Globa ir parama pasimetusiems gyvūnams Lietuvoje

Gyvūnų globos organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos gyvūnų gerovę, prižiūrėdamos benamius gyvūnus ir kontroliuodamos, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.

Gyvūnų globos organizacijų funkcijos ir svarba

Gyvūnų globos organizacijos atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos gyvūnų gerovei užtikrinti. Pagrindinės veiklos sritys apima:

• Benamių gyvūnų priglaudimas ir priežiūra: Organizacijos priima benamius, pasimetusius ar atsisakytus gyvūnus, suteikia jiems medicininę pagalbą, maistą ir pastogę. Kaip teigia gyvūnų globos organizacijos „Letenėlių namai“ vadovė M. Nutautaitė-Keraitė, organizacija rūpinasi apie pusę šimto gyvūnų, daugiausiai katėmis, kuriems kasdien reikia maisto ir švaros priemonių.
• Naujų šeimininkų paieška: Tarnybos aktyviai ieško naujų šeimininkų gyvūnams, kurie yra tinkami įvaikinti. Tai apima skelbimų talpinimą, įvaikinimo renginių organizavimą ir potencialių šeimininkų atranką. "Letenėlių namai" taip pat skelbia apie savo veiklą socialiniuose tinkluose, siekdami pritraukti daugiau dėmesio ir surasti naujus šeimininkus savo globotiniams.
• Gyvūnų sveikatos užtikrinimas: Organizacijos rūpinasi gyvūnų sveikata, atlieka vakcinacijas, sterilizaciją/kastraciją ir gydo ligas.
• Gyvūnų gerovės užtikrinimas: Tarnybos tiria pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.
• Gyvūnų kontrolė: Tarnybos kontroliuoja gyvūnų populiaciją, ypač benamių gyvūnų. Tai apima gyvūnų gaudymą, sterilizaciją/kastraciją ir eutanaziją, kai tai yra būtina.
• Švietimas: Tarnybos šviečia visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.

Mūsų šalies klimatas netinka daugumai egzotinių gyvūnų tokių kaip: papūgos, ropliai, žiurkėnai, degu ar šinšilos. Skambinkite +370 604 366 52, jeigu neturite galimybės auginti ar radote dekoratyvinį/egzotinį gyvūną - praneškite mums! Turime ne vienerių metų praktiką ir patirtį globojant egzotinius ir dekoratyvinius augintinius. Visi - plunksnuoti, žvynuoti, kailiniuoti, kad ir kokie maži bebūtų - yra verti gyventi.

VšĮ „Nuaro fondo“ veikla ir iššūkiai

VšĮ Nuaro fondas įkurtas 2015 m. gruodžio mėn. 15 d. Pagrindinis VšĮ Nuaro fondo tikslas - gelbėti sunkiai sužalotus šunis, kates ir kitus gyvūnus, užtikrinti gyvūnų gerovę pagal LR galiojančius teisės aktus, pagal galimybes prisidėti prie gyvūnų vakcinacijos, kastracijos, lėtinių ligų diagnostikos ir kitų būtinų skubių procedūrų. Radus sunkiai sužalotą gyvūną, pagalbą suteikti reikia nedelsiant. VšĮ Nuaro fondo dėka išgydyta daug gyvūnų, jiems atliktos sudėtingos operacijos ir pooperacinė slauga įvairiose veterinarijos klinikose (V. Kairevičiaus veterinarijos klinikoje, LSMU L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje, Lino veterinarijos klinikoje, UAB Veterinarinės medicinos centre ir kt.). Nuaro beglobiai gyvūnai apgyvendinami Kauno, Klaipėdos ir Alytaus globos namuose. Gyvūnams reikalinga kasdieninė priežiūra ir globa. Dažnai gyvūnai į Nuaro globą patenka itin suvargę, susivėlusiu kailiu todėl jiems būtina ne tik veteronarijos gydytojo, bet ir gyvūno kirpėjo paslaugos. Nuaro dėka vien per 2020 metus išgelbėta 2000 beglobių gyvūnų - jie surado naujus namus, grįžo atgal pas šeimininkus jei buvo pasiklydę. Kasmet į naujus namus ir naują gyvenimą palydime apie 1500 gyvūnų.

