Ką daryti, jei kūdikis nevalgo: išsamus primaitinimo vadovas tėvams
Maždaug apie šeštą vaiko gyvenimo mėnesį (jei gydytojai rekomenduoja - galima ir anksčiau) reikėtų jam pasiūlyti pirmųjų tyrelių. Pradžioje tai bus trintos daržovės, vėliau - kruopos, uogos ir t.t. Augant mažyliui, plėsis ir jo mitybos racionas.
Nuo šio kūdikio raidos etapo niekur nepasislėpsite, todėl geriausia strategija - tinkamai ir iš anksto jam pasiruošti. Štai 10 patarimų, kad primaitinimas būtų lengvas ir sklandus.
Kada pradėti primaitinti kūdikį?
Visos mes žinome, kad kūdikis iki pusės metų turėtų valgyti mamos pieną. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduoja kūdikio primaitinimą „kietu“ maistu pradėti nuo apytiksliai 6 mėnesių, o maždaug nuo 8 mėnesių rekomenduojama kūdikiui pradėti siūlyti ragauti kietą maistą gabaliukais. Naujausiose Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose patariama primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Tai priklauso nuo pačio mažylio, jo sveikatos.
Griežto termino, kada pradėti duoti kieto maisto, tikrai nėra. Tai gali būti tik rekomendacijos.
Gydytoja ragina neskubėti, nes mažesnio nei 4 mėnesių mažylio žarnyno veikla dar nėra prisitaikiusi prie kitokio maisto, be to, ankstesnis primaitinimas siejamas su didesne nutukimo ir alergijų rizika. Tačiau nereikėtų ir delsti - vyresni nei 6 mėn. kūdikiai jau nepasisotina vien tik nuo motinos pieno ar mišinio, jiems ima trūkti energijos ir maistinių medžiagų.
Kūdikio pasiruošimo primaitinimui ženklai
Svarbu stebėti savo kūdikio elgesį ir laukti ženklų, rodančių jo pasiruošimą. Pirmieji ženklai, kad vaikas jau pasirengęs ragauti naujo (kieto) maisto, yra jo sugebėjimas savarankiškai tiesiai sėdėti, išlaikyti tiesiai galvą ir stuburą, galėti judėti. Svarbu, kad kūdikis mokėtų pasukti galvytę į šoną ir taip parodyti, kad jis nebenori siūlomo maisto. Vaikas taip pat turėtų daryti kramtomuosius judesius su burna. Svarbu ir bendras vaiko susidomėjimas maistu - ar jam įdomu, ką dedate į savo burną, ar bando jus mėgdžioti.
Kiti ženklai gali būti intensyvus tėvų maisto stebėjimas, kumštukų ir įvairių daiktų kišimasis į burną, irzlumas bei neramumas, pavalgius motinos pieno.
Jei vaikas visai nesidomi jam siūlomu šaukštu su koše, gali būti, kad dar per anksti. Pasitarkite su gydytoju, nes per anksti pasiūlytas maistas gali pakenkti natūraliam kūdikio maitinimui pienu ar sukelti dideles alergijas, o per vėlai - nualinti organizmą (pradeda trūkti įvairių maisto medžiagų ir vitaminų).
Pagrindiniai primaitinimo principai
Nuo ko pradėti primaitinti? Šiuolaikinėse primaitinimo rekomendacijose nėra produkto sąrašo, kuris aiškiai apibrėžtų, koks produktas po kokio turėtų būti įvedamas į kūdikio valgiaraštį. Nepamirškite, kad maistas turi būti sveikas, įvairus bei pilnavertis, o svarbiausia - jis turi teikti malonumą.
Maisto pasirinkimas ir paruošimas
Atminkite, kad pačios vertingiausios ir naudingiausios - šviežios daržovės bei vaisiai. Pirmiesiems valgymams rinkitės tą patį, ką rinktumėmės pirmosios tyrelės trynimui: virtas morkas, bulves, batatus, apvirtus obuolius, brokolius. Duokite šviežių, minkštų vaisių: avokadų, bananų, mangų. Pjaustykite maistą šiaudeliais, lazdelėmis. Pradžioje duokite stambiais šiaudeliais - lazdelėmis pjaustytų, virtų daržovių arba minkštų vaisių.
