Acikloviro (200 mg) vartojimas nėštumo ir žindymo laikotarpiu
Acikloviras yra svarbus antivirusinis vaistas, skirtas padėti jūsų organizmui kovoti su tam tikrų tipų virusais, ypač herpeso šeimos virusais. Jis plačiai naudojamas tokioms infekcijoms kaip pūslelinė, lytinių organų pūslelinė, juostinė pūslelinė ir kai kuriais atvejais vėjaraupiai gydyti. Acikloviras gydo juostinę pūslelinę, kurią sukelia vėjaraupius sukeliančio viruso (to paties viruso, sukeliančio vėją) reaktyvacija.
Kaip veikia acikloviras?
Farmakologijos požiūriu acikloviras yra neaktyvi medžiaga. Jis tampa veiklus tik po to, kai prasiskverbia į Herpes simplex arba Varicella zoster virusais (HSV arba VZV) užkrėstų ląstelių vidų. Aciklovirą veiklų padaro HSV arba VZV timidinkinazė, fermentas, būtinas virusams daugintis. Ši aktyvi forma trukdo viruso gebėjimui daugintis, įtraukdama save į viruso DNR grandinę. Acikloviro 3-fosfatas viruso DNR polimerazę veikia stipriau nei ląstelės, todėl minėtas junginys yra labai specifinė medžiaga pūslelinės virusu užkrėstos ląstelės atžvilgiu.
Acikloviro dozavimas ir vartojimas
Acikloviro dozė skiriasi priklausomai nuo infekcijos tipo, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Burnos pūslelinė (peršalimo opos): Ūminių protrūkių atveju suaugusieji paprastai vartoja 200 mg penkis kartus per dieną 5-10 dienų. Lytinių organų pūslelinės: Pradiniams epizodams paprastai reikia vartoti po 400 mg tris kartus per parą 7-10 dienų.
Pacientams, kurių imunitetas nepažeistas, rekomenduojama gerti 4 kartus per parą kas 6 val. po vieną tabletę (200 mg acikloviro) arba du kartus per parą kas 12 val. po 2 tabletes (400 mg acikloviro). Pacientams, kurių imunitetas yra pažeistas, profilaktikai rekomenduojama gerti 4 kartus per parą kas 6 val. po 200 mg acikloviro. Pacientams, kurių imunitetas labai nuslopintas, pvz., po organų persodinimo, galima skirti 4 kartus per parą kas 6 val. po 2 tabletes (400 mg acikloviro).
Tabletes rekomenduojama išgerti nesukramtytas, geriau po valgio, užgeriant pakankamu kiekiu skysčio (pvz., 1 stikline vandens). Aciklovirą reikia gerti užgeriant pilna stikline vandens, todėl gydymo metu būtina palaikyti hidrataciją, kad sumažėtų su inkstais susijusių šalutinių poveikių rizika. Kad gydymas būtų kiek galima veiksmingesnis, acikloviro tablečių reikia pradėti gerti kiek galima anksčiau, t. y. vos tik atsiradus pirmiesiems odos pažeidimo simptomams. Labai svarbu aciklovirą pradėti gerti nedelsiant (ypač sergant pasikartojančia paprastąja pūsleline), kai tik atsiranda pirmųjų ligos atkryčio simptomų, pvz., niežėjimas, tempimo pojūtis, pirmosios pūslelės.
Ligoniams, kurių inkstų veikla nepakankama (dažniau būna pagyvenusiems žmonėms), gali reikėti mažesnės negu minėta aukščiau acikloviro dozės. Tokiems ligoniams gali pakakti mažesnės acikloviro dozės. Vaisto dozę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į inkstų funkciją.
Acikloviras nėštumo metu
Po aciklo viro patekimo į rinką, buvo gauta duomenų apie poveikį nėštumui. Tyrimų su ląstelių kultūromis metu nustatytas laipsniškas vaisto veiksmingumo mažėjimas I tipo paprastosios pūslelinės virusų, labiau II tipo paprastosios pūslelinės virusų ir juostinės pūslelinės virusų atžvilgiu.
Jei nėščia moteris serga pavojinga pūslelinės viruso sukelta liga, vaistas prasiskverbia per placentą. 13 nėščių moterų acikloviro koncentracija vaisiaus virkštelės kraujagyslėse buvo 0,11 - 0,56 mg/l, o vaisiaus vandenų mėginyje - 0,11 - 1,2 mg/l. Atlikus išvardytus tyrimus (tyrimus su gyvūnais), nei toksinio poveikio patelei organizmui, nei embriotoksinio ir teratogeninio acikloviro poveikio nepastebėta.
Tačiau vaistą tiriant toliau, vaikingoms žiurkėms dešimtą vaikingumo dieną (organų formavimosi metu) injekavus tris kartus per dieną po 100 mg/kg kūno svorio acikloviro, pastebėta apsigimimų (anoftalmija ir uodegos anomalija). Svarbu paminėti, kad tokia vaisto dozė patelei sukėlė nefrotoksinį poveikį. Be to, acikloviro koncentracija patelės organizme buvo 48 -58 kartus, 67 - 90 kartų arba 153 - 167 kartus didesnė negu vidutinė pastovi acikloviro koncentracija kraujo plazmoje, geriant šio vaisto.
