Nėštumo savaitės: kaip apskaičiuoti ir kada pasireiškia pirmieji požymiai

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai, kupinas džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio. Supratimas, kada pasireiškia nėštumas, kaip jis skaičiuojamas ir kokie pokyčiai vyksta moters organizme bei vaisiuje, padeda būsimoms mamoms jaustis ramiau ir geriau pasiruošti šiam nuostabiam etapui.

Nėštumo pradžia ir skaičiavimo principai

Daugumai besilaukiančių mamų klausimas „Kiek savaičių aš nėščia?“ yra svarbus. Visi su nėštumu susiję skaičiavimai atliekami remiantis tuo, kad normalus nėštumas trunka 40 savaičių, tai yra 9 mėnesius ir 10 dienų. Tačiau ne kiekvienas kūdikis gimsta 40-ąją savaitę. Net kai nėštumo metu nėra jokių problemų ir viskas yra taip, kaip turi būti, dalis kūdikių į pasaulį gali ateiti anksti, o kai kurie - vėlai. Būsimos mamos gali ieškoti atsakymo į klausimą „Kiek savaičių aš esu nėščia“, kad galėtų pasiruošti gimdymui ir sekti kūdikio vystymąsi savaitė po savaitės. Gydytojams nėštumo savaičių skaičius yra svarbus norint sekti nėščios moters ir kūdikio vystymąsi įsčiose. Pagal gydytojo apskaičiuotą nėštumo amžių reguliariai atliekami ultragarsiniai matavimai, ar kūdikis atitinka savaitės vystymosi lūkesčius.

Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Reali trukmė - trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu moters organizme apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėm vėliau, nei paskutinių menstruacijų pradžia.

Nėštumo skaičiavimas pagal paskutines mėnesines (LMP)

Dažnai moterys nežino tikslaus pastojimo laiko, todėl visame pasaulyje yra įprasta nėštumo pradžią skaičiuoti nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Kadangi data, kada pradeda augti naujas kiaušinėlis, sutampa su pirmąja mėnesinių diena, ši data laikoma nėštumo pradžia, o detalus nėštumo savaitės apskaičiavimas atliekamas pagal pirmąją paskutinių mėnesinių dieną.

Moterims, kurių mėnesinės yra reguliarios, menstruacinis ciklas yra laikotarpis nuo kraujavimo pradžios iki pirmosios kitų mėnesinių dienos. Paprastai manoma, kad menstruacinis ciklas yra 28 dienos, nors moterims jis svyruoja nuo 21 iki 35 dienų.

Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną. Prie jos pridėkite 7 dienas bei atimkite 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Tai vokiečių mokslininko Franco Karlo Nėgelės sugalvota formulė, kuria medicinoje naudojamasi iki šių dienų. Priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės, ši formulė atitinkamai koreguojama.

Nėštumo skaičiavimas pagal lytinio akto datą

Nors nėštumo skaičiavimas pagal lytinio akto datą nėra labai tikslus metodas, jis, kaip ir kiti metodai, gali nustatyti vidutinę trukmę. Spermos išgyvenimo laikas gimdoje gali siekti iki 72 valandų. Nors visuotinai pripažįstama, kad ovuliacija įvyksta praėjus 14 dienų nuo menstruacijų pradžios, ši prognozė ne visada teisinga. Net ir planuojamo nėštumo metu apvaisinimas gali įvykti ne iš karto po susijungimo. Kiaušialąstė gali būti apvaisinta bet kuriuo metu per 72 valandų spermos gyvavimo trukmę. Todėl, net jei ir žinoma tiksli lytinio akto data, vis tiek lemiama pirmoji paskutinių mėnesinių diena, o ne lytinio akto data.

Kaip apskaičiuoti in vitro apvaisinimo nėštumą?

Skaičiuojant IVF nėštumą, skirtingai nuo įprasto nėštumo, aišku, kurią dieną įvyksta apvaisinimas. Kadangi apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrų metu laikomasi natūralaus menstruacinio ciklo, embriono patalpinimo į gimdą data patenka praėjus dviem savaitėms po pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Tikėtina gimimo data apskaičiuojama prie embriono įdėjimo į gimdą dienos pridedant 266 dienas (maždaug 38 savaites). Jei B-HCG testas, atliktas praėjus 12 dienų po embriono įdėjimo, yra teigiamas, tai yra, jei pastojo, nėštumo trukmė yra 4 savaitės.

