Santykių iššūkiai gimus vaikui: kodėl dingsta pagarba ir intymumas?

Šeimos gyvenimas po vaiko gimimo keičiasi iš esmės. Iki tol nuostabūs santykiai, kupini meilės ir aistros, staiga gali atvėsti, o kadaise mylimas partneris ima atsiriboti. Dažnai moterims kyla skaudus klausimas: "Aš jau gimdau vaikus, o jis manęs negerbia, ką daryti?" Tai ne tik intymumo, bet ir gilesnių psichologinių problemų, kylančių po šeimos pagausėjimo, atspindys.

Intymumo atšalimas ir partnerio atsiribojimas

Draugystės pradžioje, kai pora negalėjo atsiplėšti vienas nuo kito, viskas atrodė idealu. Pradėję gyventi kartu šiek tiek aprimome - tai natūralu. Meilė ir aistra išliko. Tačiau gimus vaikui, situacija gali kardinaliai pasikeisti. Moteris bando kalbėtis su vyru, bet jis nėra iš kalbiųjų žmonių. O jeigu kalba, tai prisimena visas prieš tai buvusias ar esamas problemas, suverčia į vieną krūvą, nors tos temos jau būna šimtą kartų apkalbėtos. Išklausius, galiausiai paaiškėja, kad vyras bijo pakenkti būsimam vaikučiui ir kad per nėštumą negalime taip mylėtis kaip anksčiau. Nors moteris patikina, kad nėštumas labai lengvas, nėra jokių pykinimų, todėl yra nemažas seksualinis potraukis ir vyras tai žino, tačiau jo pastangos nueina veltui. Jis atstumia susigalvodamas bet kokią dingstį, kartais lieka šaltas, lyg niekur nieko. Jis dirba, bet turi labai daug laisvo laiko, dažnai sėdi prie kompiuterio - žaidžia, siunčiasi filmus ir pan. Kartais moteris netyčia užtinka, kad jis siunčiasi porno filmus, ir mato, jog po peržiūros kelnaitės būna suteptos lašeliu spermos. Kyla klausimas, kodėl jis nenori su manimi mylėtis? Seksas nėra pagrindinis poreikis gyvenime, bet tai neatsiejama poros gyvenimo dalis. Šiuo laikotarpiu norisi daugiau švelnumo ir meilės. Moteris išsako savo jausmus, bet atsakomosios reakcijos jokios. Jis sako, kad tebemyli ir kad neprisigalvotų nesąmonių.

Kodėl vyras atšąla? Psichoterapeuto įžvalgos

Akivaizdu, kad vyras atšalo, tačiau jo seksualinis potraukis neišnyko. Tai, kad jis žiūri porno filmus ir masturbuojasi, rodo, kad jis pasirenka seksui ne jus, o sekso pakaitalą. Kaltinti dėl to kompiuterį, internetą, pornografiją tikrai neverta. Jei vyras nenorėtų, viso to nepasirinktų. Tačiau toks seksualinis pasirinkimas atsiranda iš tikrųjų daugeliui vyrų ir moterų ir rodo, kad problema yra psichologinė.

Jos šaknys įvairialypės, o dažniausia priežastis - vyrui visavertis intymus gyvenimas ima kelti nerimą. Nerimą, kurį berniukams kelia suaugusioji moteris. Juk tai, kad pastojote, įrodo, jog esate suaugusioji, mama, brandi moteris. O jo sielos dalis dabar gyvena kitokį, labiau berniukišką gyvenimą. Šis gyvenimas nėra toks akivaizdus, kaip atviras vaiko išgąstis ar panika: „Ak, bijau tų didelių, suaugusiųjų moterų!“ Ne, ši nerimo rūšis beveik nepastebima. Sąmoningai vyras jus myli. Tačiau sugrįžęs savo sielos dalimi - seksualumu - į vaikystę, jis sugeba suskaldyti savo meilę į dvi dalis: į seksualinį geismą ir į „dvasinę“ meilę. Tačiau jis negali sujungti jų vienoje moteryje. Berniukas negali savo motinoje matyti ir nuostabiąją fėją, maitinančią, duodančią, ir tuo pačiu metu - juslingą mergaitę. Vienas kitam prieštarauja.