Jei kūdikio primaitinimas prasidės šaltuoju sezono metu, atsargomis pasirūpinkite iš anksto ir jas užsišaldykite (taip išsaugomi jų vitaminai, fermentai ir maistingosios medžiagos). Daugelis nustemba, tačiau šaldyti galima bene visas uogas, vaisius bei daržoves (nerekomenduojama to daryti su bulvėmis ir baklažanais). Šaldykite šviežius, nepastovėjusius ir nesuvytusius žalumynus. Geriausia - nedidelėmis porcijomis, kad galėtumėte atsišildyti vienam kartui.
Tyrelėms reikalingus ingredientus galite virti verdančiame vandenyje arba naudoti garpuodį. Maistas jame yra ruošiamas naudojant intensyvų garą, kuris nesunaikina maistingųjų medžiagų kokybės ir natūralaus skonio. Naudojant homogenizavimo funkciją, kuri būna kai kuriuose garpuodžiuose, galima susmulkinti maistą taip, kad jis būtų lengvai praryjamas bei geriau įsisavinamas nei įprastai sutrinti produktai.
Nerekomenduoju jokių kūdikio patiekalų saldinti ar sūdyti. Jokio kūdikio maisto nereikia papildomai saldinti ir sūdyti. Tai žino visos mamos. Mažyliui užtenka angliavandenių (saldumynų) tiek, kiek yra tuose maisto produktuose, iš kurių pagamintais patiekalais jis yra maitinamas. Prie saldaus skonio, (pvz., cukraus), ir sūraus (pvz., druskos) pripratina suaugusieji. Angliavandenių perteklius veda prie viršsvorio, o tai kūdikiui nenaudinga, nes trukdo jam judėti, tobulėti.
Naujų produktų įvedimas ir konsistencijos keitimas
Pradedant tiek „tradicinį“, tiek ir primaitinimą gabaliukais, neskubėkite ir iškart nesiūlykite didelės produktų įvairovės. Naujus produktus įveskite maždaug kas keturias dienas. Reikėtų pradėti nuo vieno produkto, palaukti bent tris dienas, o jei šeimoje yra alergijos rizika - 5 ar net 7 dienas, - ir tik tada keisti ar pridėti papildomą produktą.
Kramtymas - išmokstamas dalykas, tad maistas nuo tyrelės pamažu tirštėja, stambėja ir kietėja. Pradedame nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio jau paliekame keletą gabaliukų, dar po mėnesio - jau tik lengvai pertriname šakute, o dar vėliau - siūlome maistą gabaliukais, kuriuos vaikas jau pats gali imti pirštais, kramtyti ir taip pasikasyti dantenas, kuriose kalasi dantys. Metukų laiko vaikas jau turėtų valgyti normalų gabaliukais pjaustytą maistą.
Porcijos dydis ir skysčiai
Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir tai jam tikrai yra pakankamai. Pagrindinis maistas iki metukų išlieka motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų skaičius ir per kartą suvalgomo maisto kiekis, tačiau net ir devynių mėnesių vaikas suvalgys tik apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas - apie stiklinę. Labai noriu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir jei jūsiškis suvalgo mažiau, bet auga gerai, neturi sveikatos sutrikimų, vadinasi, jam visko pakanka.
Valgymo metu kūdikiui pasiūlykite atsigerti vandens iš mažo puodelio arba iš specialios gertuvės kūdikiams. Mišinuku maitinamiems mažyliams reikia siūlyti gerti vandens, kai tik pradedamas primaitinimas kietu maistu. Mamos piene yra apie 88 proc. vandens, todėl jei žindai pagal kūdikio poreikį, nėra skubos įvesti papildomų skysčių.