Nėštumo trimestrai

Nėštumo laikotarpis vertinamas padalijant jį į tris mėnesių laikotarpius, kurie vadinami trimestrais. Trimestras vaidina svarbų vaidmenį nustatant, ką reikia padaryti norint stebėti kūdikio vystymąsi ir nėštumą.

• I trimestras: 1-13 savaitės
• II trimestras: 14-27 savaitės
• III trimestras: Nuo 27 savaičių iki gimimo (paprastai 40 savaičių)

Pirmieji nėštumo požymiai: kada juos pastebime?

Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Turėkite omenyje, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, tad pirmieji požymiai gali pasireikšti vėliau arba visai nepasireikšti.

Vėluojančios mėnesinės

Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.

Implantacinis kraujavimas

Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.

Nuovargis ir mieguistumas

Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).

Pykinimas ir vėmimas („Rytinis pykinimas“)

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją.

Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis

Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.

Krūtų jautrumas ir pokyčiai

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.

Dažnas šlapinimasis

Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.

Nuotaikų pokyčiai

Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės.

Pilvo spazmai ir tempimo pojūtis

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu.

Maisto potraukiai ir netoleravimas

Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami.

Nėštumo diagnostika ir pirmieji žingsniai

Daugelis ankstyvojo nėštumo požymių nėra niekuo išskirtiniai, todėl atsiradusius simptomus galima priskirti kitoms priežastims, pavyzdžiui, peršalimui, gripui ar apsinuodijimui maistu. Nėštumo testas yra paprasčiausias būdas išsiaiškinti apie galimą pastojimą.

Nėštumo testas

Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

Apsilankymas pas gydytoją

Pastebėjus bent kelis iš paminėtų simptomų ar pajutus įtarimų dėl galimo nėštumo ir gavus teigiamą nėštumo testo rezultatą, labai svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją ginekologą. Iškart po pastojimo moteris nejaučia jokių nėštumo požymių, pirmieji požymiai pasireiškia tik praėjus dviems savaitėms po apvaisinimo. Labai svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją.

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Pirmasis ultragarsinis tyrimas

Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Vaisiaus vystymasis savaitėmis: nuo apvaisinimo iki gimimo

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas. Zigotas keliauja per moters kiaušintakius link gimdos. Šis kelionės etapas paprastai trunka kelias dienas. Pasiekęs gimdą, joje įsitvirtina, pradeda dalintis ir vystytis, o tai yra vienas iš svarbiausių etapų nėštumo pradžioje. Pirmosiomis savaitėmis dažniausiai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai.

I trimestras (1-13 savaitės): Gyvybės užuomazgos ir sparčiausias augimas

Apvaisinimas įvyksta maždaug 2 savaitę, kai sperma apvaisina kiaušinėlį. Savaitės pabaigoje gemalas yra 0.150 mm ilgio. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės, būsimų organų užuomazgos. Apvaisintas kiaušinėlis implantuojamas į gimdos gleivinę.

4-6 savaitės

4 nėštumo savaitę gemalas jau vystosi greičiau, gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, organizme pastebima daugiau pokyčių ir simptomų. Širdis pradeda plakti, pradeda formuotis kraujotakos sistema. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Po truputį formuojasi veido bruožai. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla. 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. Placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui. Atsiranda galūnių pumpurai, o embrionas pradeda įgauti žmogaus pavidalą.

7-9 savaitės

Dauguma embrionų 7 savaitę jau turi aktyviai plakančią širdį (su ultragarsu galima pamatyti širdelės plakimą). Po truputį formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, pasirodo bronchų užuomazgos, auga galvos smegenų pusrutuliai, vystosi akys ir nosies šnervės. Embrionas dabar yra maždaug avietės dydžio (1,6 cm). 8 savaitę mažytė gemalo galva pradeda didėti, riestis, rankos ima ilgėti (netrukus vystysis ir pirštukai) ir tampa didesnės už kojas, kadangi viršutinė kūno dalis auga greičiau nei apatinė. Šią savaitę toliau formuojasi akys, nosis, ausys. Šiuo metu itin padidėja persileidimo tikimybė, todėl turite būti itin atsargios! 9 savaitę pradeda formuotis tokie organai kaip kepenys, inkstai ir plaučiai. Gemalo veidukas atrodo geriau atpažįstamas, susiformavusi maža burna ir net liežuvis su mažais skonio receptoriais, ryškėja nosis ir ausys. Šios savaitės pabaigos susiformuos ir jo vidinė ausis. Kūdikio pirštukai atrodo pakankamai ilgi, pirštų pagalvėlės dar formuojasi. Embrionas jau gali judinti galūnes.