Kaune, Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusi gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ siekia užtikrinti gyvūnų gerovę. Jų veikla apima rūpinimąsi gyvūnų sveikata, benamių gyvūnų priglaudimą, naujų šeimininkų suradimą ir pasimetusių augintinių grąžinimą šeimininkams.

Tačiau „Nuaras“ susiduria su iššūkiais, įskaitant melagingus pasisakymus internete, kurie kenkia organizacijos įvaizdžiui ir skaudina darbuotojus. Direktorė Jurgita Gustaitienė teigia, kad tokie kaltinimai yra nepelnyti, nes tarnyba stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio gyvūnus.

Klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“

Internete sklando klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“, pavyzdžiui, kad gyvūnėliui išgyventi šansų maža ir kad tarnyba skirta gyvūnų numarinimui. Tačiau „Nuaro“ veiklos rezultatai rodo, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio organizacija rado namus tūkstančiams gyvūnų. Ši organizacija stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio, iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomus ar net pavojingus gyvūnus. Agresyvius augintinius, kurie net yra apkandžioję savo šeimininkus, taip pat neretai pavyksta perauklėti. Sunkus darbas padeda pašalinti gyvūno elgesio problemas, kurios dažnai susiformuoja dėl neteisingo auklėjimo ar jo stokos.

Istorija apie stafordšyro veislės šuniukus

Šių metų vasario 11 dieną į tarnybą atvyko pagyvenusių sutuoktinių pora su šešiais mažais stafordšyro veislės šunyčiais, prašydami juos užmigdyti. Direktorė J. Gustaitienė atsisakė tai padaryti, nes šuneliai buvo sveiki, o tai prieštarauja organizacijos nuostatoms ir žmogiškumui. Sutuoktiniai pagrasino palikti gyvūnus „Nuaro“ globai, tačiau tarnyba negalėjo jų priimti, nes šunyčiai priklausė Lietuvoje draudžiamų laikyti veislių sąrašui.

Kėdainietės istorija ir eutanazijos klausimas

2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis apie kėdainietę, kuri atvežė rastą gyvūną į „Nuarą“ ir pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Moteris teigė, kad gyvūnų globėjai šunelį numarino jau po keliolikos minučių, prieš tai paėmę iš jos 70 litų. Tačiau J. Gustaitienė paaiškino, kad moteris pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe, ir kad gyvūnas buvo numarintas dėl to, kad buvo labai senas, aklas, ligotas ir galimai sergantis pasiutlige. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas.

Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria gyvūnų globos organizacijos

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie apsunkina jų darbą. Pagrindiniai iššūkiai apima:

• Finansavimo trūkumas: Daugelis gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų veikia su ribotu biudžetu, kuris nepakankamas tinkamai gyvūnų priežiūrai, medicininei pagalbai ir darbuotojų atlyginimams. Gyvūnų globos organizacija „Letenėlių namai“ taip pat nuolat susiduria su finansiniais sunkumais, nes kasdien rūpinasi daugybe gyvūnų, kuriems reikalingas maistas ir priežiūra.
• Perpildymas: Daugelis prieglaudų yra perpildytos, todėl sunku užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams.
• Eutanazija: Eutanazija yra kontroversiška tema, tačiau ji dažnai yra būtina, kai prieglaudos yra perpildytos arba kai gyvūnai yra sunkiai sergantys ar sužaloti.
• Visuomenės nuomonė: Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos dažnai susiduria su neigiama visuomenės nuomone, ypač dėl eutanazijos ir gyvūnų laikymo sąlygų.
• Žiaurus elgesys su gyvūnais: Žiaurus elgesys su gyvūnais yra didelė problema, kuri reikalauja nuolatinio tarnybų dėmesio ir pastangų.

Gruodžio pradžioje įmonė „Nuaras” iš Kauno rajono gyventojos paėmė jos neprižiūrimus šunis. Tai jau antras užfiksuotas atvejis, kai „Nuaro” atstovai gyvūnų gaudymo priemonę naudoja grubiai pažeisdami jos paskirtį bei tarptautinę jos naudojimo praktiką.

