Motinystės išmokos Lietuvoje: išsamus gidas besilaukiančioms ir tėvams

Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi. Šeimos, besiruošiančios susilaukti vaiko arba jau auginančios vaikus, gali pasinaudoti įvairiomis finansinėmis išmokomis ir paramos priemonėmis. Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės.

SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinio draudimo fondą.

Teisė į išmokas ir draudimo stažas

Kad gautumėte motinystės išmoką, turite atitikti pagrindines sąlygas. Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.

Kas yra draudžiami motinystės socialiniu draudimu?

• Dirbantys pagal darbo sutartį;
• Savarankiškai dirbantys ir mokantys įmokas;
• Tam tikro statuso pareigūnai ar kariai.

Dirbant savarankiškai, draudimo stažas priklauso nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2026 m. - 1153 Eur, 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m. - 924 Eur). Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos, tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Įmokos mokamos nuo 90 proc. pajamų, jau atskaičius leistinus atskaitymus (paprastai 30 proc.).

SVARBU: Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe. Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant.

Teisė gauti tam tikras išmokas gali skirtis priklausomai nuo jūsų turimo leidimo gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams su laikinu leidimu gyventi Lietuvoje gali būti taikomi apribojimai.

Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) ir motinystės išmoka

Besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims Lietuvoje priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos bei už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka iš „Sodros“. Suprasti šių atostogų trukmę, išmokos gavimo sąlygas ir apskaičiavimo tvarką svarbu kiekvienai būsimai mamai.

Kas yra motinystės išmoka ir kam ji priklauso?

Motinystės išmoka, oficialiai vadinama nėštumo ir gimdymo atostogų (NGA) išmoka, yra socialinio draudimo išmoka, skirta moterims, kurios laukiasi arba neseniai pagimdė ir yra apdraustos motinystės socialiniu draudimu. Ji padeda užtikrinti finansinį stabilumą svarbiu gyvenimo etapu, kompensuojant prarastas pajamas nėštumo ir gimdymo laikotarpiu.

Kad gautumėte motinystės išmoką, turite:

• Turėti išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą.
• Būti apdrausta motinystės socialiniu draudimu.
• Turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.

Yra svarbių išimčių dėl stažo reikalavimų. Pavyzdžiui, jei prieš tai buvote vaiko priežiūros atostogose, stažas gali būti skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio iki ankstesniam vaikui sukako 2 metai. Taip pat yra išimčių studentėms ir tam tikrų statusų pareigūnėms ar karėms.

Jei neturite teisės į motinystės išmoką, vaiko priežiūros atostogų (vienerių ar dvejų metų) gali išeiti ir išmoką gauti vaiko tėtis, seneliai ar kiti artimieji, jei jie yra apdrausti ir turi pakankamą stažą.

Nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė

Standartinė nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė yra 126 kalendorinės dienos. Šis laikotarpis paprastai skirstomas taip:

• 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos.
• 56 kalendorinės dienos po gimdymo datos.

Pavyzdys: Jei numatoma gimdymo data yra 2026 03 28, tuomet į NGA anksčiausiai galite išeiti 2026 01 17. Nepriklausomai nuo to, kurią būtent dieną pagimdysite, atostogos baigsis po 126 kalendorinių dienų, t. y. 2026 05 23.

Galima išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas ir vėliau (pavyzdžiui, 32 ar 35 nėštumo savaitę), tačiau tokiu atveju atostogos „neprasitęs“, t. y. bendra trukmė liks 126 dienos, o laikotarpis po gimdymo sutrumpės.

Jeigu gimdymas yra komplikuotas arba gimsta du ar daugiau vaikų, NGA trukmė pratęsiama papildomai 14 dienų. Šiuo atveju reikia atskiro prašymo ir pratęsimo pažymėjimo.

Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo, o papildomai už 98 kalendorines dienas, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, pagimdžiusioms 22-30 nėštumo savaitę negyvą vaiką, motinystės išmoka mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo.

Jei moteris nepasinaudojo teise išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų iki gimdymo, jai priklauso 126 kalendorių dienos po gimdymo, tačiau šiuo atveju išmoka bus mokama už 56 dienas (arba 70 dienų komplikuoto gimdymo atveju).

Motinystės išmokos dydis ir apskaičiavimas

Motinystės išmokos dydis priklauso nuo gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.) per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios dieną.

Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio. Dažniausias atvejis - kai būsima mama gauna vienos rūšies pajamas - fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Jo dydis ir lemia motinystės išmokos dydį - žinoma, jei atlyginimas nebuvo mokamas „vokelyje“ ir nuo jo buvo sumokėti „Sodros“ mokesčiai.

Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 BSI (Bazinių socialinių išmokų) dydžius, galiojusius praeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Pavyzdžiui, 2025 metais BSI yra 55 Eur, taigi minimali mėnesio išmoka (neatskaičius mokesčių) yra 330 Eur (6 x 55 Eur). Nuo 2024 m. BSI yra 50 Eur, nuo 2025 m. - 55 Eur, nuo 2026 m. - 60 Eur.

Jei esate vaiko priežiūros atostogose (VPA) bei gaunate vaiko priežiūros išmoką, o jums suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) laukiantis kito vaiko, jums bus mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 77,58 proc. jūsų kompensuojamojo uždarbio.

Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.

Mokesčiai nuo motinystės išmokos

Nuo priskaičiuotos motinystės išmokos sumos „Sodra“ išskaičiuoja mokesčius:

• PSD (Privalomasis sveikatos draudimas): 6,98 % nuo visos priskaičiuotos sumos (2025 m. tarifas).
• GPM (Gyventojų pajamų mokestis): 15 % (arba 20%, jei išmoka labai didelė) nuo sumos, likusios atėmus pritaikytą NPD ir PSD.
• NPD (Neapmokestinamasis pajamų dydis): Taikomas tik pateikus atskirą prašymą. NPD dydis priklauso nuo išmokos dydžio ir MMA (Minimaliosios mėnesinės algos).

Pavyzdys (supaprastintas): Jei apskaičiuota mėnesio išmoka yra 1000 Eur ir pateiktas prašymas taikyti NPD, po mokesčių (PSD ir GPM) į rankas galite gauti apie 890.31 Eur. Tai tik iliustracinis pavyzdys, tikslius skaičiavimus atlieka „Sodra“.

Motinystės išmoka ir darbas NGA metu

Išėjusi į nėštumo ir gimdymo atostogas nebegalite dirbti ir gauti atlyginimo. Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) pagal savo esmę yra laikotarpis, kai moteris laikinai negali dirbti dėl nėštumo ir gimdymo. Motinystės išmoka yra skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas būtent šiuo laikotarpiu. Jei asmuo šių atostogų metu dirba pagal darbo sutartį ir gauna darbo užmokestį, tai reiškia, kad jis nepraranda pajamų dėl buvimo atostogose, todėl motinystės išmoka už tą laikotarpį, kai buvo gautas darbo užmokestis, paprastai nėra mokama arba yra mažinama. Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.

Svarbu nesupainioti su vaiko priežiūros atostogomis, kurių metu galimybės dirbti ir gauti išmoką yra kitokios ir platesnės.

Kaip kreiptis dėl motinystės išmokos?

Norėdami gauti motinystės išmoką, turite atlikti šiuos veiksmus:

1. Pasitarkite su gydytoju: Aptarkite su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju (akušeriu-ginekologu), nuo kada tiksliai išeisite šių atostogų. Tai galima daryti ne anksčiau nei suėjus 30 nėštumo savaitei.
2. Gaukite elektroninį nedarbingumo pažymėjimą: Sutartą dieną gydytojas išduos elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą ir išsiųs jį „Sodrai“.
3. Informuokite darbdavį (jei dirbate): Nors „Sodra“ informuos darbdavį apie jūsų atostogas, visada pravartu informuoti ir pačiai, ypač jei nuspręsite šių atostogų neimti ar išeiti į jas vėliau. Darbdavys turės pateikti „Sodrai“ reikiamus pranešimus.
4. Pateikite prašymą „Sodrai“ dėl išmokos: Tai svarbiausias jūsų žingsnis norint gauti pinigus. Prisijunkite prie „Sodros“ gyventojų portalo, kairėje meniu pasirinkite Prašymai -> „NORIU GAUTI MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS, VAIKO PRIEŽIŪROS AR VAIKO IŠLAIKYMO IŠMOKĄ” ir užpildykite reikiamus duomenis (banko sąskaitą ir kt.).
5. Pateikite prašymą dėl NPD (jei norite): Jei norite, kad „Sodra“ skaičiuodama išmoką taikytų Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), turite pateikti atskirą prašymą: pasirinkite „Prašymas dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, GPS9″. Jei šio prašymo nepateiksite, NPD nebus taikomas, bet permokėtą GPM galėsite susigrąžinti kitais metais teikdami metinę pajamų deklaraciją VMI.

„Sodra“ jus informuos el. paštu apie priimtą sprendimą dėl išmokos skyrimo. Sprendimas dėl motinystės išmokos skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo. Išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Vaiko priežiūros išmokos: tolesnė parama tėvams

Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui. Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų.