Valgymo aplinka ir kantrybė
Vaiką pasodinkite į maitinimo kėdutę (ir dėl saugumo, ir dėl gero įpročio formavimo). Jų pasirinkimas labai didelis: nuo specialiai tvirtinamų prie stalo, idealiai tinkančių mažose patalpose gyvenančioms šeimoms, iki labai stilingų, išskirtinio dizaino kėdučių, tokių kaip „Mima”, tinkančių nuo pat gimimo iki vyresnio amžiaus.
Teigiama atmosfera. Dar visai mažą vaiką reikėtų pratinti prie teisingų valgymo ritualų. Valgymo metu jus turi supti rami atmosfera, o kūdikis jausti ir suprasti, kad tai nėra žaidimas. Svarbu, kad prie bendro stalo, savo maitinimo kėdutėje sėdintis vaikas galėtų stebėti kitus.
Turėkite daug kantrybės. Gali būti, kad užtruksite ne vieną ir ne du mėnesius, kol atrasite, kas mažyliui tinka bei patinka. Bandykite skirtingus maisto derinius ir konsistencijas, eksperimentuokite ir patiekalus patiekite išradingai. Visada mažylį pagirkite, kai jis pavalgo. Niekada nebarkite ir nepykite, jei nevalgo. Jei matote, kad prasidėjo žaidimai su maistu, geriau lėkštę patraukite nuo stalo.
Rūpestingai prižiūrėkite valgantį kūdikį. Vadovaujantis BLW metodu kūdikis valgo pats, tačiau jo jokiu būdu negalima palikti vieno. Užspringimo pavojus, nors ir nedidelis, bet egzistuoja.
Kūdikio vedamas primaitinimas (BLW) - alternatyvus metodas
Baby-led weaning (sutrumpintai BLW) yra primaitinimo būdas, kuomet kūdikis nuo pat pradžių pats valgo kietą maistą, supjaustytą gan stambiais gabaliukais. Lietuvių kalboje nėra prigijusio vieno BLW termino vertimo. BLW metodą plačiai aprašė ir išpopuliarino daktarė Gill Rapley, jau kelis dešimtmečius dirbanti su nėščiosiomis ir kūdikiais. Tai lyg pirmas mažutis kūdikio žingsnelis į suaugusiųjų pasaulį pradedant ragauti „tikrą“ maistą, o ne mamos pieną (ar mišinuką). Pagrindinis šios teorijos principas tas, kad vaikui suteikiama galimybė rinktis ką jis nori valgyti nuo bendro šeimos stalo. Jis leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam šiam procesui, pasitelkus savo instinktus ir įgūdžius. Mažylis gali pats nuspręsti, kada turėtų prasidėti primaitinimas, ką ir kiek jis valgys.
BLW privalumai ir eiga
BLW tikrai nereiškia, jog niekuomet nenaudojamas šaukštelis, o kūdikis nevalgo minkšto maisto. Tiesiog mažylis šaukštelį laiko pats ir maistą į savo burnytę įsideda pats. Kūdikis susipažįsta su maistu kartu su šeima, bet taip pat išlaiko galimybę atsisakyti to maisto, kurio jis nenori tą dieną.
Kiekvienas produktas vaikui pateikiamas savo pirmine forma, o ne sutrinamas į vienalytę košę. Jeigu tai brokolis - geriausia vaikui duoti visą stiebelį, kad galėtų pats suimti rankyte. Morkos, cukinijos, moliūgai, obuoliai - pjaustomi vaikui patogiais šiaudeliais. Galimybė suimti maisto gabalėlį, prinešti jie prie burnos, įsidėti ir sukramtyti (užuot tik nurijus suaugusiojo įdėtą tyrelę) leidžia mažyliui spėti pajusti, ar jis jau sotus.
Kūdikis, nors ir neturi arba turi tik pavienius dantis, turi tvirtas dantenas puikiai tinkančias maisto trynimui. Visi gimę kūdikiai turi apsauginio žiaukčiojimo refleksą. Vėliau šis refleksas ima palaipsniui slopti.
