Kiaušinis: nuo Velykų tradicijų iki pasakų simbolikos

Kiaušinis - tai ne tik kasdienis maisto produktas, bet ir gilus simbolis, turintis tūkstančius metų siekiančią istoriją ir įvairias prasmes įvairiose kultūrose. Jis įkūnija gyvybės atsiradimą, atgimimą ir vaisingumą, o jo reikšmė atsiskleidžia tiek senovinėse tradicijose, tiek pasakose, tiek meno kūriniuose.

Kiaušinio simbolika Velykų tradicijose

Kone visame pasaulyje minimos Velykos ne tik žymi gamtos pabudimą, bet turi ir svarbią religinę bei istorinę prasmę, apipintą įvairiausiais papročiais bei giliausiomis tradicijomis. Velykos Lietuvoje švenčiamos dvi savaites, pradedant Verbų sekmadieniu ir užbaigiant Atvelykiu. Etnologė Gailė Vanagienė teigia, kad Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio - t. y. kovo 21 dienos. Dažniausiai ši šventė nusikelia į balandžio mėnesį, bet kartais pasitaiko, kad ją minime anksčiau - kovą.

Kalbėdama apie žodžio „Velykos“ kilmę, specialistė teigia, jog tikslaus atsakymo, kodėl šią šventę vadiname būtent taip, nėra. Vis tik populiariausia versija, kad Velykų pavadinimas atėjo baltarusių, kurie šią šventę vadina „velikij denj“, pažodžiui - „didžioji diena“. Kita hipotezė - Velykų pavadinimas yra kilęs iš žodžio „vėlės“. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, o vėliau vėl pasitraukia į savo pasaulį.

Velykos, kaip ir daugelis mūsų švenčiamų švenčių, turi pagoniškas šaknis, tačiau atėjus krikščionybei ši šventė buvo šiek tiek pakeista. Senovėje buvo tikėta, kad atėjus pavasariui nubunda ne tik gamta, bet ir anapusinis pasaulis.

Margučių simbolika ir marginimo tradicijos

Anot G. Vanagienės, marginti kiaušiniai yra vienas pagrindinių Velykų simbolių, kurio ištakos siekia tūkstančius metų atgal. Nors nėra žinoma kada, kur ir kodėl atsirado kiaušinių marginimo paprotys, tačiau Lietuvoje kiaušinių randama jau nuo XIII amžiaus. Kadangi Velykos - gamtos atbudimo šventė, žyminti prasidėsiantį naujų metų ciklą, žiemos virsmą pavasariu, todėl ir kiaušinis simbolizuoja atgimimą.

„Kiaušinis nuo seno turi ypatingą reikšmę - jis simbolizuoja gyvybės atsiradimą, atgimimą, vaisingumą. Tikima, kad jis turi magiškos galios - suteikia jėgų, apsaugo nuo piktos akies, ligų“, - sako etnologė. Ji priduria, kad kiaušinių galia dar labiau sustiprėja, kai jie yra puošiami įvairiais raštais. Apskritai, lietuvių margučių raštai yra archajiški, išlikę nuo labai senų laikų - tai, kaip dabar marginame kiaušinius, kadaise margino ir mūsų seneliai, proseneliai, protėviai. Pagonybėje kiaušinis turi ypatingą, sakralinę reikšmę - tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Per Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias.

Anksčiau margučiai dažniausiai buvo dažomi natūraliais dažais, gaunamais iš augalų, žievės, uogų ir kitų gamtos gėrybių. Svogūnų lukštai suteikia kiaušiniams rusvą atspalvį, burokėliai - rausvą. Žibuoklių žiedai suteikė švelniai melsvą spalvą, ąžuolo žievė - juodą, svogūnų lukštai - tamsiai rudą ir t.t. Spalvos, kaip ir raštai, turėjo prasmę.

Populiariausi marginimo būdai:

• Dažymas natūraliais dažais: Svogūnų lukštai suteikia kiaušiniams rusvą atspalvį, burokėliai - rausvą.
• Raštai vašku: Tai vienas seniausių ir sudėtingiausių marginimo būdų. Ištirpintu vašku ant kiaušinio paviršiaus piešiami raštai, o tada kiaušinis dažomas. Vaškas apsaugo nudažytas vietas, todėl galima sukurti įvairiaspalvius margučius.
• Skutimas: Nudažytas kiaušinis skutamas specialiu įrankiu, išryškinant ornamentus.
• Apvyniojimas žolelėmis: Prieš dažant, ant kiaušinio pridedama įvairių žolelių, lapelių, kurie palieka originalius atspaudus.

Margučių daužymas - dar viena Velykų tradicija. Pasak liaudies išminties - kuo stipresnis kiaušinis, tuo pranašesnis už kitus yra jo savininkas. Todėl ruošiantis kiaušinių daužymo „varžyboms“ visuomet stengiamasi išsirinkti stipriausią margutį. Senovėje buvo tikima, kad kiaušinyje slypi gemalu pasivertusios gyvatės, o kiaušinį žaidimo metu pramušus jos išlįsdavo ir šliauždamos pažeme budino augaliukus, tarsi kvietė juos greičiau dygti ir žaliuoti.

