Julijaus Cezario palikimas: vardai, titulai ir kalendorius

Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Iulius Caesar; 100-44 pr. Kr.), Romos karvedys, politikas, rašytojas, Romos diktatorius 48-44 m. pr. Kr., yra viena iškiliausių ir įtakingiausių asmenybių visoje istorijoje. Net ir praėjus dviem tūkstančiams metų po mirties, Julijus Cezaris išlieka viena iškiliausių istorinių asmenybių. Jis buvo vienas iš tų istorijos išrinktųjų, kurių paveikslas ilgai neblėsta, kurių šlovės amžiai neužtemdo. Cezaris kilo iš senos patricijų Julijų giminės.

Julijaus Cezario politinė karjera ir reformos

Cezaris kilo iš senos patricijų Julijų giminės. Jaunystėje suartėjo su populiarų politinių grupių vadais ir pateko į diktatoriaus Sulos nemalonę. Iš patricijų Julijų giminės kilo Cezaris. Jis pats su romėnui būdingu pasididžiavimu savo giminę kildino iš pusiau legendinės Romos imperatorių ir netgi dievų giminės. Giminė pagal motinos Aurelijos liniją siekia imperatorius, o tėvo - deivę Venerą. Cezariui tebuvo 15 metų, kai mirė jo tėvas. Vaikinas gavo gerą išsilavinimą ir jaunystėje įsijungė į politinį gyvenimą.

Politinę karjerą Cezaris pradėjo mirus Sulai: 68 m. pr. Kr. Ispanijos kvestorius, 66 m. pr. Kr. edilas, 63 m. pr. Kr. didysis pontifikas, 62 m. pr. Kr. pretorius. 61-60 valdė Tolimosios Ispanijos provinciją. 60 pr. Kr. pirmojo triumvirato narys, su Pompėjumi bei Krasu sudarė I triumviratą (Senatui priešišką sąjungą, kuri netrukus tapo faktiška vyriausybe). Nuo 59 pr. Kr. konsulas.

Senatui priėmus Cezario agrarinį įstatymą žemės gavo Pompėjaus armijos veteranai ir vargingiausi Romos piliečiai. 58 m. pr. Kr. paskirtas Cizalpinės Galijos, Ilyrijos, Narbono Galijos vietininku, gavo teisę surinkti 3 legionus. 58-51 pr. Kr. nukariavo Galiją, taip padidindamas savo įtaką Romos politiniame gyvenime. Iki 51 užkariavo visą Galiją, atrėmė germanų puolimus. 55-53 surengė sėkmingus karo žygius į Britaniją ir Germaniją. Galijos užkariavimas Cezarį padarė gal net pernelyg populiaru ir įtakingu didvyriu Romoje.

50 pr. Kr. prasidėjo jo konfliktai su Pompėjumi, 49 pr. Kr. sukėlę pilietinius karus. Pasibaigus jo karo žygiui, Romos senatas įsakė Cezariui grįžti į Romą be armijos. Cezaris būgštavo, kad be savo karių jam pasirodžius Romoje, su juo susidoros jo politiniai oponentai. Todėl 49m. sausio 10 - 11d. naktį atvirai nepaklusdamas senatui, Cezaris pervedė savo kariuomenę per Rubikono upę Italijos šiaurėje ir įžengė į Romą. Dėl šio neleistino poelgio tarp Cezario legionų ir senatui lojalių pajėgų prasidėjo 4 metus trukęs pilietinis karas, kuris baigėsi visiška Cezario pergale.

Po Farsalo mūšio 48 m. pr. Kr. neribotam laikui tapo diktatoriumi. Sutelkęs valdžią (48 - liaudies tribūnas iki gyvos galvos, 46 - cenzorius, 44 - diktatorius iki gyvos galvos), Cezaris įgyvendino kai kurias reformas: iki 900 narių išplėtė senatorių skaičių, reformavo kalendorių, skatino kolonizaciją, dalijo pilietybės teises. Nuo 45 m. pr. Kr. valdė valstybės iždą, kariuomenę, kaldino monetas. Cezario vidaus politikos svarbiausias bruožas buvo gebėjimas laviruoti tarp įvairių socialinių grupių. Nors formaliai egzistavo respublika, Romoje buvo įvesta Cezario karinė diktatūra. 44 m. vasario 14 d. jam buvo pasiūlyta karūna, bet Cezaris atsisakė. Aukštas Cezario postas nenuramino jo oponentų. Įvykdė pirmą visuotinį gyventojų surašymą.

Siaurindamas respublikos institucijų įtaką, teikdamas Romos piliečių teises provincijų gyventojams sukėlė Senato respublikonų nepasitenkinimą. Cezaris stiprino centralizuotą valdžią, naikino provincijų atskirumą nuo Italijos ir konsolidavo Viduržemio jūros baseino vergvaldžius. Jo reformos pagerino kasdienį gyvenimą daugeliui romėnų.