BLW nėra tik savarankiškas maisto įsidėjimas į burną. Laikydamas maistą burnytėje kūdikis tyrinėja juslines maisto savybes, kurios yra lygiai tokios pat svarbios kaip ir tai, ką jis realiai nuryja. Tyrelės pavidalo maistas apriboja mažylio galimybes patirti daugybę sensorinių pojūčių - maisto vizualinį identifikavimą ir tekstūras, mokymąsi, kaip pirštukais sučiupti tam tikrą nedidelį daiktą ir manipuliuoti juo, pažinti įvairius kvapus.
Ko vengti siūlant maistą BLW metodu?
Primaitinant kūdikį kietu maistu gabaliukais būtina vengti maisto produktų, kuriais kūdikis gali užspringti. Neduokite kūdikiui vynuogių ir kitų uogų, vyšninių pomidorų, žirnių, riešutų ir pan. Tokius maisto produktus rekomenduojama duoti tik paaugusiam, sąmoningai valgančiam, gerai maistą sukramtyti galinčiam vaikui.
Taip pat vengti: druskos (kūdikis dar negali jos apdoroti), cukraus, medaus, neskaldytų riešutų, liesų produktų (riebalai labai reikalingi mažylio vystymuisi, mažiausiai iki 2 m.), perdirbto maisto, kaulingų žuvų (kyla pavojus užspringti), žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.
Tyrelės ir kūdikio vadovaujamas nujunkymas: saugūs ir lankstūs būdai pradėti valgyti kietą maistą
Ką ir kaip siūlyti valgyti?
Kūdikiui duokite tik vos šiltą arba vėsų maistą. Pradėkite nuo vieno valgymo. Pradedant primaitinimą kūdikis su maistu tik susipažįsta, todėl pakaks vieno karto per dieną.
Daržovės ir vaisiai
Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Nors daržoves valgyti labai sveika, jose nerasite maistinių medžiagų, kurių kūdikis negautų iš mamos pieno. Taigi, daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas (arba nebegers mišinuko). Tad daržovės ir vaisiai taps labai svarbiu maisto produktu, kai mažylis jau bus nujunkytas.
Reikėtų pradėti nuo vienos rūšies daržovės paragavimo (arbatinio šaukštelio), kiekvieną dieną didinant suvalgomą kiekį, kol pasieksite visą porciją. Maitinančios mamos pirmuosius košių šaukštelius turėtų duoti po maitinimo. Po kelių savaičių, kai vaikas jau suvalgo didesnį košės kiekį, pasiūlyti pieno arba vandens užsigerti.
Kruopų košės
Dėl celiakijos (glitimo netoleravimo) tikimybės, rekomenduojama pradėti primaitinti nuo košių, kurių sudėtyje nėra glitimo. Iš javų glitimo neturi ryžiai, soros ir kukurūzai, iš kitų paplitusių kruopų - grikiai, bolivinė balanda (kinva), burnotis. Reikėtų laikytis panašaus principo, kaip ir pradedant primaitinti nuo daržovių - įvesti po vieną kultūrą vienu metu, nepastebėjus neigiamos reakcijos - pildyti racioną.
Avižos yra puikus energijos šaltinis, baltymais turtingas grūdas, turi beveik visų amino rūgščių, žemą glikemijos indeksą. Šalia mikroelementų ir vitaminų avižose yra medžiagų, kurios didina atsparumą infekcijoms, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Avižos, ypatingai primaitinimo pradžioje, yra labai parankios, kadangi padeda palaikyti gerą žarnyno veiklą, nesukelia vidurių užkietėjimo, kai kuriems vaikams turi ir laisvinamąjį poveikį. Jeigu naudosite dribsnius, įsitikinkite, kad jie pagaminti iš pilno grūdo ekologiškų grūdų.
Sorų kruopos - labai maistingos, ilgam suteikiančios sotumo jausmą. Dabar jau galima nusipirkti ir ekologiškų sorų dribsnių, iš kurių išvirta košė yra ne tik sveika, bet ir puikaus skonio.
