Paulius Boreika: Verslininko kelias ir teisiniai iššūkiai su Antanu Kandrotu
Paulius Boreika, apibūdinantis save kaip verslo vadovą, profesionalų biržos prekeivį ir lektorių, yra asmenybė, nuolat ugdanti savo kompetencijas verslo vystymo ir investicijų valdymo srityse. Jo teigimu, jau devyniolika metų sukaupta patirtis ir profesinė kompetencija leidžia jam būti reikšminga komandos dalimi tiek ilgametėse įmonėse, tiek pradedantiesiems verslams. Paulius Boreika plačiau pristatomas kaip verslininkas, uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas“ partneris, viešosios įstaigos „PB fondas“ vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, lektorius, licencijuotas investicijų valdytojas ir socialinių projektų antrepreneris. Jis taip pat yra VšĮ "Penkta koja" idėjos autorius ir įkūrėjas.
Filosofija ir profesiniai siekiai
Paulius Boreika išreiškia požiūrį į šiuolaikinį pasaulį teigdamas: "Mes gyvename pasaulyje, kuriame kapitalizmas kaip Saturnas ryja savo vaikus." Jo veikloje svarbu yra sėkmė, darbas, socialinė veikla ir mokslas. Jis pabrėžia vilties svarbą, kad visada dar pasiseks, ir vertina protą, nuoširdumą bei šeimyniškumą. Anot jo, sujungus šias savybes, sukuriama vertė, kuria džiaugiasi ir naudojasi daugiau žmonių. Paulius Boreika taip pat atskleidžia savo finansinį tikslą: turėti portfelį, kurio vertė ir jos duodama grąža leistų jam nebedirbti.
Teisėsaugos akiratyje: Finansinių nusikaltimų byla
Paulius Boreika atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl įsitraukimo į finansinių nusikaltimų virtinę. Jis buvo teisiamas kartu su prieštaringai vertinamu Antanu Kandrotu, žinomu pravarde Celofanas. Ši situacija sulaukė didelio visuomenės dėmesio, ypač po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė sprendimą, susijusį su A. Kandrotu.
Bylos eiga ir įrodymai
Teisėsaugos duomenimis, P. Boreika, būdamas privačios įmonės direktoriumi, apgaulingai organizavo savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Į apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs apskaitos dokumentai, gauti iš Antano Kandroto. P. Boreikos vadovaujama įmonė apsirūpino fiktyvių sandorių dokumentais - sąskaitomis-faktūromis, kvitais, kasos pajamų orderiais, kuriuose būdavo parašyta, jog tam tikra firma neva atliko jai pačių įvairiausių darbų bei paslaugų. Pavyzdžiui, buvo imituojamas koncertinės scenos nuomos, montavimo, demontavimo, įgarsinimo ir apšvietimo su lazeriais paslaugų teikimas. Tačiau, pasak tyrėjų, nieko panašaus tikrovėje nebuvo vykdoma.
Pinigus, pervestus į įmonės sąskaitą už realiai neatliktas paslaugas, P. Boreika išgrynindavo per bankomatus iš jo žinioje buvusių bendrovės banko kortelių. P. Boreikos tvirtinimu, grynuosius pinigus jis perduodavo į rankas A. Kandrotui. Prokurorų tvirtinimu, bankomatuose iš viso buvo išgryninta daugiau nei 93 tūkst. eurų, o valstybei padaryta žala, sąmoningai pateikus neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, siekia 22 tūkst. 300 eurų. A. Kandrotui buvo pateikti kaltinimai dėl pagalbos P. Boreikai pasisavinant 59 tūkst. 290 eurų.