Antras dalykas: moterys, tampančios motinomis, neretai išstumia vyrus iš vadovaujančio vaidmens. Vaikas - svečias jūsų šeimoje, ir dalis dėmesio neišvengiamai atitenka jam. Ir vyras jums iš dalies tampa dar vienu vaiku, tik vyresniu. Pati to nesuvokdama moteris ima kalbėtis su juo komandomis, nurodymais, draudimais, kaip su mažu vaiku, nes tikisi iš jo pagalbos. Vyras sielos gilumoje ir kiek atstumtas, ir nepamaitintas vaikas jaučiasi, ir pyksta, ir priešinasi, tačiau galiausiai paklūsta ir išoriškai lieka vyru, o viduje dar greičiau į vaikystę grįžta.

Gimus vaikui kintantys vaidmenys ir lūkesčiai

Gimus vaikui, pasikeičia poros gyvenimas, padaugėja pareigų, atsakomybės, nuovargio, todėl dažniau kyla pykčių, nesutarimų dėl vaidmenų, buities, vaiko priežiūros. Abiem tenka keisti įpročius, atsisakyti kai kurių savo pomėgių, o asmeniniams poreikiams lieka labai mažai laiko. Nukenčia poros tarpusavio santykiai, nes pora gimus vaikui daug mažiau dėmesio gali skirti vienas kitam. Dėl vykstančių pokyčių kiekvienam kyla įvairių išgyvenimų: nusivylimo, apmaudo, pykčio, nerimo, baimių. Pora rečiau mylisi, dėl to santykiai taip pat gali atšalti.

Gimus vaikui labai išryškėja vyro ir moters skirtumai. Moteriai kūdikis tampa pasaulio centru, visi kiti dalykai yra antraeiliai. Todėl vyras neretai pasijunta atstumtas, nereikalingas, stokojantis moters meilės, dėmesio. Jis gali jausti pavydą mažyliui ir gėdą ar kaltę dėl tokių savo jausmų. Vyrui gali sustiprėti nerimas dėl padidėjusios atsakomybės už šeimos išlaikymą. Todėl jis rūpindamasis šeimos gerove gali labiau susitelkti į darbą. Padidėjusi atsakomybė už šeimos išlaikymą kelia didesnę įtampą, nuovargį, poilsio poreikį. Ir kai po darbo pavargęs vyras neparodo dėmesio, iniciatyvos padėti žmonai, ši supyksta, nes jai gali atrodyti, kad vyras nesirūpina ja ir mažyliu. Moteris gali jaustis socialiai izoliuota, pavydėti vyrui, kad jis dirba, bet kada gali kur nors išeiti, skirti laiko tik sau.

Kita nesutarimų, pykčio priežastis - gimus vaikui skirtingi (dažnai nerealūs) vyro ir moters lūkesčiai. Dažnai pora mano, kad abu patirs daug džiaugsmo, laimės, vienas kitą palaikys taip, kad lengvai įveiks kylančius sunkumus, arba jų visai nebus. Šiems lūkesčiams nepasiteisinus, partneriai gali jausti nusivylimą ir pyktį. Jei porai ilgai nepavyksta pasikalbėti, išspręsti kylančių konfliktų, priimti sutarimo, kad abu jaustųsi gan gerai, tarpusavio santykiai gali labai atšalti.

Pogimdyminės emocijos ir moters savijauta

Viešojoje erdvėje manoma, kad besilaukianti ar ką tik pagimdžiusi moteris turi išgyventi vien tik pozityvias emocijas. Tačiau moterys labai dažnai jaučiasi visaip. Vietoj veidą puošiančios šypsenos akyse sublizga ašaros, o pakilią nuotaiką gali temdyti nepaaiškinamas liūdesys bei nerimas. Moterys nėštumo metu ir periodu po gimdymo turi džiaugtis. Mitas.