Ryžiai pasižymi mažesniu baltymų kiekiu, tačiau yra lengvai virškinami bei įsisavinami. Kukurūzai - nors neturi glitimo ir tinka alergiškiems žmonėms, tačiau neturi pilno amino rūgščių rinkinio. Grikius galime vartoti kepintus (rudos spalvos, dažniausiai parduodamus prekybos centruose ir mums visiems įprastus) bei nekepintus, arba „baltuosius“. Grikiuose gausu vitamino B bei mikroelementų, mažai riebalų ir cukraus. Tai nors ir kasdieniškas, bet sveikas pasirinkimas.
Bolivinė balanda jau seniai žinoma ir naudojama Pietų Amerikoje, o pas mus dar tik skinasi kelią į tradicinį maistą pripažįstančių šeimų virtuves. Jos labiausiai vertinamos dėl puikaus amino rūgščių balanso, lengvai virškinamos.
Košės verdamos ant vandens, jas visada galima paskaninti mamos pienu arba mišinuku.
Mėsa ir kiaušiniai
Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Įdomu, kad Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko - visų maistinių medžiagų, kurių atsargas kūdikiui reikia papildyti pirmiausia. Kiaušinių tryniai yra ypač lengvai virškinami, be to, jie yra puikus vitamino D šaltinis.
Siūlykite virtą vištieną (supjaustyta juostelėmis arba ant kulšelės, nulupus odą), plonas jautienos, ėrienos, kiaulienos juosteles.
Jei nustatyta geležies stokos anemija, reikėtų greičiau įvesti mėsą.
Užkandžiai
Įvedus nemažai produktų, tarp maitinimų savo mažylį pradėkite vaišinti užkandžiais. Tai gali būti juoda duona, duoniukai, nesaldinti kukurūzai, vaisiai bei daržovės, maitinami per silikoninį ar medžiaginį kieto maisto maitintuvą. Pastarieji labai patogūs paimti mažoms kūdikio rankytėms ir idealiai tinka skausmingoms dantenoms masažuoti. Gera mintis - sveiki naminiai užkandukai.
Kodėl kūdikis atsisako valgyti?
Gydytoja dietologė L. Barauskienė dažnai konsultuoja mamas, kurios nerimauja, kad jų vaikai nevalgo arba valgo tik tuomet, kai jų dėmesys nukreipiamas kitur: į žaislą, ekraną, telefoną, planšetę ir pan. Dietologės teigimu, tikrai nevalgančių vaikų nėra daug - dažniau tai yra tėvų nerimas, skubėjimas, noras pamaitinti vaiką greitai ir imtis kitų veiklų.
Fiziologinės ir elgesio priežastys
Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja. Neabejoju, kad esate pastebėję, kad ir jūsų apetitas paros metu svyruoja - kiekvieną kartą suvalgote skirtingą maisto kiekį, išgeriate skirtingą kiekį skysčių.
Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti. Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai natūralu, nes organizmui reikia jėgų kovoti su ligos sukėlėjais. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti.
Kūdikiui judėjimas - gyvybinis poreikis. Kuo daugiau energijos atiduodama judant, tuo didesnis yra jos poreikis - judėjimas gerina apetitą. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių.
Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Mechaniškai kišamas maistas išugdo mažojo žmogaus pasišlykštėjimą valgiu. Vaikas pradeda kovoti atsisakydamas maisto. Pastebėjęs, kad jo nevalgymas veikia suaugusiuosius, jis greitai pajunta, kad turi galingą ginklą reguliuoti suaugusiųjų elgesį. Ramiai mėgaukitės maistu. Į valgantį kūdikį nereaguokite perdėm entuziastingai, t.y. perdėm negirkite ir neplokite už kiekvieną suvalgytą kąsnelį, nepykite, jeigu vaikas atsisako valgyti ir su maistu tik žaidžia. Leiskite nevalgyti nepatikusių produktų.
Kūdikis gali blogai žįsti krūtį, suvalgyti mažiau, jei jam tarp žindymų duodamas čiulptukas. Didelė klaida siūlyti vaikui mišinio, jei mama turi pieno.