Dėl šios priežasties, acikloviro vartojimas nėštumo metu turi būti aptartas su gydytoju ir skiriamas tik tada, kai laukiama nauda viršija galimą žalą. Gydytojas turi rūpestingai patikrinti, ar yra kontraindikacijų vaistui, įvertinant paciento ligos istoriją ir dabartinę būklę.
Pirmasis nėštumo mėnuo: ką svarbu žinoti?
Acikloviras žindymo laikotarpiu
Acikloviras prasiskverbia per placentą ir išsiskiria su motinos pienu. Moterų, vartojusių vaistus, kurių sudėtyje yra acikloviro, piene šio preparato buvo. Jei žindyvė geria 5 kartus per dieną po 200 mg acikloviro, jo koncentracija piene būna 0,6 - 4,1 mg. Kadangi acikloviras gerai pasiskirsto audiniuose ir mažai jungiasi su plazmos baltymais, jo koncentracija motinos piene gali būti santykinai didelė. Visi šio vaisto koncentracijos žindyvės piene rodmenys, išskyrus mažiausią koncentraciją, yra didesni negu plazmoje, todėl galima daryti išvadą, kad acikloviro šalinimas yra aktyvus ar didesnio intensyvumo procesas.
Dėl šių priežasčių, acikloviru gydomai pacientei žindymą reikėtų nutraukti.
Galimas šalutinis poveikis
Nors acikloviras paprastai yra gerai toleruojamas, jis gali sukelti šalutinį poveikį, ypač didelėmis dozėmis arba ilgai vartojant. Šalutinis poveikis buvo pastebėtas, vartojant aciklovirą (tačiau atsiranda ne kiekvienam pacientui).
- Retkarčiais:
- odos išbėrimas (nutraukus vaisto vartojimą, jis išnyksta);
- virškinimo trakto sutrikimas, pvz., šleikštulys, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
- Retai:
- nervų sistemos veiklos sutrikimas: dažniausiai pasireiškia svaigulys, šioks toks sąmonės pritemimas, kliedesys (haliucinacijos) bei mieguistumas. Toks nepageidaujamas poveikis (nutraukus vaisto vartojimą, jis išnyksta) dažniausiai atsiranda tiems pacientams, kurių sutrikusi inkstų veikla arba ligoniams, sergantiems kitokia liga, skatinančia minėto nepageidaujamo poveikio atsiradimą;
- išsekimas, galvos skausmas, nuovargis bei nemiga;
- dusulys.
- Labai retai:
- ūminis inkstų nepakankamumas, inkstų skausmas (ypač dehidratuotiems pacientams arba vartojantiems dideles dozes);
- alerginės reakcijos, pasireiškiančios bėrimu, niežuliu ir patinimu;
- susijaudinimas, sumišimas, drebulys, ataksija;
- kraujo sutrikimai (raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus sumažėjimas; baltųjų kraujo kūnelių, kurie saugo nuo infekcijų, sumažėjimas; kraujo plokštelių, kurios padeda sukrešėti kraujui, sumažėjimas).
- Dažnis nežinomas:
- pastebėta pavienių susvetimėjimo atvejų. Nutraukus acikloviro vartojimą, toks poveikis išnyksta.
Minėti reiškiniai dažniausiai yra grįžtami ir paprastai pastebėti pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos pakenkimas ar kitų polinkį didinančių veiksnių.
Sąveika su kitais vaistais ir specialios atsargumo priemonės
Acikloviras gali sąveikauti su kitais vaistais, todėl svarbu informuoti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją apie visus šiuo metu vartojamus vaistus. Probenecidas (vaistas padidėjusiam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje mažinti) slopina veikliosios acikloviro medžiagos šalinimą pro inkstus maždaug 30 %, todėl gali pailgėti jo vidutinis galutinis pusinės eliminacijos periodas. Šie nurodymai tinka net ir tuo atveju, jei vaisto vartota neseniai.
Prieš pradedant vartoti aciklovirą, būtina patikrinti pacientų, ypač pagyvenusių, inkstų veiklą bei skysčių kiekį. Pagyvenusiems žmonėms, dažniau negu kitiems pacientams, galimas inkstų veiklos sutrikimas, todėl rekomenduojama patikrinti tokių ligonių inkstų funkciją ir informuoti juos, kad gerdami tabletes vartotų pakankamai skysčio. Ligoniams, sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu, acikloviro dozę reikia mažinti. Būtina pasirūpinti, kad acikloviru gydomi pacientai, ypač kurių inkstų veikla sutrikusi, gertų pakankamai skysčio.
Perdozavimas
Acikloviro perdozavus neapsinuodijama. Iš karto išgėrus ne daugiau kaip 5 g acikloviro, jokių apsinuodijimo simptomų nepasireiškė. Ar pavojinga iš karto išgerta dar didesnė dozė, neaišku, todėl jei išgeriama daugiau negu 5 g acikloviro, paciento sveikatos būklę būtina nuolat stebėti. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą tabletę. Toliau vaistą reikia vartoti kaip įprasta.
Kiti svarbūs aspektai
Acikloviro poveikio vairavimui ir gebėjimui valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta, tačiau poveikis nepasireiškia.
Lūpų pūslelinė yra užkrečiama liga. Siekdami sumažinti užsikrėtimo pavojų, neleiskite kitiems žmonėms liesti viruso pažeistos vietos, naudotis Jūsų rankšluosčiu ir pan.
Vaistą laikyti vaikams neprieinamoje vietoje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės, ne aukštesnėje kaip +25°C temperatūroje. Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