Kaip tvirtina psichologė Vilma Petrikienė, motinystei besiruošianti ar mama ką tik tapusi moteris gali išgyventi pačių įvairiausių emocijų spektrą. Ji pirmą kartą pajaučia, kad jos gyvenimas, jos laikas nebepriklauso vien jai, kad jos turėtos ribos nebėra tik jos ribos. Be to, moteriai tenka išmokti ir įsisavinti daugybę naujų dalykų. Taigi, visa tai, kas turėjo būti devintu laimės dangumi kasdienėje rutinoje staiga tampa visai ne laime, o kartais net ir devintu pragaro ratu 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ir ypač jei nėštumas ar gimdymas buvo komplikuoti, jei reikėjo papildomų intervencijų, jei kūdikis gimė anksčiau laiko ar yra labai neramus.

Jausmų sumaištis, V. Petrikienės teigimu, be jokios abejonės, dažniau ištinka pirmąkart mamomis tapusias moteris, tačiau laimės pojūčio pagimdžius gali nejausti ir tos mamos, kurios jau turi vaikų ir susilaukė dar vieno. Jei po gimdymo jaučiami nuotaikų pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, laikini nevilties ar apatijos periodai užsitęsia, tokia būsena gali sąlygoti nusivylimą savimi kaip mama, pernelyg didelę įtampą, prislėgtą nuotaiką, sunkumus priimant sprendimus ir pan. Gali atsirasti ir fizinių negalavimų, tokių kaip miego sutrikimai, nuovargis, atminties pablogėjimas. Kartais gali pasireikšti net panikos atakos.

Pogimdymine depresija serga tik pirmąkart mamomis tapusios moterys. Mitas. Anot V. Petrikienės, svarbu žinoti, kad ši liga gali ištikti ir susilaukus antro ar trečio vaiko. Šiuolaikinė moteris, deja, dažnai jau į patį nėštumą ir gimdymą, į motinystę „ateina“ emociškai pervargusi nuo gyvenimo tempo, streso darbe ar stresinių santykių.

Kūdikis teikia tik džiaugsmą, neįmanoma pavargti nuo savo vaiko. Mitas. „Liaudies išmintis byloja, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Tai reiškia, kad auginant vaiką yra pavargstama. Mama nuo savo vaiko pavargti tikrai gali ir tai yra visiškai normalu, nes motinystė visomis prasmėmis yra intensyvus darbas, pareikalaujantis tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų“, - tvirtina V. Petrikienė. Kad nuovargio būtų patiriama kuo mažiau, psichologė pataria moteriai dar nėštumo metu apgalvoti, kas bus jos „kaimu“, kas jai galės padėti auginti kūdikį, koks bus vaiko tėčio indėlis, mamos, anytos (jei jos yra) vaidmuo.

Komunikacijos barjerai ir psichologinis smurtas

Kai poros santykiai pašlyja gimus vaikui, pykčiai ir kivirčai gali tapti kasdienybe. Nežinoma autorė pasakoja, kad po vaiko gimimo, kuriam dabar 3 mėnesiai, jai tenka kasdien susidurti su antrosios pusės pykčio priepuoliais, rėkimu ir žeminimu. „Ne taip vairuoji, kas tau apskritai davė teises, kas tik kas valink is namu ir pns, as su tavim nekalbėsiu“. Nors ji stengiasi palaikyti švarą, gamina valgyti, vyras randa priekaištų ir pareiškia, kad ji nieko neveikia. Su vaiku jam pabūti tarsi kančia net ir 15 min. Net ir parodžius sesės mergaitės nuotrauką, vyras reaguoja rėkimu, jog jam ne iki nuotraukų. Toks elgesys, kai vyras ieško būdų išvesti iš kantrybės ir visi priekaištai tėra pretekstai, gali būti psichologinio smurto apraiška. Psichologinis smurtas yra baisu, ypač prieš neseniai pagimdžiusią jam vaiką moterį.

Minima, kad 3 mėnesių kūdikis viską supranta ir jaučia, o namuose esanti įtampa, moters nuotaika ir vyro agresija gali būti kūdikio neramumo priežastis. Jeigu vyro mama nereaguoja į sūnaus elgesį su vaiko motina prie kūdikio, tai jau yra pats didžiausias signalas, kad šitas vyras yra supuvęs iš vidaus. Santykiai yra pasmerkti žlugti. Tai rodo, kad tėvai niekada neįskiepijo nei pagarbos moteriai, nei šeimai, nei atjautos, nei rūpestingumo, nei meilės. Panašu, kad buvo gerai, kol buvo gerai, o kai atsirado sunkumai, išbandymai, vyras suskydo ir ėmė blaškytis.