Į motinos pieną pereina įvairios medžiagos iš jos suvalgytų patiekalų. Pieno skonį pakeičia daug eterinių aliejų turintys produktai - česnakai, svogūnai. Dėl to mažylis gali žįsti nenoriai arba iš viso atsisakyti žįsti. Per didelis saldumynų kiekis motinos piene gali būti viena iš mažylio pilvo pūtimo priežasčių.
Patarimai, kai kūdikis nevalgo košių ar atsisako maisto
Jei kūdikis nenoriai valgo košes, svarbiausia išlaikyti kantrybę ir stengtis, kad valgymo procesas nesiasocijuotų su prievarta.
- Išbandykite BLW metodą. Jei nesiseka valgyti košelių, rekomenduoju išmėginti vaiko vedamą valgymą (angl. baby lead weaning), kai duodame vaikui maistą gabaliukais ir jis pats dedasi į burnytę tai, ką nori (kas tinka pagal amžių) ir kiek nori. Bandykit duoti gabaliukais. Pasiskaitykite plačiau apie blw. Natūralu, kad meta. Juk taip bando susipažinti.
- Siūlykite įvairias tekstūras ir skonius. Nevalgo košių tai duokit kokį bananą, obuolį, baranką pagražti, jei nevalgo jūsų košių, pabandykit pirktinių, nevalgo daržovių pabandykit kruopas ir pan.
- Nespauskite ir darykite pertraukas. Aš patarčiau nekišti maisto ir daryti pertrauką, kad valgymas nesiasocijuotų su prievarta. Neverskite suvalgyti visko. Anot primaitinimo gabaliukais metodo šalininkų, kūdikiai labai aiškiai junta alkį ir sotumo jausmą, tad neslopinkite šio gebėjimo versdami kūdikį būtinai pabaigti jūsų pasiūlytą porciją.
- Valgykite kartu prie bendro stalo. Sodinkit kartu, kai patys valgot. Vaikas, valgydamas veikiant išoriniams dirgikliams, nepastebi, ką valgo, suvalgo daugiau, nei nori, nejaučia skonio ir sotumo. Maži vaikai turi puikiai išvystytą alkio ir sotumo jausmą, mūsų, suaugusiųjų, užduotis - jį puoselėti, o ne nuslopinti.
- Stebėkite, ar vaikas domisi maistu. Gydytoja J. Parnarauskienė primena, kad tyrimai rodo, jog tam, kad vaikas priprastų prie jam naujo produkto skonio, prireikia 10-12, o kartais net 20 paragavimų, ir dar papildomų reikia tam, kad vaikas įprastų jį valgyti.
Svarbu žinoti: mitai ir klaidingi įsitikinimai
Vitaminai ir papildai apetitui
Kūdikiams ir vaikams nėra tokių vitaminų ir maisto papildų, kuriais būtų galima įtakoti apetitą. Žmogaus organizmas iš kartos į kartą yra įpratęs visas jam reikalingas medžiagas pasisavinti iš maisto.
Kūdikio maudymas ir apetitas
Kūdikio maudymas 2-3 kartus per savaitę (dažniau maudyti dabar nerekomenduojama) vakarais jo apetito neveikia. Dabar kūdikiai jokiuose baseinuose bei namų vonioje (kurią greitai „išauga“) nebeplukdomi. Įrodyta, kad po plukdymo pagerėjęs apetitas veda prie viršsvorio.
Vaistažolės
Vaistažolės daugelį amžių buvo liaudiški vaistai. Tačiau dabar priimta nuomonė, kad jokių vaistažolių arbatų kūdikiams nereikėtų duoti.
Nevalgumo išnykimas augant
Nėra jokių priemonių nustatyti, ar nevalgumas dings… Pranašystės yra tas pat, kaip vėjo gaudymas laukuose.
Liežuvio pasaitėlio įtaka valgymui
Negalima teigti, kad visi kūdikiai, turintys trumpą liežuvio pasaitėlį, turi problemų su valgymu ar pradeda valgyti kietą maistą vėliau ir lėčiau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
