra vos 36 vietoje (iš 41). Nagrinėjant ilgalaikius ES gimstamumo rodiklio pokyčius matyti aiški mažėjimo tendencija. Pasaulio banko duomenimis, 1970 m. jis buvo 2,35, t. y. aukščiausias užfiksuotas lygis, o XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje jis smuko ir 1998 m. pasiekė žemiausią lygį - 1,4. Vėliau jis pradėjo palaipsniui didėti ir 2016 m. pasiekė aukščiausią lygį - 1,57. 2022 m. Per pastaruosius 20 metų gimstamumo rodiklis ES šalyse labai pasikeitė: 2002-2022 m. jis sumažėjo 13 iš 27 ES valstybių narių. Labiausiai gimstamumo rodikliai sumažėjo Airijoje ir Suomijoje - kiekvienoje iš jų gimstamumo rodikliai sumažėjo daugiau nei 0,4 punkto, o tai atitinka daugiau nei 20 proc. sumažėjimą. ES šis rodiklis išliko stabilus - padidėjo tik 2 procentais.

Demografinės struktūros kaita

Iki 2100 metų Lietuva gali netekti maždaug ketvirtadalio gyventojų. Ekspertai įspėja: visuomenė sens, darbingo amžiaus žmonių mažės, o demografinė piramidė vis labiau primins urną. Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 887 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai buvo 4 tūkst. arba 0,1 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje. „Per pastaruosius dvidešimt metų nuolatinių gyventojų skaičius nuosekliai mažėjo iki 2022 m. ir nuo 2023 m. ėmė didėti dėl teigiamos neto tarptautinės migracijos. Šiuo metu nuolatinių gyventojų skaičius yra 468 tūkst. (13,9 proc.) mažesnis negu 2005 m. pradžioje“, - tokius duomenis pristatė Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulytė-Šukevič per Seimo pirmininko Juozo Oleko surengtą konferenciją „Lietuvos demografinė politika: tradicija ir perspektyvos“.

Pasak VDA direktoriaus pavaduotojos, nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį nuo 2025 m. pradžios lėmė neigiama natūrali gyventojų kaita bei tarptautinės migracijos srautų pokyčiai. Šiuo laikotarpiu mirusiųjų skaičius buvo nuo 10 tūkst. iki 24 tūkst. didesnis negu gimusiųjų. „Iki 2019 m. iš šalies emigravusių gyventojų skaičius viršijo imigruojančių skaičių. Tačiau didėjantis atvykusių iš Vidurio Azijos valstybių bei nuo 2022 m. atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius lėmė teigiamą tarptautinę neto migraciją. Tai yra daugiau žmonių imigravo, negu emigravo. Tai lėmė skaičiaus padidėjimą 2022-2025 metais“, - teigė I. Masiulytė-Šukevič.

Auga vyresnio amžiaus gyventojų dalis. VDA ekspertė pažymėjo, kad mažėja vaikų, darbingo amžiaus gyventojų dalis bei auga vyresnio amžiaus gyventojų dalis. 2026 m. pradžioje apie 21,5 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę asmenys. „Vyresnio amžiaus gyventojų struktūra nuolat didėja. Vaikų iki 15 m. amžiaus procentas nuo visų gyventojų mažėja. Šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų struktūrą pagal amžių ir lytį, vis labiau įgauna formą, būdingą besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos ir išlieka mažesnis negu 2,1 vaiko vienai moteriai“, - konstatavo I. Masiulytė-Šukevič. Pasak pranešėjos, demografinė piramidė rodo mažėjantį vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų dalį bei augančią vyresnio amžiaus gyventojų dalį. Ji neturi plataus pagrindo ir tai yra būdinga senstančią populiaciją turinčioms šalims.

Kiek pagyvenusių žmonių tenka 100 vaikų? VDA duomenimis, 2025 m. pradžioje vaikų iki 15 m. amžiaus buvo 8 proc. daugiau negu pagyvenusių žmonių. 100 vaikų teko 93 pagyvenę žmonės. 2026 m. pradžioje šitas rodiklis sudarė 148 pagyvenę žmonės - 100 vaikų. „Per pastaruosius 20 m. Lietuvos visuomenė patyrė gana sparčius demografinius senėjimo procesus. Šiuos procesus lėmė mažas gimstamumas ir specifinė Lietuvos demografinė struktūra“, - apibendrino I. Masiulytė-Šukevič.