Gyvūnų globos organizacijų perspektyvos

Nepaisant iššūkių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir turi didelį potencialą gerinti gyvūnų gerovę. Svarbiausios perspektyvos apima:

• Finansavimo didinimas: Svarbu didinti finansavimą gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms, kad jos galėtų tinkamai pasirūpinti gyvūnais ir užtikrinti jų gerovę.
• Bendradarbiavimas: Svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų, savivaldybių, veterinarijos gydytojų ir visuomenės.
• Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
• Įstatymų tobulinimas: Svarbu tobulinti įstatymus, kurie apsaugo gyvūnus nuo žiauraus elgesio ir užtikrina jų gerovę. Pvz., 2010 m. buvo parengtas LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
• Prevencija: Svarbu skirti daugiau dėmesio prevencijai, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose. Kauno mero pavaduotojas S. Kairys teigia, kad reikia galvoti, ką daryti, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose, ir kreipti dėmesį į ilgalaikę prevenciją bei tikslus.

Džiaugiamės, kad beglobių kačių PSP (programa, kai kastruotos katės paleidžiamos atgal į ankstesnes buveines) vis populiarėja. Tai humaniškas ir efektyvus beglobių kačių reguliavimo būdas. PSP katės beveik visuomet turi vienokių ar kitokių ligų, sužalojimų, blusų, kirminų ausų erkių, tačiau finansavimas tokių PSP kačių gydymui nebūna skiriamas. Nuaro fondas prisideda prie PSP kačių sveikatingumo, apmoka būtinos veterinarinės pagalbos išlaidas, vakcinaciją, dehelmintizaciją ir kt. Vien per 2022 metus mes pagelbėjome beveik 500 PSP kačių.

Visi šie geri darbai daromi Jūsų aukų dėka.

Kauno savivaldybės iniciatyvos ir kiti projektai

Kauno savivaldybė inicijavo permainas gyvūnų gerovės srityje. Mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Savivaldybės struktūroje bus ieškoma kompetentingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį. Savivaldybė siekia atsikratyti pasenusio požiūrio ir vadovautis tarptautine praktika, ieškoti pažangių pavyzdžių, kaip gyvūnų gerovės klausimai sprendžiami svetur.

Nuosekliai siekiama mažinti benamių, valkataujančių gyvūnų skaičių; sumažinti pasiutligės židinių skaičių; sumažinti apkandžiojimų skaičių; sumažinti biudžeto išlaidas apkandžiotų žmonių gydymui; nustatyti tikslų mieste laikomų gyvūnų skaičių netgi pagal keletą kriterijų - rūšį, amžių, veislę ar kitus pageidaujamus kriterijus; sumažinti nevakcinuotų, nedehelmintizuotų gyvūnų skaičių mieste. Gyvūnų registravimas ir identifikavimas suteiks teisinį pagrindą pareikalauti savininko nešti atsakomybę už savo (pažeidus LR įstatymus) ir savo gyvūno poelgius.

Gyvūnų globos organizacija „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais, šiuo metu turime du padalinius: Vilniuje ir Kaune. Mūsų tikslas yra visiems globotiniams rasti namus, tad jie prieglaudoje gyvena tol, kol randa naujus šeimininkus arba miršta nuo senatvės. Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti gyvūnų globos organizacija, kurios branduolį sudaro savanoriai. Nuo 2011 m. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys. Tai viešoji įstaiga, ne pelno siekianti, ne vyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi beglobiais šunimis bei katėmis, jų nemigdo, globoja juos iki senatvės arba tol, kol jiems randa naujus namus.

Nuo 2008 m. „Lesės“ Kauno skyriui vadovauja Eglė Baležentienė. Eglė priima sprendimus dėl vykstančių prieglaudos remonto darbų, gyvūnų priėmimo, priežiūros ir gydymo Kaune. Vadovė aktyvią gyvūnų gelbėjimo veiklą pradėjo dar 2006 m.