Tragiška pabaiga ir pilietinio karo pasekmės

Monarchinio pobūdžio valdymas sukėlė respublikoniškųjų politikų opoziciją. Lemtingai datai artėjant apie nelaimę bylojantys reiškiniai padažnėjo: kartu su savo svečiais valgydamas paskutinę vakarienę Cezaris kalbėjo apie tai, kaip geriausia būtų numirti ir pasirinko netikėtą mirtį. Paskutinę naktį pats Cezaris sapnavo, kad skraido debesyse, spaudžia ranką Jupiteriui, o jo žmona Kalpurnija sapnavo, kad jų namas sugriuvo ir vyras guli ant jos rankų, durklais subadytas.

Galiausiai 44 m. kovo 15 d. Cezaris buvo nužudytas Senate. Senatoriai jį apsupa glaudžiu ratu. Togą jis nusiplėšė nuo peties. Tai buvo sutartinis ženklas. Maištininkai išsitraukė už juostų paslėptus kardus ir visi smogė Cezariui po mirtiną smūgį. 44m. pr. Kr. kovo 15 dieną 23 kardo kirčiais buvo atimta Romos valdovo gyvybė. Gindamasis jis užsidengė toga veidą, o prieš pat mirtį, pamatęs tarp žudikų Brutą pasakė: “Ir tu, vaike mano!” Pagrindinis žudikų tikslas buvo sutrukdyti Cezariui įtvirtinti absoliučiąją monarchiją. Jie siekė išsaugoti respublikos statusą. Tačiau respublikos jie neatkūrė - kilo pilietinis karas. Cezario valdymas pabaigė Romos Respubliką ir sudarė sąlygas Romos imperijos kilimui.

Cezario vardas istorijoje: titulai ir mėnesiai

Cezaris kaip imperatorių titulas

Cezaris, nors ir buvo nužudytas, paliko milžinišką palikimą. Jo vardas virto titulu: buvęs Romos imperatorių garbės vardu. Pirmasis 44 pr. Kr. Cezariu pasivadino Augustas. Nuo imperatoriaus Hadriano laikų (117-138) tapo sosto įpėdinių, o nuo 4 a. - Romos imperatorių titulu. Julius Cezaris laikomas cezarizmo ikona. Cezarizmui būdingas stiprus charizmatiškas lyderis, kurio valdžiai būdingas asmenybės kultas, jėga paremtas valdymas, prievarta įvedama socialinė tvarka ir reikšmingas kariuomenės vaidmuo. Kai kurios istorinės asmenybės, tokios kaip Napoleonas Bonapartas ir Benitas Musolinis, save laikė cezaristais.

„Julius“ - mėnuo, skirtas Cezario garbei

Iš visų Cezario reformų ilgalaikiškiausią įtaką turėjo naujo kalendoriaus priėmimas. Senovėje romėnai gyveno pagal mėnulio kalendorių ir metus pradėdavo pavasarį kartu su atgimstančia gamta ir naujų žemės ūkio darbų pradžia. Pirmasis romėnų kalendorius - 10 mėnesių (metai apie 300 dienų - kiek truko vegetacinis periodas). VII a. pr. m. e. Romos karalius Numas Pompilijus (715-672) įvedė 12 mėnesių. Pirmasis mėnuo buvo skirtas tautos pradininkui dievui Marsui. Jis buvo pavadintas Marso mėnesiu (mensis Martius).

Antrasis mėnuo vadinosi mensis Aprilius. Trečiasis mėnuo, „mensis maius“, skirtas romėnų dievybei, žiedų žydėjimo deivei Majai. Ketvirtasis mėnuo, mensis Junius, turi deivės Junonos vardą. Penktasis mėnuo iš pradžių vadinosi Penktuku - Quintilis, bet po Gajaus Julijaus Cezario mirties gavo jo vardą ir dabar vadinasi mensis Julius. Mat Cezaris buvo gimęs šį mėnesį.

Šeštasis mėnuo iš pradžių buvo Sextilis. Po imperatoriaus Augusto mirties mėnuo buvo pervadintas į mensis Augustus. Tai nebuvo Augusto gimimo mėnuo, bet norėta, kad abiejų didžių vyrų mėnesiai eitų greta ir turėtų vienodą dienų skaičių. Gajus Julijus Cezaris, pasikvietęs Egipto astronomus, įvedė Saulės kalendorių, bet mėnesių pavadinimai liko tie patys. Jo įvestas kalendorius su minimaliomis modifikacijomis išliko iki šiol.