10-13 savaitės

10 savaitę baigsis embriono vystymosi etapas ir nuo šio laiko nauja gyvybė bus vadinama vaisiumi. Šiuo periodu mažylio organai augs ir bręs ypač greitai. Jau pradės funkcionuoti nors dar labai maži, bet gyvybiškai svarbūs organai - žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. Šiuo metu kūdikio galva sudaro pusę viso kūno ilgio, kakta laikinai atsikišusi į priekį. Ant rankų pirštukų pradeda formuotis nagučiai, kurie netrukus uždengs ir kojų pirštukus. Po dantenomis pradeda vystytis dantų pumpurai. Vaisius gali atlikti nedidelius judesius. 11 savaitę per apsilankymą pas nėštumą prižiūrintį gydytoją turėtumėte pirmąkart išgirsti vaikelio širdelės dūžius. Išsivysčius galūnėms vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis, praveria burnytę, paliečia veidelį, vystantis diafragmai vaikelis gali pradėti žagsėti, tačiau nei judesių, nei žagsulio greičiausiai nejausite dar kelias savaites. Vaisiaus galva šiuo metu sudaro pusę kūno dydžio, smegenys jau yra tokios struktūros, kokia bus ir kūdikiui gimus. Mažylio ausytės jau įprastoje vietoje, akys vis labiau artėja viena prie kitos. Jau pradeda veikti ir žarnyno peristaltika, ima funkcionuoti inkstai. Tvirtėja vaisiaus griaučių sistema, kauluose prasideda kaulėjimo procesas. Tai paskutinioji pirmojo nėštumo trimestro savaitė, kai dauguma svarbiausių vaisiaus vystymosi etapų netrukus baigsis. Vienas ryškiausių kūdikio vystymosi pokyčių tryliktą nėštumo savaitę yra vaikelio galvos augimo sulėtėjimas lyginant su likusiu kūnu. Dabar kūdikio kūnelis jau proporcingas ir sudaro ⅓ viso kūno. Šiame trimestre moteris pradeda jausti pirmuosius kūno pokyčius ir nėštumo požymius.

II trimestras (14-27 savaitės): Kūdikio judesiai ir pojūčių raida

Antrąjį nėštumo trimestrą jaučiama savijautos pagerėjimas, ženkliai sumažėja persileidimo rizika. Daugumai nėščiųjų tai - lengviausias nėštumo periodas.

14-16 savaitės

14 savaitę jūsų kūdikėlis tokio dydžio kaip citrina! Ši nėštumo savaitė - ypatinga, kadangi prasideda antrasis nėštumo trimestras, kuris žymi svarbiausio vaisiaus raidos etapo pabaigą. Šios savaitės pabaigoje susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, tad jūsų vaikelis jau gali kvėpuoti, ryti. Visos pagrindinės vidinės ir išorinės vaikelio kūno dalys jau susiformavusios, nuo šiol jos toliau augs ir stiprės. Smulkūs plaukai, vadinami lanugo, pradeda dengti kūdikio kūną. Vaisius toliau sparčiai auga, o jo judesius jau galite pamatyti ultragarsinio tyrimo metu (jeigu tai ne pirmas nėštumas, judesius jau galite ir pajusti). Kūdikis jau moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpti vaisiaus vandenis - taip treniruojami plaučių oro maišeliai. Vaisius taip pat nuryja šiek tiek vandenų ir taip mokosi gerti mamos pieną. Kūdikio oda padengta plonu plaukelių sluoksniu, kaulai sparčiai kietėja. Šiuo metu jau formuojasi kūdikio skonio receptoriai. Atlikti tyrimai rodo, kad jis jau gali jausti skonį. Jau visai netrukus patirsite vieną nuostabiausių nėštumo akimirkų - pirmąkart pajusite savo kūdikio judesius, primenančius burbuliavimą, spragsėjimą. Kūdikio galvutė jau yra padengta lanugo plaukeliais, o kojų ir rankų pirštų nagučiai jau gerai susiformavę. Kūdikio kūnas greitai auga, o galvos ir kaklo raumenys tvirtėja.