Esame pirmoji gyvūnų globos organizacija, kuri turi kokybės ženklą ir yra akredituota priimti savanorius iš užsienio ilgalaikiams projektams (10-12 mėn.). Ši programa vadinama Europos Solidarumo Korpusu (ESK). Kiekvienais metais, bendradarbiaudami su „Socialinis veiksmas”, priimame kelis užsienio savanorius Vilniuje, užtikrindami jiems tinkamas savanorystės sąlygas bei žmogiškuosius resursus. Taip pat vykdome ir smulkesnius projektus, tokius kaip „Savanoris vienai dienai”.

Be kasdienių darbų prieglaudoje, dalyvaujame ir įvairiuose renginiuose. Vienas pagrindinių mūsų tikslų - šviesti visuomenę. Renginiuose sutinkame daug bendraminčių, su kuriais dalinamės patirtimi, įžvalgomis apie gyvūnų priežiūrą ir jų gerovę. Taip pat renginių metu stengiamės susipažinti su potencialiais savanoriais, tad kalbame apie savanorystės privalumus ir iššūkius. Jei yra galimybė, vežamės savo globotinius, kurie visiems pakelia nuotaiką, žaidžia su renginio lankytojais, laukia paglostymų ir tikisi surasti namus. Visada laukiame kvietimų į renginius, kuriuose būtume naudingi.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė mano, kad toks pokytis šalyje išties yra reikalingas. „Karantinavimo tarnybos, nė nekalbant apie savivaldybes, kurios samdo medžiotojus „spręsti“ beglobių gyvūnų problemos, iš tiesų yra Lietuvos gėda. Tai turi kuo greičiau keistis“.

Utenos rajono savivaldybė - iš Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos perka beglobių gyvūnų laikinosios globos, grąžinimo savininkams, naujų savininkų paieškos, gydymo, ženklinimo, lavonų surinkimo ir utilizavimo paslaugas. Pasak Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos prezidentės Jolantos Guobaitės, gyvūnų globos namai kasmet priima apie tūkstantį beglobių, bešeimininkių ar pasimetusių gyvūnų. Per mėnesį naujus namus randa vidutiniškai 60 gyvūnų.

Sostinėje už benamių gyvūnų gaudymą, globą, sergančių gyvūnų gydymą, benamių kačių kastravimo programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ vykdymą atsakingi Vilniaus gyvūnų globos namai - Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ administruojamas padalinys. Be minėtų pareigų, jie vykdo edukacines programas su ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigomis, užsiima kritusių gyvūnų surinkimu iš Vilniaus miesto gatvių, kiemų, viešųjų erdvių gatvių bei įmonių. „Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius patikina, kad Vilniaus gyvūnų globos namuose eutanazija taikoma tik išskirtiniais atvejais. „Saugome kiekvieną gyvybę, ir šiuo metu eutanazija taikoma tik išimtinais atvejais: kai gyvūnas beviltiškai serga ar būna itin sunkiai sužeistas. Per paskutinius trejus metus Vilniaus gyvūnų globos namai užmigdė tik 16 beviltiškai sergančių gyvūnų. Pernai buvome priversti užmigdyti 3 onkologinėmis ligomis sirgusius šunis. Sprendimas dėl gyvūno eutanazijos niekada nebūna lengvas: dėl kiekvieno gyvūno užmigdymo visada konsultuojamės su keliais veterinarijos gydytojais ir visuomeninių gyvūnų globos organizacijų atstovais“.

Nuoširdžiai tikime, kad visi be globos likę keturkojai nusipelno antro šanso, todėl jais rūpinamės, gydome ir dedame visas jėgas svajonių namų paieškai.

Pokyčiai gyvūnų registre: Siekiant greičiau sugrąžinti pasimetusius augintinius šeimininkams, buvo atlikti pokyčiai gyvūnų registre. Nuo šiol jame pateikiami šeimininkų kontaktiniai duomenys.

tags: #pasimetusiu #gyvunu #globa

• Bendra informacija apie cukrinį diabetą
• Priežastys ir patarimai dėl naktinio prakaitavimo
• Pylimų lopšelis-darželis Elektrėnuose
• Pagalba Pakruojo rajono gyventojams
• kaip susidaro ledo kiaušiniai Suomijoje