Gimstamumas ir mirtingumas Lietuvoje

VDA duomenimis, 2025 m. yra vienas iš mažiausių fiksuojamas gimusiųjų skaičius - 17,5 tūkst., tai yra apie 8,4 proc. mažiau negu 2024 m. Per pastaruosius 20 m., nepaisant trumpalaikių svyravimų, dėl specifinės gyventojų struktūros, mažėjančio reproduktyvaus amžiaus moterų skaičiaus, gimstamumas išlieka žemas. Išankstiniais duomenimis, 2025 m. gimusių kūdikių buvo 12 tūkst. mažiau negu 2005 m. Praeitais metais Lietuvoje mirė 27,5 tūkst. asmenų. Šitas skaičius buvo panašus į 2024 metus. Per pastaruosius 20 m., nepaisant trumpalaikių svyravimų, dėl COVID-19 padidėjusio mirtingumo mirtingumas išlieka gana aukštas. Gimstamumas neužtikrina natūralios kartų kaitos. Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje kito nuo 1,29 (2005 m.) iki 1,11 (2024 m.). Palankiausią demografinę pusiausvyrą užtikrinanti kartų kaitą yra, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1.

VDA ekspertė atkreipė dėmesį, kad vidutinis gimdančių moterų amžiaus nuo 2005 m. nuosekliai didėjo. 2005 m. vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius siekė 24,8 m., vidutinis gimdančių moterų amžius buvo 27,5 m. Tuo metu, 2024 m. vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius padidėjo iki 28,7 m., o vidutinis gimdančių amžius - iki 30,3 metų. 2024 m. vyrų vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė buvo 73 m., o moterų - 81,6 m. 2005 m. šie rodikliai buvo atitinkamai - 65,2 m. vyrams ir 77,5 m. moterims. Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtino gyvenimo trukmės 2004 m. sudarė 8,6 m., o 2005 m. - daugiau kaip 12 metų.

Migracijos įtaka ir prognozės

Prieš dešimtmetį dėl to dar galėjome labiausiai kaltinti emigraciją. Tačiau dabar mažas gimstamumas ir didelis mirtingumas mažina Lietuvos populiaciją beveik tokiu pačiu tempu kaip ir emigracija. Demografiniu požiūriu Lietuva panaši į seną ąžuolą su plačia, bet gilių nebemezgančia laja ir plonu kamienu, kuris bet kada gali lūžti.

Išankstiniais VDA duomenimis, iš šalies 2025 m. emigravo 28,5 tūkst. asmenų. Šitas skaičius buvo šiek tiek mažesnis negu 2024 metais. Lietuvos Respublikos piliečiai daugiausiai išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją, Vokietiją. Išankstiniais duomenimis, 2025 m. į Lietuvą imigravo daugiau kaip 44 tūkst. asmenų. Tai buvo 13,8 proc. mažiau negu prieš metus. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano, Baltarusijos. VDA duomenimis, per pastaruosius 20 m. padaugėjo į šalį įmigruojančių darbingo amžiaus vyrų skaičius. Taip pat išaugo atvykstančių vyresnio amžiaus moterų skaičius. Daugiausiai Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos. 2025 m. į Lietuvą grįžo gyventi daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Tai buvo beveik 41 proc. visų migrantų. 2025 m. iš šalies išvyko beveik 10 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir apie 15 tūkst. užsienio šalių piliečių.

Gyventojų skaičius 2026-2100 m. VDA kartu su Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro atstovais parengė 2026-2100 m. gyventojų skaičiaus Lietuvoje prognozes. Įvertinę 12 skirtingų gimstamumo, mirtingumo, emigracijos scenarijų - nuo optimistinio iki pesimistinio buvo pasirinktas ir labiausiai tikėtinas scenarijus. Ekspertai konstatavo, kad prognozuojamu 2026-2100 m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius šalyje lėtai mažės. Remiantis pagrindiniu labiausiai tikėtinu scenarijumi, 2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tai yra 210 tūkst. arba 7,3 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje. Atitinkamai 2075 m. Lietuvoje gyvens apie 2 mln. 389 tūkst. gyventojų, o 2100 m. pradžioje - 2 mln. 152 tūkst. gyventojų. Tai yra apie 25,5 proc. mažiau negu 2025 m. pradžioje.

