Patyčios vaikų globos įstaigose: priežastys, pasekmės ir pagalbos būdai
Patyčios yra rizikos veiksnys įvairiausioms vaikų psichikos sveikatos ir elgesio problemoms atsirasti. Šis reiškinys veikia visus vaikus, kurie su jomis susiduria - tiek patiriančius patyčias, tiek stebėtojus, tiek skriaudėjus. Nors kartais manoma, kad patyčios gali padėti vaikui išmokti tinkamų socialinių įgūdžių ar užgrūdinti, tyrimai paneigia šią nuomonę - patyčios neturi teigiamų pasekmių, jos yra žeminanti ir traumuojanti patirtis, kurią būtina sustabdyti.
Patyčių samprata ir paplitimas
Patyčios - tai nepageidaujamas, agresyvus, kartais net smurtinis elgesys tarp vaikų, kuriam būdingas pasikartojimas (dažniausiai iki kelių kartų per savaitę) bei galios pranašumas. Vaikų globos namuose dažniausiai pastebima patyčių forma yra žodinės patyčios, kurios reiškiasi prasivardžiavimu, gąsdinimu ir pašaipiomis replikomis. Vis dažniau jos įgyja kombinuotą formą - tyčiojamasi ir žodžiu, ir veiksmu, ir interneto erdvėje.
Tyrimai rodo, kad Lietuva pagal patyčių aktualumą jau kelis dešimtmečius išlieka tarp pirmaujančių šalių. Didžiausias patyčių paplitimas stebimas tarp 5-8 klasių moksleivių. Šis amžiaus tarpsnis yra ypatingai jautrus, nes vaikams tampa itin svarbu pritapti prie bendraamžių, o patyčios dažniausiai tampa jų tarpusavio santykių įrankiu.
Pagrindiniai patyčių formų skirtumai
- Žodinės patyčios: prasivardžiavimas, įžeidinėjimas, pašaipios replikos, gąsdinimas.
- Fizinės patyčios: pastumdymai, spardymai, mušimas, tampymas už plaukų.
- Elektroninės patyčios: plinta socialiniuose tinkluose, susirašinėjimo grupėse, pasižymi eksponentiniu plitimu.
Elektroninės patyčios. Ar žinai, kaip jas sustabdyti?
Patyčių priežastys ir motyvacija
Pagrindinė patyčių priežastis yra ta, kad daugelis bijo kitų bendraamžių nepripažinimo ar atstumimo, todėl imasi smurto norėdami atrodyti viršesniais. Nepilnamečių reikalų specialistai siūlo smurtavimo priežasčių pirmiausia ieškoti šeimose: neprižiūrimi, dėmesio negaunantys vaikai besikaupiantį pyktį išlieja savais būdais, rasdami silpnesnį žmogų už save. Bendras priežasčių spektras apima:
- Smurtą artimoje aplinkoje ir apleistumą.
- Psichologines traumas, netektis ar skyrybas.
- Socialinę atskirtį bei emocinį nesaugumą.
Patyčių pasekmės
Patyčių pasekmės būna tik neigiamos ir be galo skausmingos. Vaikai pradeda vengti vietų, kuriose tyčiojamasi, o tai tampa pagrindine priežastimi, kodėl vaikai nelanko pamokų ir pradeda blogai mokytis. Nuolatos jaučiantys bendraamžių patyčias vaikai išgyvena nerimą, tampa nešnekūs, irzlesni ir užsidarę. Ilgainiui gali atsirasti depresija, suicidinės mintys, savęs žalojimasis ar piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis.
| Aukos | Stebėtojai | Skriaudėjai |
|---|---|---|
| Sumažėjusi savivertė, vienišumas, izoliacija, mokymosi sunkumai. | Baimė, gėda, formuoja negatyvų požiūrį į žmonių tarpusavio santykius. | Įtvirtina agresyvaus elgesio modelius, mokosi agresyviai spręsti problemas. |
Prevencijos ir pagalbos procesas
Tai, kiek daug neigiamų pasekmių sukels patyčios, labai priklauso nuo suaugusiųjų reakcijos. Vaikų globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai atlieka svarbų tarpininko vaidmenį - jie dažniausiai tarpininkauja pokalbių metu, siekdami išspręsti konfliktus. Efektyvi prevencija prasideda nuo suaugusiųjų pavyzdžio: būtina ugdyti vaikų gebėjimą valdyti emocijas, mokyti juos empatijos ir užmegzti pozityvius santykius.
Jei vaikas susiduria su patyčiomis, svarbu nebijoti apie tai kalbėti. Jeigu nepavyksta pasikalbėti su vaiku, verta kreiptis į mokyklos personalą ar kitus specialistus. Svarbiausia - suteikti vaikams erdvę, kur jie jaustųsi išklausyti ir suprasti. Kalbėjimasis yra pirmas žingsnis į pagalbą, o suaugusiųjų darbas - užtikrinti vaiko saugumą ir parodyti, kad patyčios nėra jo kaltė.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