Antano Kandroto-Celofano vaidmuo ir metodai
Teismai nustatė, kad A. Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias įmones, tokias kaip „Hipokratus“, „Hurtas“, „Remilgė“ ir kitas bendroves, jose įdarbindavo fiktyvius vadovus. Pasinaudodami tomis įmonėmis ir pasitelkę tarpininkes bendroves „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, buvo imituojami sandoriai. Teismai atkreipė dėmesį, kad A. Kandrotas, organizuodamas bendrovių veiklą ir duodamas nurodymus, stengėsi išlikti anonimiškas - oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Tai rodo A. Kandroto siekį veikti neteisėtai ir nuslėpti bet kokias sąsajas su nurodytomis įmonėmis.
LAT teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai pagrįstai atmetė A. Kandroto gynybinę versiją, jog jis negalėjo bendrininkauti darant nusikaltimus, nes tuo metu atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Teismas pabrėžė, kad bausmės atlikimas tam tikru metu gal kiek apribojo, bet neatėmė iš jo galimybės bendrauti su Pauliumi Boreika ir kitais asmenimis.
Nuosprendžiai ir bausmės Antanui Kandrotui
Kauno apygardos teismas Antanui Kandrotui už padėjimą įvykdyti turto pasisavinimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, veikiant bendrininkų grupėje, buvo skyręs 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, iš kurių 10 mėnesių pagal šį verdiktą jis turėjo praleisti įkalinimo įstaigoje, o likusios bausmės dalies vykdymas buvo atidėtas. Tačiau Apeliacinis teismas skyrė A. Kandrotui realų 1 metų ir 9 mėnesių įkalinimą. Ši laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su anksčiau priimtu Alytaus teismo verdiktu.
Vienoje byloje praėjusį sausį A. Kandrotui skirta vienų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, antroje - vienų metų ir trijų mėnesių. Subendrinus bausmes jam skirta dviejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
A. Kandroto sulaikymas
Pats A. Kandrotas-Celofanas nesutiko gražiuoju išeiti laukan ir prašė duoti jam laiko susidėti daiktus, papusryčiauti su šeima. Nuteistasis tiesiogiai transliavo įvykius prie savo namų, ragindamas žiūrovus atvykti ir pamatyti, kas vyksta. Galiausiai policijos pareigūnams su ugniagesių pagalba teko lipti į jo namus kopėčiomis per balkoną. Šiems pagrasinus išlaužti balkono duris, kartu su Celofanu kambaryje stovėjęs vyras jas atidarė. Pareigūnai nuteistajam uždėjo antrankius, ir šis nesipriešino. Kauno apskrities VPK atstovė O. Vaitkevičienė pranešė, kad A. Kandrotas buvo pristatytas į Kauno tardymo izoliatorių. Dėl COVID-19 situacijos jis savaitę karantinuojamas, o per 10 dienų įstaigos administracija nusprendžia, kur jis atliks bausmę toliau.
Ankstesnės Antano Kandroto aferos ir teistumai
Pirmas teistumas į A. Kandroto biografiją pasibeldė 2010 metų rugsėjį, kuomet Kauno apylinkės teismas už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą jam skyrė 2,6 tūkst. litų baudą. Po metų bauda šioje byloje buvo pakeista 10 parų areštu. Toliau sekė 2008-ųjų afera, kai A. Kandrotas įsigijo įmonę, užregistravo ją asocialaus asmens vardu ir prisipirko vilkikų, kurių vertė popieriuje siekė pusketvirto milijono litų. Šis sandoris buvo fiktyvus, o machinacijų dėka iš valstybės buvo susigrąžinta 620 tūkst. litų PVM. Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą A. Kandrotui 2013 metais buvo skirta 1 metų ir 7 mėnesių reali įkalinimo bausmė.
Antano Kandroto teistumų chronologija
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 2010 | Kauno apylinkės teismas skyrė baudą už aplaidų buhalterinės apskaitos vedimą (vėliau pakeista 10 parų areštu). |
| 2013 | Už sukčiavimą stambiu mastu ir dokumentų klastojimą skirta 1 metų ir 7 mėnesių reali įkalinimo bausmė. |
| Sausį | Vienoje byloje skirta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, antroje - 1 metų ir 3 mėnesių (bendrai subendrinta iki 2 metų ir 10 mėnesių). |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