„Remiantis labiausiai tikėtinu demografinių prognozių scenarijumi, iki 2100 m. bendras Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažės, o šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų skaičiaus pokyčius pagal lytį ir amžių, vis labiau primins urnos formą. Urnos formos demografinės piramidės yra būdingos besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos, mažėja jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis“, - teigė I. Masiulytė-Šukevič. Ekspertai prognozuoja, kad susiformavusi nepalanki gyventojų struktūra lems gyventojų skaičiaus mažėjimą ir gyventojų amžiaus struktūros kaitą ateinančius dešimtmečius. „Prognozuojama, kad išliks neigiama natūrali gyventojų kaita, ir toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius, didės pagyvenusių asmenų dalis. Neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiama teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas“, - teigė I. Masiulytė-Šukevič.

Taip pat prognozuojama, kad 2050 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus apie 85,6 m., vyrų - 78,2 meto. 2100 m. vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė bus 91 m., o vyrų - daugiau kaip 84 metai. Šiuo metu Lietuvoje pensinis amžius pasiekiamas sulaukus 64 metų ir 4 mėnesių, tačiau 2026 metais jau reikės sulaukti 65 metų. Padėčiai nesikeičiant, tikriausiai jau nieko nestebins, jei pensinis amžius su laiku dar labiau augs ir galiausiai išvis bus sunku sulaukti užsitarnautos pensijos. Pavyzdžiui, nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, kurios supaprastino migracijos taisykles ir palengvino sąlygas gauti Mėlynąją kortelę.

Lietuvos demografinės piramidės pokyčių prognozė

Santuokos ir ištuokos

Santuokų ir ištuokų skaičius nuosekliai mažėja. Išankstiniais VDA duomenimis, 2025 m. buvo įregistruota 13 tūkst. santuokų ir 7 tūkst. ištuokų. Susituokė 169 poromis daugiau, o išsituokė 92 poromis mažiau negu 2024 metais. Pasak konferencijos pranešėjos, nuo 2021 m. santuokų ir ištuokų skaičius nuosekliai mažėja.

Valstybių atsakas į gimstamumo problemas

Gimstamumu rūpinasi nemaža dalis valstybių valdžių. Kai kuriose valstybėse (pvz., Kinijoje) gimstamumą norima sumažinti, kitose (pvz., Lietuvoje, Italijoje) - padidinti. Vienas iš būdų didinti gimstamumą yra duoti pinigines išmokas naujoms motinoms. Gimstamumas mažinamas informacijos apie kontracepciją platinimu, privilegijų mažiau vaikų turinčioms šeimoms suteikimu ir kitais būdais.

Kai kurioms šalims, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, gimstamumo rodiklio kritimą ir dėl to vykstantį populiacijos mažėjimą padėjo kompensuoti migracija. Deja, tada, kai gyventojų skaičius ims mažėti visose šalyse, toks sprendimas nebepasiteisins. Keletas šalių jau išmėgino tam tikras strategijas, pavyzdžiui, pailgino motinystės ir tėvystės atostogas, užtikrino nemokamas vaikų priežiūros paslaugas, ėmėsi finansinių iniciatyvų ir praplėtė įdarbinimo teises, tačiau aiškaus atsakymo, kaip spręsti gresiančias demografines problemas, kol kas nėra.

Minėtina, kad Švedijai gimstamumo rodiklį pavyko pakelti nuo 1,7 iki 1,9, bet jokiai kitai šaliai, iš pažiūros veiksmingai kovojančiai su gresiančia „naujagimių krize“, daug žadančių rezultatų pasiekti nepavyko. Pavyzdžiui, Singapūro gimstamumo rodiklis iki šiol tesiekia maždaug 1,3. Antrąją išeitį pasirinko Vengrija ir dešimtmetį vykdžiusi įvairias gimstamumą skatinančias socialinės politikos priemones sugebėjo padidinti suminį gimstamumo rodiklį net 24 procentais. Ir Vengrija neketina stabdyti tokios politikos, kad ir kiek ji kainuotų - 2022 metais šeimos politikos priemonėms atseikėta 6,2 proc.

„Apibendrinant galima pasakyti: stovime ant lemiamų permainų slenksčio. Atsisakydama investuoti į savo tautos gyvybinį potencialą, plačiai atidarydama duris neribotai darbo jėgos migracijai, etniniu požiūriu homogeniška, bet nykstanti lietuvių tauta nepajėgs absorbuoti trečiųjų šalių kultūrinio poveikio. Klausimas, ar tikrai to norime?

tags: #per #metus #kiek #gimsta #vaiku



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems