Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Pastojimo procesas yra sudėtingas ir gali priklausyti nuo daugybės veiksnių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Yra nustatyta, kad tam tikrame amžiuje moters vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų mažėja po truputį, o jau nuo 40 metų ženkliai mažėja. Pastojimo tikimybė per metus be apsaugos priemonių, reguliariai turint lytinius santykius, po 35 metų siekia 52 procentus, o po keturiasdešimties metų - 36 procentus. Tuo tarpu 25-30 metų moterų pastojimo tikimybė yra 86 procentai. Su amžiumi mažėja kiaušidžių rezervas, tai reiškia, kad mažėja folikulų, kuriuose bręsta kiaušialąstės, skaičius. Taip pat po 40 metų didėja savaiminių persileidimų dėl lytinių ląstelių chromosomų defektų, išryškėja kitų ligų, kurios gali apsunkinti pastojimą.
Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo. Dažnai negalinčios vaikų susilaukti poros susiduria su per mažu spermos vaisingumo lygiu.
Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai. Taigi, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.
Vienas iš svarbiausių žingsnių, norint padidinti tikimybę pastoti, yra suprasti savo ovuliacijos ciklą. Ovuliacija yra procesas, kai kiaušialąstė išleidžiama iš kiaušidės ir yra pasirengusi būti apvaisinta. Šis laikotarpis yra trumpas - tik kelias dienas per ciklą - todėl svarbu žinoti, kada jis vyksta. Pati svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas, todėl reikia išmokti kuo tiksliau nustatyti tikėtiną ovuliacijos dieną.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Moteris, norinti susilaukti kūdikio, turėtų stebėti, ar pirma mėnesinių diena kiekvieną mėnesį būna po tokio pat dienų skaičiaus, kuris laikomas įprastu. Sunkiau prognozuoti ovuliaciją moterims, kurių ciklai nereguliarūs, tačiau dažniausiai tai įvyksta 12-16 dienų iki kitų mėnesinių pradžios. Yra keli būdai, kuriuos moterys gali naudoti, norėdamos nustatyti savo vaisingiausias dienas kiekvieną mėnesį:
Remiantis Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos duomenimis, „vaisingas langas“ apima šešių dienų laikotarpį: penkias dienas iki ovuliacijos ir jos dieną. Amerikos nėštumo asociacijos duomenimis, moters vaisingos dienos būna tik 12-24 valandas po ovuliacijos. Tačiau vyro sperma moters organizme gali išgyventi iki penkių dienų.

Tam, kad moteris pastotų, mylėtis būtina jos vaisingomis dienomis. Svarbu planuoti lytinius santykius tuo metu, kai yra didžiausia tikimybė pastoti - ovuliacijos laikotarpiu. Idealus laikas pradėti planuoti santykius yra maždaug 3-5 dienos prieš ovuliaciją ir ovuliacijos dieną. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. Kai kuriems vyrams per dažnas spermos išsiskyrimas gali sumažinti vaisingumo tikimybę, todėl keletą dienų iki „pradėjimo“ dienos susilaikykite nuo lytinių santykių. Vyrams palankiausias bei vaisingiausias paros metas - rytas.
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą. Kai abu partneriai guli ant šono: ši poza tinka norint atsipalaiduoti, taip pat kaip įžanga į aktyvesnį seksą. Teoriškai mąstant, tai turėtų nukreipti spermą link kiaušintakių. Savaime suprantama, kad vyro orgazmas yra būtina sąlyga norint pastoti.
Be to, venkite aliejukų, vazelino, net seilių - būtent tai gali pražudyti spermatozoidus. Viena priemonių, kurią galite išbandyti, yra vaisingumo lubrikantas. Pastojimo taurelė gali padėti padidinti spermos kiekį keliaujant per gimdos kaklelio gleives, veikianti kaip apsauginis spermos lopšys.
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Ruošiantis nėštumui ir jau pastojus iš esmės galioja įprastos sveikos mitybos taisyklės.
Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Valgykite maistą, kuriame gausu vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, baltymų ir sveikųjų riebalų. Svarbu užtikrinti, kad gaunate pakankamai folio rūgšties, kuri yra būtina nėštumo pradžioje. Vyrai turėtų rinktis maistą, kuriame gausu cinko - liesa mėsa, kiaušiniai, jūros gėrybės bei pilnus grūdus. Kalcis bei vitaminas D pagerina vaisingumą, todėl reikėtų gerti daug pieno. Moterys turėtų gerti daug arbatos. Iš 1998 metais atliktų tyrimų paaiškėjo, jog moterys, kurios per dieną išgerdavo daugiau nei pusę puodelio arbatos, turėjo kur kas didesnę tikimybę pastoti. Venkite daug gyvsidabrio turinčių žuvų, nepasterizuotų pieno produktų ir žalių ar nepakankamai paruoštų mėsų. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį, dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Rekomenduojamas kūno masės indeksas (KMI) - 20-25. Kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti nuo 18,5 iki 24,99. Pernelyg mažas arba didelis kūno svoris gali turėti įtakos ovuliacijai. Tyrimai parodė, kad antsvorio turinčios moterys, norėdamos pastoti, gali užtrukti dvigubai ilgiau nei tos, kurių KMI laikomas normaliu. Per mažo svorio moterys gali užtrukti net keturis kartus ilgiau. Turint per daug kūno riebalų, susidaro estrogeno perteklius, kuris gali trukdyti ovuliacijai. Jei jo neatitinkate, gydytojas gali pasiūlyti geriausią būdą pasiekti tinkamą svorį planuojant nėštumą. Moterys, kurių svoris yra per mažas, gali neturėti reguliarių mėnesinių arba jų ovuliacija gali sutrikti.
Fizinis aktyvumas yra svarbi geros savijautos ir sveikatos, taip pat ir lytinės, dalis. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą. Aktyvus gyvenimo būdas ir reguliari vidutinio intensyvumo mankšta padės jums abiem sėkmingai kurti šeimą. Tačiau per daug mankštinantis ar dažnai atliekant sunkias treniruotes, gali sutrikti ovuliacija. Per didelis fizinis krūvis bei ypatingai mažas riebalinių audinių sluoksnis gali sumažinti pastojimo tikimybę. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
Venkite žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų, kurios gali neigiamai paveikti vaisingumą. Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais. Rūkymas gali sukelti vaisingumo problemų tiek moterims, tiek vyrams. Pastebėta, kad rūkančių vyrų sperma yra prastesnės kokybės, nes spermatozoidų yra mažiau, jie ne tokie judrūs ir gyvybingi. Moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas vyrams yra siejamas su sumenkusiu lytiniu potraukiu, sėklidžių atrofija, suprastėjusia spermos kokybe. Narkotinių medžiagų poveikis vaisingumui beveik nėra ištirtas, tačiau beveik neabejojama, kad jis neigiamas.
Sumažinkite kofeino suvartojimą iki 200 mg per dieną (maždaug 1-2 puodelių espreso). Atminkite, kad kofeino yra ir šokolade, arbatoje, kai kuriuose gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai (t.y. bent po 1 val.) Manoma, kad šių vaistų neigiamas poveikis yra laikinas. Taip pat stenkitės vartoti kuo mažiau vaistų - ne tik receptinių, bet ir žolelių pagrindu pagamintų tablečių. Venkite kontakto su chemikalais, net tais, kurių yra valikliuose.
Stresas gali neigiamai paveikti jūsų gebėjimą pastoti, nes jis gali trukdyti hormonų pusiausvyrai, kuri yra būtina ovuliacijai ir pastojimui. Moterims stresas gali labai pakenkti, būtent jis sutrikdo ovuliacijos ciklą. Tuo tarpu vyrams mažėja testosterono lygis, taip pat mažėja produkuojamų spermatozoidų kiekis. Stresas gali turėti įtakos jūsų santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija. Palaikymas: dalyvaukite paramos grupėse arba kalbėkite su artimaisiais apie savo jausmus ir iššūkius. Emocinis palaikymas gali padėti jaustis labiau atsipalaidavusiems. Svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą.

Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Jų pagalba galima sukaupti būtinų maistinių medžiagų atsargas ir padėti tenkinti tiek mamos, tiek kūdikio poreikius. Pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę.