Moterys dažnai nusivilia vyrais, nes tikisi, kad jie prisidės prie kūdikio priežiūros ir buities darbų kiek ir jos. Kitaip tariant, vyro indėlį moteris dažniausiai vertina lygindama su savo pačios. Tuo tarpu vyras apie savo pagalbą moteriai sprendžia save lygindamas su savo tėvais, giminės ar tiesiog pažįstamais vyrais. Kiekvienas kitaip supranta, kas turi atlikti tam tikrus vaiko priežiūros ir namų ruošos darbus. Norint rasti pusiausvyrą, svarbu, kad abu sutuoktiniai suprastų vienas kito skirtingą požiūrį, išsakytų lūkesčius vienas kito atžvilgiu, aptartų, kaip kiekvienas įsivaizduoja darbų pasidalijimą, ir susitartų, kas už ką bus atsakingas.

Psichologiniai paaiškinimai ir patarimai

Labai svarbu, kaip kalbama ir ar norima išgirsti vienam kitą, priimti sutarimą. Jei pora tik kaltina, puola vienas kitą, lieja nuoskaudas, skaičiuoja ir pabrėžia savo indėlį, tuomet problema ir lieka neišspręsta. Svarbu, kad pora galėtų išmokti kalbėtis ramiai, kad norėtų išgirsti ir suprasti vienas kitą. Svarbu kalbėti „aš kalba“, t. y. kuo daugiau kalbėti pradedant žodeliu „aš“, o ne „tu“. Pavyzdžiui, žmona galėtų sakyti: „Aš jaučiuosi labai vieniša, kai sekmadienį mes leidžiame atskirai.“

Neteisingi orientyrai santykiuose, kurie griauna pagarbą:

• Valdingumas. Neįmanoma reikalauti iš vyro tų savybių, jei žmona elgiasi kaip vyras.
• Vyro žeminimas. Kai nuolatos kartojate „Užsieniečiai geresni, lietuviai - lochai ir mužikai“, kaip jaustis vyrui, kuris sėdi šalia?
• Jo lyginimas su kitais. Jei prikišite vyrui, lyginsite jį su kitais amžinai jo nenaudai, tai apskritai gali kilti klausimas: o kam tada už tokio liaušio tekėjote?
• Priekaištai dėl uždarbio. Dažnai žmona vis nori daugiau. Kiek vyras beuždirbtų, žmonai vis mažai!
• Skalbimas dėl neryžtingumo. Valdinga ir visus frontus namie laikanti moteris, lyderė darbe, dažnai ir namie visus nori surikiuoti „pagal savo atvaizdą“.
• Reikalavimas palaikyti visur ir visada. Jei vyras neturi šitos savybės, reikėtų užsiminti, tačiau ne reikalauti.
• Žaidimas „Tavo - mano“. Nuolatinis daiktų įvardijimas ir dalijimas jus su vyru ne artina, o toliną vienas nuo kito.
• Egoistiniai sprendimai. Jei viską sprendžiate viena ir primetate savo valią, jūs elgiatės despotiškai, užgniaužiate kitų fantaziją, kūrybiškumą bei iniciatyvą.
• Manipuliacijos. Nuolat vaidinate auką, apsimetate silpna, bejėge paukštyte, trokštate vyro dėmesio, žaidžiate psichologinius žaidimus.

Šios moters savybės yra palaikančios bei auginančios santykius. Gali būti, kad esate puiki mergina, kuri stengiasi dėl vyro, tačiau nemoka parodyti ribų, kurias draugas turi gerbti. Toks emociškai nestabilus vyras turi būti mokomas, kur jo nepasitenkinimas gali būti toleruojamas, o kur jis peržengia ribas. Viena veiksmingiausių ir mažiausiai žalojančių santykius taktikų moteriai yra pasitraukti nuo vyro tada, kai jis elgiasi netinkamai. Vyras šalia moters malonaus bei taktiško elgesio turi jausti ir tai, kad moteris nebus su juo, jei jis elgsis netinkamai. Vyras jaučia, kad nepaisant jo elgesio, moteris niekur nedings, ir netinkamas elgesys iš jo pusės gali netgi didėti.

