Paukščių kiaušinių spalvos ir margumo paslaptys

Kiaušinis - tai gamtos stebuklas, savotiška išorinė gimda, kurioje paukščio jauniklis auga ir vystosi, kol tampa pasiruošęs išvysti pasaulį. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl paukščiai deda kiaušinius, yra ta, kad jauniklių nešiojimas apsunkintų jų skrydį. Kaip ir viskas gamtoje, kiaušinių dėjimas turi savų privalumų ir trūkumų. Viena vertus, lizde palikti kiaušiniai tampa lengvu grobiu plėšrūnams. Siekdami apsisaugoti nuo tokios baigties, evoliucijos eigoje kiaušiniai prisitaikė prie aplinkos spalvomis ir raštais, kad plėšrūnams būtų sunkiau juos pastebėti. Vis dėlto, mokslininkams sunkiau paaiškinti, kodėl kai kurių paukščių rūšių kiaušiniai yra itin ryškių spalvų.

Vienas iš paaiškinimų - dauguma žinduolių plėšrūnų yra dichromatai, o jų spalvinis regėjimas ribotas, panašiai kaip daltonikų. Tuo tarpu paukščiai yra gerokai jautresni spalvoms, todėl tikėtina, kad spalvingi kiaušiniai atlieka kitą, paukščiams svarbią funkciją. Blyškūs, taškuoti, dėmėti ir kelių spalvų - kad ir kokios būtų priežastys, kiaušiniai yra be galo gražūs pažiūrėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime kiaušinių spalvų įvairovę, aptarsime, kokie veiksniai gali turėti įtakos jų spalvai ir margumui, ir panagrinėsime, kaip kiaušinių spalva susijusi su paukščių išgyvenimo strategijomis.

Kiaušinių spalvos ir margumo evoliucija

Evoliucinis ryšys tarp dinozaurų ir paukščių pripažįstamas jau ilgiau kaip šimtmetį, bet ornitologai buvo ilgą laiką įsitikinę, kad paukščių gebėjimas dėti spalvotus kiaušinius išsivystė kelis kartus kaip išlikti padedantis mechanizmas, nes plėšrūnams sunkiau pastebėti su aplinka susiliejančius kiaušinius.

Paukščiai - vieninteliai žinomi dabartiniai gyvūnai, gebantys dėti spalvotus kiaušinius. Tai lemia tik du pigmentai - raudonas ir mėlynas. Naudodamiesi lazeriais, tyrėjai JAV, Taivane ir Šveicarijoje išanalizavo 18 dinozaurų kiaušinių lukštų fosilijų, tikėdamiesi jose rasti tų pačių pigmentų pėdsakų. Jie nustatė, kad kiaušinių pigmentacija buvo būdinga kelių rūšių dinozaurams, įskaitant velociraptorius (Velociraptor), maždaug prieš 75 mln. metų gyvenusius dabartinės Mongolijos teritorijoje.

„Tai visiškai keičia mūsų supratimą, kaip išsivystė kiaušinių spalvos“, - sakė Jeilio universiteto paleontologė ir šios studijos pagrindinė autorė Jasmina Wiemann. Pasak jos, mokslininkai kelia prielaidą, kad atsiradus pigmentacijai atvirus lizdus įsirengdavusių dinozaurų kiaušiniai tapo labiau apsaugoti. Ši ypatybė vėliau buvo paveldėta paukščių, beveik visada bent trumpam paliekančių savo kiaušinius nepridengtus, kol šie išskyla.

„Spalvingi kiaušiniai ilgiau kaip šimtmetį laikyti unikalia paukščių ypatybe“, - sakė Markas Norellas, Amerikos gamtos istorijos muziejaus Paleontologijos skyriaus kuratorius. „Dabar žinome, kad kiaušinių spalvos, panašiai kaip plunksnos ir varnakauliai, išsivystė jų pirmtakams dinozaurams - daug anksčiau nei atsirado paukščiai“, - pridūrė jis. Šis straipsnis buvo paskelbtas mokslo žurnale „Nature“.

Dar 1889 m. mokslininkai pradėjo tyrinėti kiaušinių spalvos ir margumo evoliuciją. Paukščių kiaušinių spalvą lemia pigmentai biliverdinas ir protoporfirinas. Kiaušinių spalvų paletė pasipildė dėl aplinkos poveikio.

Yra kelios hipotezės, paaiškinančios kiaušinių spalvų ir margumo įvairovę. Geriausiai mokslininkų patikrintos hipotezės - apsauga nuo plėšrūnų ir termoreguliacija. Paukščių lizdai dažnai nukenčia nuo plėšrūnų, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius.

Kiaušinių spalva ir margumas priklauso nuo perėjimo aplinkos ir poreikio paslėpti kiaušinius nuo plėšrūnų. Taip pat svarbu apsauga nuo kenksmingos Saulės spinduliuotės, mikroorganizmų, lukštų tvirtumas ir kt.

Pavyzdžiui, įvairiose ertmėse, plyšiuose ir kitose panašiose vietose perintys paukščiai dažnai deda baltus kiaušinius, nes tėvams tamsoje juos pastebėti lengviau, vadinasi, ir jais pasirūpinti lengviau. Tuo tarpu ant žemės perintys paukščiai dažniausiai deda rudus kiaušinius, neretai su dėmėmis, kad kiaušiniai būtų mažiau pastebimi plėšrūnams.

Tyrimai rodo, kad plėšrūnai dukart daugiau puola baltus kiaušinius nei rudus. Tačiau tai susiję ne tik su spalva. Rudų kiaušinių lukštai yra tvirtesni: norint įskelti baltą kiaušinį reikia 20 N jėgos, o rudiems įskelti reikia 30 N jėgos. Galbūt plėšrūnai susidomėjo baltais kiaušiniais, bet nepajėgė jų pažeisti? Įdomu tai, kad graužikams kiaušinių spalva nebuvo svarbi.

Miške daugiausia sveikų liko rudų su dėmėmis kiaušinių, o pūdymuose - rudų ir rudų su dėmėmis. Tai rodo, kad kiaušinių spalva turi derėti su kitais lizdo aplinkos elementais, pvz., augalais, apšvietimu, šešėliais.

Kiaušinių spalva ir termoreguliacija

Ar kada susimąstėte, kodėl tamsūs kiaušiniai neperkaista? Ir kodėl paukščiai nesuka lizdų tik pavėsyje? Gamtoje nieko nėra šiaip sau ir net didžiausią keistenybę galima paaiškinti.

Saulės spinduliuotė gali greitai įkaitinti lizde paliktus kiaušinius, todėl labai svarbu paslėpti kiaušinius ir neleisti jiems perkaisti.

Gómez ir kt. (2016) nustatė, kad tamsesnius kiaušinius pastebėti kur kas sunkiau. Tačiau dėmės ant šviesesnių kiaušinių lukštų yra tamsesnės.

Perintys paukščiai lizdą palieka tam tikram laikui ir tam tikru dažniu. Šaltuose kraštuose nuo kiaušinių jie atsitraukia trumpam, bet dažnai. Šiltų kraštų paukščiai turi skirti net iki 50 proc. daugiau energijos nei šiltų kraštų paukščiai. Tačiau dažnas lizdo palikimas gali atkreipti plėšrūnų dėmesį.

Wisocki ir kt. (2020) tyrė 634 paukščių rūšių kiaušinių spalvą ir skaistį (angl. brightness). Jie nustatė, kad kiaušinių spalva ir skaistis priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Pavyzdžiui, regionuose, kuriuose didesnis UV spinduliuotės intensyvumas, kiaušiniai bus tamsesni. Tai tik patvirtino termoreguliacijos hipotezę.

Tyrimai taip pat parodė, kad kiaušinių spalvos ir skaisčio įvairovė didesnė regionuose, kuriuose vyrauja skirtingos klimato sąlygos.

Paukščių kiaušiniai kraunami įvairiose vietose: ant žemės, atvirose vietose, įvairiose ertmėse (jų visai nepasiekia Saulės spinduliuotė arba jos patenka labai mažai). Todėl kiaušiniai susiduria su skirtingomis aplinkos sąlygomis.

Priklausomai nuo perėjimo vietos, kiaušiniams kyla skirtingas pavojus. Perintiems ant žemės kiaušiniams didesnis mikroorganizmų keliamas pavojus, yra didelė rizika perkaisti ar atšalti. Todėl ant žemės perimų kiaušinių lukštai yra tamsesni. Tuo tarpu įvairiose ertmėse perimų paukščių kiaušiniai yra šviesesni.

Tačiau kodėl kai kurių paukščių, perinčių atvirose vietose, kiaušiniai yra šviesesni, o ne tamsesni? Galbūt į ertmes nepatenka Saulės spinduliuotė arba patenka labai mažai. Būtina patyrinėti, kaip kiaušinių spalvą gali paveikti įvairios aplinkos sąlygos.

Eksperimentai su įvairių spalvų kiaušiniais: baltais, mėlynais, žaliais ir baltais. Jie nustatė, kad šviesesni kiaušiniai įkaista greičiau nei tamsesni.

Japoninių putpelių Coturnix japonica kiaušiniai (iš viso 23) buvo dėmėti. Mokslininkai matavo kiaušinio masę, spalvą ir skaistį natūraliomis sąlygomis.

Kiaušiniai buvo eksponuojami ryte nuo 8 val. 37 min. iki 8 val. 52 min. Maždaug tokiam laikui dauguma paukščių palieka lizdus. Mokslininkai matavo kiaušinių atvėsimo greitį kambario temperatūroje (24,1 °C) tamsoje. Jie nustatė, kad tamsesni kiaušiniai ilgiau neatvėso nei balti.

Be to, mokslininkai atliko eksperimentus su įvairių spalvų (tamsiai rudų, rudų ir šviesiai rudų) vištų kiaušiniais. Kelias dienas kas minutę termovizoriumi matavo jų temperatūrą. Apibendrinę skirtingos temperatūros aplinkoje atliktų eksperimentų duomenis, Wisocki ir kt. matavo tos pačios bandymų serijos baltų kiaušinių temperatūros atžvilgiu.

Mėlyni kiaušiniai - ne tik vištų ypatybė

Nuo seno mėlyni kiaušiniai asocijuojasi su tam tikromis vištų veislėmis, tokiomis kaip Araucana, Ameraucana ar Cream Legbar. Tačiau šis reiškinys nėra unikalus vištoms. Kai kurie laukinių paukščių kiaušiniai taip pat pasižymi mėlynu atspalviu. Šviesiai mėlyną spalvą kiaušinių lukštui suteikia tulžies pigmentas, kuris patenka kartu su kalcio karbonatu formuojantis lukštui. Skirtingai nei rudų kiaušinių atveju, čia pigmentas nusėda visame lukšto struktūros gylyje, todėl mėlyna spalva matoma ir lukštui įskilus. Tai nėra defektas ar liga - tai paveldima savybė, būdinga kelioms išskirtinėms vištų veislėms.

Yra kelios vištų veislės, natūraliai dedančios mėlynus arba melsvus kiaušinius. Kai kurios iš jų yra senos, selekcinės linijos, kitos - šiuolaikiniai kryžminimai, sukurti siekiant gauti spalvingų kiaušinių paletę.Renkantis mėlynus kiaušinius dedančias vištas, augintojai neretai pasikliauja vien tik kiaušinio spalva ir pamiršta kitus svarbius kriterijus. Iš tiesų mėlyna lukšto spalva nereiškia, kad kiaušinis yra sveikesnis ar maistingesnis. Jis susiformuoja dėl genetinio pigmento, tačiau maistinė sudėtis priklauso ne nuo spalvos, o nuo vištos raciono, laikymo sąlygų ir sveikatos.

Mėlynus kiaušinius dedančios veislės yra puikus pasirinkimas ir pradedantiesiems, ir patyrusiems augintojams. Jos paprastai pasižymi ramesniu charakteriu, gerai prisitaiko prie įvairių aplinkos sąlygų ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Dauguma jų yra ištvermingos, mažai serga ir lengvai bendrauja tarpusavyje. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad kai kurios veislės, pavyzdžiui, Araucana, gali būti šiek tiek jautresnės triukšmui ar aplinkos pokyčiams. O Easter Egger mišrūnų atveju kiaušinių spalva gali būti nevisiškai nuspėjama - nuo mėlynos iki žalsvos ar net rusvos.

Tikimasi identiškos mėlynos spalvos: tik Ameraucana ir Cream Legbar suteikia pastovią mėlyną. Neįvertinamos laikymo sąlygos: šios veislės ištvermingos, bet geriausiai laikosi švarioje, sausoje, gerai vėdinamoje aplinkoje. Apsiribojama vien grožiu: spalva - tik vienas iš kriterijų.

Mėlynus kiaušinius dedančios veislės paprastai yra atsparios ir pakankamai lengvai prižiūrimos, todėl daugumą priežiūros veiksmų augintojai gali atlikti patys. Tinkama higiena, subalansuota mityba ir gera vištidės ventiliacija dažniausiai užtikrina stabilų dedamumą bei sveikas paukščių sąlygas.

Ar mėlyni kiaušiniai yra sveikesni? Ne. Jų maistinė vertė tokia pati kaip baltų ar rudų kiaušinių. Kuri veislė deda ryškiausiai mėlynus kiaušinius? Vienodai ryškiai mėlynus kiaušinius dažniausiai deda Ameraucana ir Cream Legbar veislės. Araucanos kiaušiniai paprastai tamsesnės mėlynos. Ar skiriasi mėlynų kiaušinių skonis? Ne. Skonis priklauso nuo vištos mitybos, laikymo sąlygų ir pašarų kokybės. Lukšto spalva jokios įtakos neturi.

Kodėl Easter Egger kartais deda ne mėlynus kiaušinius? Easter Egger yra mišrūnų grupė, todėl jų kiaušinių spalva priklauso nuo paveldėtų genų. Jie gali dėti mėlynus, žalsvus, turkio ar net švelniai rausvus kiaušinius.

Ar mėlyną kiaušinį galima nustatyti pagal vištos išvaizdą? Kartais - taip. Ameraucana ir Araucana turi būdingas barzdeles ir sruogas, o Cream Legbar jauniklių lytį galima atskirti pagal dryžius. Tačiau Easter Egger išvaizda labai įvairi, todėl ne visada galima atspėti kiaušinio spalvą.

Margiausių kiaušinių dešimtukas

Žemiau pateikiamas dešimties margiausių natūralių kiaušinių ir trumpų jų „šeimininkų“ aprašymai, iliustruojantys kiaušinių spalvų įvairovę.