Pavyzdžiui, vitaminų ir mineralų kompleksas, pavyzdžiui, „elevit® Pronatal“ gali padėti sukaupti būtinų maistinių medžiagų atsargas ir padėti tenkinti tiek mamos, tiek kūdikio poreikius. Svarbu pradėti vartoti vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksą, pavyzdžiui, „elevit® Pronatal“ likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki imantis bandymų pastoti. Taip pat specializuoti papildai, tokie kaip „Fertilovit® F 35 plus“, skirti brandesnio amžiaus moterims, arba „Ovosicare® Fertility“, skirtas moterims su PKS, gali padidinti pastojimo tikimybę, reguliuoti hormonų pusiausvyrą ir apsaugoti kiaušialąstes nuo oksidacinio streso.
| Papildas | Svarba vaisingumui ir nėštumui |
|---|---|
| Folio rūgštis (B9) | Užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką. |
| Vitaminas D | Skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi, reguliuoja hormonų veiklą. |
| Omega-3 riebalų rūgštys | Būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi, reguliuoja hormonų pusiausvyrą. |
| Geležis | Padeda išvengti anemijos, kuri gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį. |
| Cinkas | Svarbus normaliai DNR sintezei, vaisingumui ir reprodukcijai. |
| Inozitolis (Mio- + D-chiro-) | Padeda esant PKS, gerina medžiagų apykaitą, skatina ovuliaciją ir reguliuoja ciklą. |
| Antioksidantai (C, E, B2, Se, Mn) | Apsaugo ląsteles, įskaitant kiaušialąstes ir spermatozoidus, nuo oksidacinio streso. |
| B grupės vitaminai | Suteikia energijos, dalyvauja ląstelių dalijimosi procese ir hormonų reguliacijoje. |
Pasiruošimas nėštumui - klausimas, kurį turėtų užduoti kiekviena moteris bent 3-6 mėnesius prieš planuojamą pastojimą. Tinkamas pasiruošimas gali reikšmingai padidinti pastojimo tikimybę ir sumažinti komplikacijų riziką.

Nėštumo planavimo konsultacijoje moteriai rekomenduojama atvykti kartu su vyru, jei tai yra priimtina porai. Jei yra stiprinamas ryšys tarp moters ir vyro, vyras gali palaikyti moterį, jeigu jai reikėtų mesti svorį, neberūkyti ar įdėti kitų pastangų. Vyras tuomet jau tampa aktyviu šeimos planavimo dalyviu, jeigu lankosi su savo mylimąja tokiose šeimos planavimo konsultacijose, nėra tik stebėtojas iš šalies. Be to, per tokias konsultacijas ir vyrai išgirsta naudingos informacijos: pavyzdžiui, kas gali turėti įtakos jų spermos kokybei, koks turėtų būti lytinių santykių dažnumas, kad moteris galėtų pastoti ir kt. Vyrų spermos testą galima atlikti ir namuose, greitasis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį.
Jeigu bandote pastoti ilgiau nei metus (arba šešis mėnesius, jei esate vyresnė nei 35 metų), svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų, ar nėra sveikatos problemų, kurios trukdo pastoti, ir patarti dėl tolesnių žingsnių. Anksčiau buvo sakoma, kad jei pora nepastojo per 2 metus, jau turėtų kreiptis į medikus. Dabar šis laikas trumpinamas, siūloma nebelaukti ilgiau nei metus. Nesisaugant per metus 90 proc. vaisingų porų turėtų pastoti, likę 10 proc. vaisingų porų pastoja per antrus metus. Jei pora nepastojo per metus, vadinasi, „varpeliai jau suskambėjo“ ir siūlome pasitikrinti. O jei moteris vyresnė nei 35 metai, siūlome net ir tų metų nebelaukti. Jei nepastojo per pusmetį, jau tegul ir pasitikrina, nes po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja labai staigiai. Jūsų gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, ultragarsą ar kitus tyrimus, kad patikrintų jūsų ir jūsų partnerio vaisingumą. Jei natūralūs būdai nesuteikia rezultatų, galite apsvarstyti pagalbinio apvaisinimo technologijas, tokias kaip in vitro apvaisinimas (IVF), intrauterininė inseminacija (IUI) ar kiti metodai.
Šiame skyriuje rasite atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie pastojimą.
Ar galima pastoti prieš mėnesines?
Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines?
Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių?
Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?
Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.