17-20 savaitės

17 nėštumo savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos. Kūdikis pradeda kaupti riebalus, padeda reguliuoti temperatūrą. Jūsų mažylis 18 savaitę sveria beveik kaip saldžioji bulvė - maždaug 200 g ir yra apie 14 cm ūgio. 18 savaitę kūdikio judesius galite jausti vis aiškiau ir dažniau. Mažylio ausys, slinkusios nuo kaklo į galvos šonus, dabar jau pasiekė galutinį tikslą. Jis pradeda girdėti pirmuosius garsus, tokius kaip širdies plakimas, pilvo gurgimas ir net garsai iš išorės. Nors kol kas garsai gali susilieti į vieną foną, vystantis klausos organams ir garsus apdorojančiai smegenų sričiai, mažylis pradės juos atskirti vis geriau. Jūsų mažylio kūnas toliau auga ir vystosi ir 19 savaitę jau yra kaip nemažas pomidoras - apie 15 cm ūgio ir sveria maždaug 240 g. Šią savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, o vaisiaus smegenys ir nervinė sistema toliau aktyviai vystosi. Antrojo trimestro metu subręsta vaisiaus galvos smegenų kamienas, kuris atsakingas už gyvybiškai svarbias funkcijas: kvėpavimą, širdies veiklą, čiulpimą, rijimą. Taip pat jūsų kūdikio kūnas šiuo metu padengtas varškiniu vaisiaus dangalu (vernix caseosa), kuris yra svarbi medžiaga, apsauganti ląsteles ir besivystančias liaukas. Vernix tampa storesnis, kad apsaugotų kūdikio odą. Vaisiaus kūną vis dar dengia vernix caseosa - riebi balta medžiaga, kuri apsaugo odą nuo vaisiaus vandenių ir palengvina jam slinkimą gimdymo takais. Oda jau auga iš dviejų sluoksnių - epidermio ir dermos. Vaisiaus judesiai tampa stipresni, nes kaulai ir kremzlės toliau kietėja, o jo rankos ir kojos tampa vis stipresnės. Vaisius ryja vis daugiau vaisiaus vandenių, treniruodamas savo virškinimo sistemą. 20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Vaisiaus vystymasis jau įpusėjęs. Kuo toliau, tuo vaisiaus judesiai tampa aktyvesni - juos pajusti galite ir naktį. Tyrimai rodo, kad kūdikis šiuo metu gali atlikti apie 50 judesių per valandą, kurie skatina jo fizinį ir protinį vystymąsi. Intensyvesnis tampa ir širdelės plakimas. Be to, pradeda veikti ir kūdikio virškinimo sistema - jis jau gali nuryti amniotinį skystį. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų.

III trimestras (28-40 savaitės): Pasiruošimas gimimui

27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.

Nuo 28 savaitės iki gimimo

Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.

Gimdymo datos apskaičiavimas ir realybė

Manoma, kad normalus nėštumas trunka 40 savaičių. Tačiau gimdymas ne visada įvyksta šių 40 savaičių pabaigoje. Kai kurie kūdikiai gali gimti anksti, o kai kurie kūdikiai gali gimti vėlai. Vis dar nėra visiškai žinoma, kas sukelia gimimą. Numatomos gimimo datos apskaičiavimas pagal paskutines mėnesines yra dažniausiai naudojamas metodas. Data, apskaičiuota prie pirmosios paskutinių mėnesinių dienos pridedant 7 dienas ir atėmus 3 mėnesius, yra jūsų numatoma gimdymo data. Tačiau šis skaičiavimas gali skirtis iki 2 savaičių. Remiantis ultragarso matavimais, nėštumo vystymosi savaitė gali būti nesuderinama su paskutinių mėnesinių nustatyta savaite. Šiuo atveju tiksliau būtų remtis ultragarsu nustatytą savaitę.

Gimdymas gali įvykti bet kuriuo metu nuo 38 iki 42 savaičių. Įprastomis aplinkybėmis gimdymo galima tikėtis nuo 38 savaitės. Normalus gimdymas gali užtrukti iki 42-osios savaitės. Tačiau 42-oji savaitė nėra pageidautina, nes tai kelia pavojų kūdikiui. Gali kilti situacijų, kurios gali kelti rimtą pavojų kūdikiui, pvz., kūdikis nebetelpa į gimdą, negali judėti, išleidžia pirmąjį išmatą, vadinamą mekoniumu, ir vaisiaus vandenų užteršimu.

Priešlaikiniu gimdymas laikomas tada, kai naujagimis gimsta anksčiau nei 37 savaitę. Praėjus kelioms dienoms po numatyto nėštumo termino, dažnai besilaukiančios moterys nerimauja, kad naujagimis bus pernešiotas, tačiau ne visada taip yra. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino.