Kiti Cezario vardo įamžinimo pavyzdžiai

Po Julijaus Cezario mirties Romos forume buvo pastatyta Cezario šventykla. Ptolemajų rūmų kompleksas dengė Silsilos kyšulį ir tęsėsi į pietus ir vakarus. Rūmų sistema buvo sujungta su Muziejumi ir Cezariumu, kurį vėliau Kleopatra pastatė Julijaus Cezario garbei. 42 m. Pr. M., Gladiatorių žaidimuose Cezario garbėje, kometa buvo laikoma dievišku patvirtinimu, o Cezariui buvo suteiktas titulas Divius Julijus - dieviškasis Julijus. Cezario asmenybės kultą pradėjo Romos imperatorius Augustas.

Julijaus Cezario asmenybė, darbai ir palikimas

Cezaris kaip rašytojas ir oratorius

Jis buvo ne tik žymus valstybės veikėjas ir karvedys, bet ir talentingas rašytojas. Išgarsėjo ir kaip rašytojas: jo „Galų karo užrašai“ (De bello Gallico) yra pirmas išsamus rašytinis šaltinis apie germanų gentis, „Užrašai apie pilietinį karą“ (De bello civili) - svarbus I a. pr. Kr. Romos istorijos šaltinis. Veikalas parašytas tarsi pašalinio stebėtojo, apie patį Cezarį kalbama vien trečiuoju asmeniu; šitaip sumaniai pasiekiamas objektyvumo įspūdis, kita vertus, skaitytojas lengvai įsimena vis pasikartojantį Cezario vardą. Kūrinio stiliui būdinga toks pat veržlumas bei energija, kaip ir paties Cezario charakteriui. „Užrašuose“, be karo veiksmų aprašymo, pateikiama vertingų istorinių etnografinių žinių apie senovės galų gentis.

Cezario kalba yra aiški ir lengva: kiekvienas dalykas apibūdinamas tiksliai, iškeliami esminiai bruožai, vengiama sutirštintų spalvų ir gausių sinonimų, bet kartu pažymėtina ritmiška frazė, dramatiška veiksmo įtampa, lakoniškumas ir veržlumas. Cezario užrašai buvo reikšmingas žingsnis autobiografinės ir memuarinės literatūros raidoje. Cezaris buvo laikomas vienu geriausių oratoriumi ir prozos autoriumi lotynų kalba. Jo knyga („Galų karo užrašai“) apie galų užkariavimą ilgai buvo laikoma literatūros klasika.

Cezario asmeninės savybės

Cezaris buvo aukšto ūgio, tvirto sudėjimo, kiek pilnoko veido, šviesios odos. Akys juodos, gyvos. Pasižymėjo puikia sveikata, tik gyvenimo pabaigoje kartais netikėtai nualpdavo. Du kartus buvo ištikęs epilepsijos priepuolis. Cezaris plaukus ne tik kirpdavo, skusdavo, bet ir pešiodavo; sielojosi dėl jį bjaurojančios plikės ir todėl su malonumu naudojosi jam suteikta teise nuolat nešioti laurų vainiką. Dėvėjo lengvai sujuostą senatoriaus tuniką su kutais ant rankovių. Jis buvo pagarsėjęs donžuanas ir net pagal leidžiamus to meto standartus buvo laikomas ištvirkusiu.

Nors jo charakteris buvo dažnai kritikuojamas ir jis troško valdžios bei naudojosi savo politine padėtimi, norėdamas praturtėti, tačiau, priešingai daugeliui ambicingų politikų, Cezaris nesielgė klastingai ar negarbingai. Jis buvo žiaurus ir brutalus, kariaudamas su galais, tačiau didžiai kilniaširdis su savo įveiktais oponentais romėnais. Cezaris gebėjo maksimaliai susikaupti ir kartu taip sumaniai paskirstyti dėmesį, kad vienu metu galėjo kalbėti, klausyti, rašyti ir dar skaityti.

Ilgalaikė įtaka ir cezarizmas

Svarbiausias Cezario pasiekimas buvo Galijos užkariavimas. Jo užkariautos teritorijos Roma valdė maždaug 500 metų. Per tą laiką jos buvo rūpestingai romanizuojamos. Buvo priimti romėniški įstatymai, papročiai, kalba, Romos krikščionybė. Cezario užkariauta Galija buvo reikšminga ir pačiai Romai, nes kelis šimtmečius saugojo Italiją nuo atakų iš šiaurės. Nepaisant 44 m. katastrofos, Cezaris yra nugalėtojas, nes vėlesniojo meto politika buvo plėtojama Cezario numatytomis kryptimis. Jo gyvenimas ir sprendimai turėjo įtakos istorijai, politikai, literatūrai ir valdymui.

tags: #pavadinimas #skirtas #julijaus #cezario #garbei

• Progesterono svarba moters ciklui
• Pirmasis mėnuo su kūdikiu
• ar galima vartoti Nervoheel N besilaukiant
• TAMO dienyno naudojimas
• Sužinokite apie asmenų, turinčių teismo globą, laidojimo procesą