Pasibaigus 126 (ar 140) dienų nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, galite rinktis išeiti vaiko priežiūros atostogų (vieneriems arba dvejiems metams, su galimybe pratęsti iki trejų). Dėl vaiko priežiūros išmokos reikia teikti atskirą prašymą „Sodrai“.

Vaiko priežiūros atostogų (VPA) trukmė ir išmokos dydis

Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės. Sprendimą dėl 18 arba 24 mėn. išmokų varianto priima tėvai. Vaiko priežiūros išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėn.

• 18 mėn. variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis bus 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
• 24 mėn. variantas: išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%.

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais tėvui arba mamai yra mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.

Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, t. y. bet kuriuo VPA laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Tačiau svarbu žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti VPA ir oficialiai grįžti į darbą.

Vienam iš tėvų nusprendus nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, nepriklausomai nuo VPA varianto, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t.y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėn. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus VPA mėnesius, taip pat už papildomą VPA dalį gaus išmokas. Iš viso 4 mėn. jam bus mokama išmoka. Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, tačiau jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Vaiko priežiūros išmokų „grindys“: išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos.

Darbas ir vaiko priežiūros išmoka

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama.

Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama. T. y. jeigu papildomai gautų pajamų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, mokamas išmokos ir pajamų skirtumas, o jeigu pajamų dydis yra didesnis arba lygus išmokai, išmoka nemokama. Nuo 2024 m. neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.

Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. T. y. galite uždirbti pinigus iš individualios veiklos ir išmoka nesumažės.

Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė kaip 78 proc.

Galite būti vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.

Tėvystės išmoka

Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Vienkartinė išmoka nedirbusiai moteriai

Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo ir dėl to negali gauti motinystės išmokos iš „Sodros“, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka.

Norint gauti šią išmoką, moteris turi atitikti vieną iš šių kriterijų:

• Būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
• Būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius.
• Būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje.
• Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.

SVARBU: Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.

Papildomos laisvos dienos auginantiems vaikus

Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos, vadinamos „mamadieniais“ ir „tėvadieniais“. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.

Siūlomi išmokų pakeitimai ir demografiniai iššūkiai

Šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos yra:

• Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
• Neperleidžiamų dviejų mėnesių atostogų metu tėvas arba motina gauna 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.
• Vėliau, jeigu pasirenka vaiką prižiūrėti iki 18 mėn., - 60 proc. kompensuojamojo uždarbio.
• O jeigu vaiką prižiūri iki 24 mėnesių - pirmuosius metus 45 proc., antruosius 30 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Eimantas Kirkutis įregistravo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio padidinti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, taip pat ir tėvystės išmoką. Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu šiuo metu gaunamą 78 proc. išmoką siūloma padidinti irgi iki 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc., o kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Jeigu gaunantys vaiko priežiūros išmoką įgyja teisę gauti motinystės arba vaiko priežiūros išmokas dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam būtų mokamos abi šios išmokos, tačiau bendrą išmokų sumą siūloma padidinti nuo 78 iki 100 proc. kompensuojamo uždarbio. Jeigu gimsta arba šeima globoja 2 ir daugiau vaikų, vaiko priežiūros atostogų metu mokamas išmokos dydis, pagal projektą, irgi didėtų nuo 78 iki 100 proc. algos.

Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo, profesinės reabilitacijos, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Projekto iniciatoriai mano, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos ypatingai mažos išmokos, ypač didesnes pajamas gaunantiems tėvams. Per lošimo metu sukuriama situacija, kad, pavyzdžiui, tėvui arba motinai finansiškai labiau naudinga neimti 2 mėnesių neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų bei jas prarasti ir, grįžus į darbovietę, gauti pilną darbo užmokestį.

Seimo narių A. Norkienės ir E. Kirkučio nuomone, gimstamumo skatinimas Lietuvoje reikalauja visapusiškos, ilgalaikės ir koordinuotos strategijos, apimančios kultūrinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. „Tik nuosekliai kuriant palankią aplinką vaikų gimimui, galima pasiekti teigiamų demografinių pokyčių“, - sako projekto autoriai. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln., o visuomenė taptų viena seniausių Europoje.

tags: #negaunu #motinystes #ismokos #ar #gausiu #birzoje

• Kūdikių vystymosi skatinimas: patarimai tėvams
• Atraskite nuotykių ir žinių pasaulį
• Apie homeopatinius vaistus nuo kosulio vaikams
• ką skaityti besilaukiant
• Kaip vyksta vaiko iki trejų metų globa?