• Strazdas klajoklis (lot. Turdus migratorius): Šie paukščiai gyvena Šiaurės Amerikoje ir yra antra pagal gausumą paukščių rūšis šiame žemyne. Angliškas bendrinis strazdo klajoklio pavadinimas yra robin - liepsnelė, nes šie du paukščiai yra panašūs savo išvaizda, nors ir nesusiję artimais giminystės ryšiais.
• Šalmuotasis kazuaras (lot. Casuarius casuarius): Gyvena Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Šiaurės Australijoje. Tai vienas didžiausių pasaulio paukščių, savo svoriu ir dydžiu nusileidžiantis tik stručiams ir emu. Išprovokuoti kazuarai gali užpulti žmones: 2003 m. duomenimis, žinoma 150 atvejų, kai spalvingas paukštis užpuolė žmogų, vienas jų užpultajam pasibaigė mirtimi. Taigi, kad ir kokie gražūs būtų vaiskiai žali šio paukščio kiaušiniai, nemėginkite jų imti.
• Kalninė starta (lot. Emberiza cia): Migruojantis paukštis, peri šiaurės vakarų Afrikoje, Pietų Europoje, centrinėje Azijoje ir Himalajuose. Manoma, kad startinių paukščių šeima kilo iš Pietų Amerikos, iš ten išplito į Šiaurės Ameriką, vėliau Aziją ir Europą. Lietuvoje kalninė starta negyvena, bet sutinkamos devynios kitos startų rūšys. Jų kiaušiniai pasižymi margumu.
• Emu (lot. Dromaius novaehollandiae): Gyvena Australijoje, yra didžiausias žemyno paukštis, antras pagal dydį pasaulyje. Šių neskraidančių paukščių ūgis gali siekti iki 2 metrų. Jų kiaušiniai yra tamsiai žalios spalvos.
• Juodoji varna (lot. Corvus corone): Gyvena Vakarų ir Centrinėje Europoje, Lietuvoje reta. Nuo Lietuvoje gyvenančio paprastojo kranklio (juodvarnio) galima atskirti pagal dydį - pastarasis yra didesnis. Jų kiaušiniai yra žalsvai melsvi su rudais taškais.
• Putpelė (lot. Coturnix coturnix): Peri Europoje, Artimuosius Rytuose, Rusijoje, Centrinėje Azijoje. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, reta rūšis.
• Naminis žvirblis (lot. Passer domesticus): Mažai kas žino, jog šis mums toks artimas smalsus paukštelis kilęs iš Artimųjų Rytų, žmonių dėka išplito po visą pasaulį. Manoma, jog naminis žvirblis yra labiausiai paplitęs pasaulio paukštis. Jų kiaušiniai yra balti arba melsvi su rudomis dėmelėmis.
• Raudonpilvis biulbiulis (lot. Pycnonotus cafer): Peri Indijoje ir aplinkinėse šalyse. Atvežtas išplito po įvairias pasaulio šalis, laikomas viena iš 100 daugiausiai nuostolių atnešančių invazinių rūšių (platina augalų invazines rūšis, minta grūdais, vaisiais, gadina derlių). Jų kiaušiniai yra rausvai balti su rudomis dėmėmis.
• Sidabrinis kiras (lot. Larus argentatus): Peri Šiaurės ir Vakarų Europoje. Lietuvoje peri apie 10-20 porų. Panašus į paprastąjį kirą, tik gerokai didesnis. Jų kiaušiniai yra žalsvai rudi su tamsiomis dėmėmis.
• Naminės vištos (lot. Gallus gallus domesticus): Jų kiaušiniai kartais būna įvairiausių spalvų ir atspalvių.

Kiaušinių dydžio įvairovė

Ne tik spalvos, bet ir dydžiai varijuoja. Didžiausius kiaušinius deda strutis (lot. Struthio camelus) - didžiausias paukštis pasaulyje. Stručių kiaušinių ilgis vidutiniškai yra apie 15 cm, plotis - 13 cm, o sveria apie 1,4 kg. Įdomu tai, jog nepaisant jų įspūdingo dydžio, stručių kiaušiniai yra mažiausi lyginant su paties paukščio dydžiu - jie sudaro vos 1 - 4 proc. patelės kūno masės. Tam pačiam strutinių paukščių būriui priklausantys kiviai deda didžiausius kiaušinius lyginant su jų kūno mase - maždaug vištos dydžio paukščio kiaušinis gali sverti iki 450 gramų.

Mažiausio kiaušinio rekordas priklauso paprastajam kamaniniam kolibriui (lot. Mellisuga helenae), kuris, kaip manoma, yra mažiausias pasaulio paukštis. Suaugęs kamaninis kolibris sveria vos 1,6 - 2 gramus, o jo ilgis yra tik 5 cm. Kolibrių žirnio dydžio kiaušinukas sveria vos pusę gramo. Net ir didžiausių kolibrių kiaušiniai yra miniatiūriniai - jų ilgis nesiekia ir 2 centimetrų.

tags: #pauksciai #zalsvi #kiausiniai

• Palinkėjimai vaikams išleistuvėms
• Ar saugu vaikams duoti barsuko taukų?
• Dr. Roberto Needlmano patarimai tėvams
• Avokado ir kiaušinių receptai
• kada pradėti papildomą maistą