Informacija apie Pauliaus Boreikos gimimo metus pateiktame šaltinyje nenurodyta. Tačiau P. Boreika yra žinomas verslo pasaulio atstovas, lektorius ir Vilniaus universiteto doktorantas, kurio profesinę veiklą pastaruoju metu aptemdė finansinių nusikaltimų bylos.
Paulius Boreika save pristato kaip verslo vadovą, profesionalų biržos prekeivį ir lektorių. Jo teigimu, devyniolika metų kompetencijas jis ugdo realiose verslo vystymo ir investicijų valdymo situacijose. Sukaupta patirtis ir profesinė kompetencija, pasak jo, leidžia būti reikšminga komandos dalimi įmonių, kurios skaičiuoja ilgus savo veiklos metus ar tik pradeda verslo vystymą nuo pirmųjų žingsnių.
Jis yra verslininkas, uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas“ partneris, viešosios įstaigos „PB fondas“ vadovas, Vilniaus universiteto doktorantas, lektorius, licencijuotas investicijų valdytojas ir socialinių projektų antrepreneris. Be to, Paulius Boreika yra VšĮ "Penkta koja" idėjos autorius ir įkūrėjas.

Paulius Boreika, kaip privačios įmonės direktorius, įsivėlė į finansinių nusikaltimų virtinę, kuri atvedė jį į teisėsaugos akiratį. Teisėsaugos duomenimis, P. Boreika apgaulingai organizavo jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, įtraukdamas į ją fiktyvius apskaitos dokumentus. Šiuos dokumentus jis gaudavo iš Antano Kandroto, geriau žinomo pravarde Celofanas.
Tyrėjų teigimu, P. Boreikos vadovaujama įmonė apsirūpino fiktyvių sandorių dokumentais - sąskaitomis-faktūromis, kvitais, kasos pajamų orderiais. Juose būdavo parašyta, jog tam tikra firma neva atliko įvairius darbus bei paslaugas, pavyzdžiui, išnuomojo koncertinę sceną, pasirūpino jos montavimu, demontavimu, įgarsinimu ir apšvietimu su lazeriais. Tačiau tikrovėje nieko panašaus nebuvo vykdoma.
Pinigus, pervestus į įmonės sąskaitą už realiai neatliktas paslaugas, P. Boreika išgrynindavo per bankomatus iš jo žinioje buvusių bendrovės banko kortelių. P. Boreikos tvirtinimu, grynuosius jis perduodavo į rankas A. Kandrotui.

Prokurorų tvirtinimu, bankomatuose iš viso buvo išgryninta daugiau nei 93 tūkst. eurų. Valstybei padaryta žala, sąmoningai pateikus neteisingus duomenis apie mokėtiną pelno mokestį, siekia 22 tūkst. 300 eurų. Pasak pareigūnų, A. Kandrotas padėjo pasisavinti P. Boreikai 59 tūkst. 290 eurų.
P. Boreika buvo teisiamas kartu su prieštaringai vertinamu Antanu Kandrotu. Teisėsaugos duomenimis, A. Kandrotas, pravarde Celofanas, aktyviai dalyvavo šioje finansinių nusikaltimų schemoje, teikdamas fiktyvius apskaitos dokumentus P. Boreikos vadovaujamai įmonei.
Teismai nustatė, kad A. Kandrotas įgijo ir faktiškai valdė jokios veiklos nevykdančias įmones „Hipokratus“, „Hurtas“, „Remilgė“ ir kitas bendroves, kuriose įdarbindavo fiktyvius vadovus. Pasinaudodami tomis įmonėmis ir pasitelkę tarpininkes bendroves „Personalo nuomos valdymas“ ir „Proserva“, buvo imituojami sandoriai. Teismai atkreipė dėmesį ir į tai, kad A. Kandrotas, organizuodamas bendrovių veiklą ir valdydamas jas bei duodamas nurodymus dėl veiklos, stengėsi išlikti anonimiškas - oficialiai neįsidarbino, o paskirdavo tariamus įmonių vadovus. Taigi, jis suprato galimas grėsmes dėl neteisėtos veiklos ir siekė nuslėpti bet kokias sąsajas su nurodytomis įmonėmis, o tai įrodo A. Kandroto siekį veikti neteisėtai.

Pirmą kartą prabilo su Celofanu nuteistas verslininkas, teigdamas, jog „mane norėjo nužudyti“. Viena svarbiausių praėjusios savaitės naujienų tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) priimtas sprendimas, bent laikinai atvėręs kalėjimo vartus skandalingajam Antanui Kandrotui-Celofanui. Vos pasirodžius šiai naujienai, „Delfi“ sulaukė intriguojančio laiško iš Pauliaus Boreikos, kuris buvo pagrindinis šios bylos dalyvis. Tai rodo, kad Paulius Boreika aktyviai reiškė savo poziciją ir viešai komentavo su jo byla susijusius įvykius.