Gimdymo pradžios simptomai

Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Gimdymo pradžia nustatoma vertinant pokyčius gimdos kaklelyje, kai dėl reguliarių susitraukimų jis pradeda atsiverti. Artėjantį gimdymą taip pat gali išduoti nereguliarūs ir reti gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų nutekėjimas, kuris nebūtinai yra gimdymo pradžios požymis. Kiekvienai nėščiajai gimdymas prasideda individualiai.

Į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims. Nors vaisiaus vandenų nutekėjimas nebūtinai gali reikšti gimdymo pradžią, tai yra būklė, dėl kurios gydytojams akušeriams ginekologams reikia įvertinti situaciją ir spręsti, ką daryti toliau. Kartais, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimda pradeda reguliariai susitraukinėti ir prasideda gimdymas.

Pasiruošimas gimdymui

Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Nėščiosioms reikėtų turėti asmens dokumentą ir nėščiosios kortelę, kurioje surašyti atlikti tyrimai ir gydytojų rekomendacijos bei išvados. Be šių dokumentų reikėtų pasiimti asmens higienos reikmenis, pavyzdžiui, dantų šepetėlį, chalatą, pižamą ir įklotus. Žinant apytikslį naujagimio svorį, rekomenduojama įsidėti ir drabužių, skirtų naujagimiui, sauskelnių.

Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kad moteris jaustųsi kuo komfortiškiau ir jaustų mažesnį stresą. Remiantis moksliniais duomenis, artimo žmogaus dalyvavimas gimdyme pagerina moters savijautą, sumažina nuskausminamųjų vaistų poreikį. Svarbu, kad žmogus, kuris dalyvaus gimdyme, galėtų padėti ir rūpintųsi nėščiosios savijauta ir poreikiais.

Nėštumo skaičiuoklė: patogus įrankis būsimoms mamoms

Nėštumo skaičiuoklė - tai paprasta planuoklė, kuri padės besilaukiančioms mamoms, kai žinomos paskutinės mėnesinės. Ši priemonė yra ne tik skaičių rodiklis - ji padės geriau suprasti jūsų nėštumo eigą, pasiruošti gimdymui bei planuoti vizitus pas gydytojus.

Nėštumo skaičiuoklė remiasi jūsų paskutinių mėnesinių pirmąja diena (LMP - Last Menstrual Period). Įvedus šią datą, skaičiuoklė apskaičiuoja:

• Dabartinę nėštumo savaitę.
• Kiek dienų liko iki gimdymo.
• Numatomą gimdymo datą.

Svarbu žinoti, kad nėštumas dažniausiai trunka apie 40 savaičių (280 dienų), tačiau gimdymas gali įvykti tarp 37 ir 42 savaitės, ir tai laikoma normaliu terminu.

Nėštumo skaičiuoklės privalumai

Naudodamos šią priemonę, galite:

• Greitai ir paprastai sužinoti, kurioje nėštumo savaitėje esate.
• Tiksliai žinoti, kuriame nėštumo etape esate.
• Suplanuoti vizitus pas ginekologą ar šeimos gydytoją.
• Stebėti, kada prasideda svarbiausi vaisiaus vystymosi etapai.
• Pasiruošti iš anksto - nuo kūdikio kraitelio iki gimdymo plano.
• Įvertinti, kiek liko laiko iki gimdymo.
• Padeda planuoti svarbiausius nėštumo vizitus ir tyrimus.
• Leidžia stebėti, kaip vystosi kūdikis pagal savaites.
• Padeda psichologiškai pasiruošti gimdymui ir tėvystei.

Nėštumo savaitės ir pagrindiniai pokyčiai

Dažniausiai užduodami klausimai apie skaičiuoklę

Ar nėštumo skaičiuoklė gali apskaičiuoti 100 % tikslią gimdymo datą?

Ne - gimdymo data yra orientacinė. Tikslesnius duomenis nustato gydytojas pagal ultragarsinius tyrimus.

Kuo skiriasi gimdymo data pagal paskutines mėnesines ir pagal ultragarsą?

• Pagal paskutines mėnesines skaičiuoklė suteikia apytikslę datą.
• Pagal ultragarsą galima tiksliau įvertinti vaisiaus dydį ir vystymąsi.

Ar gali gimdymas prasidėti anksčiau nei rodo skaičiuoklė?

Taip - normalus gimdymas gali prasidėti jau nuo 37 savaitės.

tags: #per #kiek #savaiciu #pasirodo #nestumas

• BCG vakcinos nauda ir rizika
• Išsami informacija apie socialinę globą namuose
• Praktiniai patarimai ikimokyklinio ugdymo planams
• kaip ortopedinis korektorius padeda formuoti vaiko laikyseną
• Vaikų svajonės Laplandijoje