Santykių perspektyva ir galimi sprendimai

Jei porai nepavyksta išspręsti problemų patiems, profesionalo pagalba tampa neišvengiama. Psichologas siūlo pergalvoti savo padėtį ir suprasti, kad esate nelaiminga gyvendama su vyru, kuris jūsų negerbia ir nevertina. Pirmas klausimas: ar galite susitaikyti su savo spąstais ir juos pamilti? Pasakyti sau, kad tai, ką gaunate iš vyro, jums yra svarbiau nei orumas ar savigarba. Antras klausimas: ką galite pakeisti, jei nuspręstumėte su savo spąstais nesitaikyti? Pradėta porų terapija yra svarbus žingsnis. Bent pusmetį trunkanti porų terapija galėtų padėti ne tik suvokti, kaip abu prisidedate prie tarpusavio santykio kūrimo, bet ir mokytis naujų būdų būti kartu. Be abejo, čia labai svarbus ne tik jūsų, bet ir jūsų draugo įsitraukimas pasiryžtant kažką keisti.

Labai dažnai vyrai galvoja, kad jiems nieko per daug nereikia daryti, o va jau moteris turėtų reikšti savo jausmus, sutvarkyti buitį, pasirūpinti juo ir vaikais. Deja, bet šeima tai dviejų žmonių tango ir jie tame šokyje tampriai susiję. Tam, kad moteris norėtų ir galėtų reikšti savo jausmus ir garbinti savo karalių, vyras turėtų elgtis vyriškai. Stengtis aprūpinti šeimą uždirbdamas pinigus, būti jai ramsčiu ir gynėju, ir daryti viską, kad ją sužavėti.

Šis laikotarpis yra pakankamai didelis pokytis, tad galbūt viskas paaštrėja. Kažkuriuo momentu, kai jausitės ramesnė, stipresnė, turėsite iškomunikuoti savo poreikius ir jausmus. Pokyčiams reikia ruoštis iš anksto! Dar iki mažyliui gimstant poroms būtina mokytis atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis apie savo išgyvenimus, lūkesčius, poreikius, aptarti, kaip pasikeis šeimos gyvenimas, santykiai, kaip kiekvienas įsivaizduoja tuos pokyčius, kaip jie dalysis atsakomybe už vaiko priežiūrą, namų buities darbus.

Vyras, tik praradęs moterį ar pajutęs, jog ji slysta pro pirštus, pradeda daryti išvadas. Tokia situacija, kuomet moters nėra šalia ir gali niekada nebūti, duoda jam galimybę pajusti, ką moteris ir santykiai jam iš tikro reiškia. Malonus elgesys iš moters pusės turi būti visada. Tačiau moteris turi galimybę rinktis - ar bus su vyru, ar ne, ir nebūti su tuo, kuris elgiasi netinkamai. Jūsų draugas turi tokį charakterį, koks yra, ir kadangi jo elgesys neturi jam jokių pasekmių, keistis jis neskubės.

Geriausia taktika - suprasti visa tai pačiai, bet neversti vyro su tuo sutikti. Taip, jis elgiasi ne visuomet vyriškai, tačiau ir vyriškai juk irgi elgiasi. Pagirkite jį už tai. Kartais iš tikrųjų pabūkite vyrui mama - nebijokite to. Štai po kiek laiko jūsų gyvenimą užims vaikas. Tačiau neištirpkite visiškai tame vaidmenyje. Kartais pabūkite ir moterimi, ir meiluže. Ir kai jums motiniškas vaidmuo atsibos, pasižiūrėkite į save įdėmiau: ko jums pačiai iš tikrųjų norisi?

tags: #as #jau #gimdau #vaikus #o #jis

• Profilaktinė vaikų akių patikra
• Apie Bazilionų mokyklos raidą ir iššūkius
• kodėl verta rinktis Graco Evo?
• Paprasti ir skanūs pusryčių idėjos
• Kaip prižiūrėti ir pasisiūti daugkartines sauskelnes