Velykų bobutė ir stalo tradicijos

Velykos neįsivaizduojamos ir be Velykų bobutės bei kiškio. Kaip pasakoja etnologė, Velykė (taip dar vadinama Velykų bobutė) - močiutė, o kai kuriuose Lietuvos regionuose ir jauna mergina, gyveno pamiškėje ir cukriniu arba vaškiniu vežimaičiu kartu su kiškiais Velykų rytą veždavo vaikams kiaušinius. „Seniau, kuomet nebūdavo parduotuvių ir žmonės žiemą valgydavo tai, ką per vasarą ir rudenį pavykdavo užsiauginti, tas kiaušinių dovanojimas turėjo visai kitokią reikšmę nei šiandien. Vaikai kiaušinių labai laukdavo ir jais džiaugdavosi, kadangi kasdien jų valgyti negalėdavo. O jei dar padovanoti kiaušiniai būdavo išmarginti...“, - sako specialistė.

Pirmąją Velykų dieną šeima susėsdavo prie stalo, kurio pagrindinis akcentas būdavo margučiai. Stalą puošė iš sviesto sulipdytas arba molinis avinėlis ir daigintos avižos ar miežiai. Be margučių, senovės lietuvių namuose būdavo galima rasti ir mėsos, ypatingai - kiaulienos. Be kiaulienos ant šventinio stalo dar būdavo galima rasti vištienos, miežinio alaus bei baltų miltų pyragų ar bandelių. Be jų ant stalo būtinai būdavo mėsiškų patiekalų: šaltienos, keptos kiaulienos ar avienos, dešrų, kraujinių vėdarų. Kai kuriuose regionuose buvo troškinami kopūstai ar verdama soti raugintų kopūstų sriuba. Ant stalo taip pat būdavo gardumynų: išsuktos varškės, saldaus sūrio, pyragų, pyragaičių, turtingesniuose namuose - Velykų boba, gal net pagardinta iš svečių šalių atvežtais džiovintais vaisiais.

Pirmą pavasarį rastą kiaušinį buvo priimta dažyti raudonai. Velykinių pusryčių metu vieną šventintą margutį padalindavo į tiek dalių, kiek yra šeimos narių. Suvalgyto margučio lukštų neišmesdavo, juos sudegindavo krosnyje - tikėta, kad tuomet naminiai paukščiai geriau iš kiaušinių risis.

Kitos Velykų tradicijos

Dar viena archajiška Velykų šventės apeiga - supimasis. Pasak etnologės, nuo senų laikų supimasis buvo sietas su vaisingumo magija - lietuvių papročių aprašymuose užfiksuota, kad šis ritualas duos gerą linų derlių, bus skatinamas augmenijos augimas, pažadinamas moters vaisingumas. Sūpuoklės - lopšio simbolis, kuriuo išsupama atgimusi gamta. Tikėta, kad tų, kurie aukščiau įsisupa, javai bus aukštesni, linai - ilgesnį pluoštą užaugins.

Margučiais taip pat buvo puošiama Velykų eglutė - prie tiesios šakos senoliai pririšdavo eglės šakelių ir sukurdavo eglės formos papuošimą. Šiame medelyje pritaisydavo iš šieno supintus lizdelius, į kuriuos buvo galima įkišti kiaušinius, dekoruodavo sprogusių žilvičių šakelėmis (kačiukais). Per Velykų šventes priimta žaisti įvairiausius velykinius žaidimus, daugumos jų įrankis - margučiai.

Pasakos „Auksinis kiaušinis“ (Курочка ряба) simbolinė prasmė

Pasakos yra neatsiejama vaikystės dalis, lydinti mus nuo pat mažų dienų. Jos ne tik linksmina, bet ir moko, ugdo vaizduotę ir padeda pažinti pasaulį. „Auksinis kiaušinis“ (Курочка ряба) - viena iš žinomiausių rusų liaudies pasakų, trumpa ir paprasta. Daugelis moka ją netgi atmintinai. Naratyvas yra labai paprastas: gyveno senelis ir senelė, jie turėjo vieną vištą. Vieną kartą višta sudėjo auksinį kiaušinį. Senis ir senė negalėjo jo sudaužyti. Tada atbėgo pelytė, užkliudė jį savo uodega ir sudaužė. Iš pirmo žvilgsnio ši pasaka nepasižymi jokias išskirtiniais bruožais, tačiau joje gausu įvairių universalių žinių, užrašytų simboline kalba.

Pagrindiniai simboliai ir jų interpretacijos

• Senelis ir senelė: Šie personažai simbolizuoja visą žmoniją. Jų senatvė reiškia patirtį ir išmintį, tačiau kartu primena gyvenimo pabaigos neišvengiamumą ir marumo problemą. Senatvė juk yra vienas iš išminties sinonimų.
• Višta: Tai žmogaus prijaukintos gyvūnijos įvaizdis. Pasak mokslininkų, seniausi prijaukinimo pėdsakai siekia ledynmečio pabaigą. Gyvūnai buvo, yra ir greičiausiai liks pagrindiniu žmonijos maisto šaltiniu.
• Kiaušinis ir Auksinis kiaušinis: Kiaušinis - vienas iš daugelio gyvybės simbolių. Jis ženklina naują pradžią ir suteikia vilties. Šioje pasakoje jis yra auksinis, o tai reiškia nenatūralumą. Auksinis kiaušinis negali būti panaudotas maistui. Seniai nemato jame kokios nors brangenybės. Jie bando jį sudaužyti. Taip su vertingais daiktais išmintingi žmonės nesielgia. Jį galima būtų parduoti, išmainyti, perlydyti, bet tik nedaužyti. Pasakų simbolinėje kalboje auksas labai dažnai turi kai ką bendra su požemių pasauliu. Kas valdo šį pasaulį, tas turi ir aukso. Bet požemių pasaulis yra tolygus mirties karalystei. Todėl auksinis kiaušinis - tai mirties simbolis.
• Pelytė: Pelytė, vištos priešprieša, atstovauja neprijaukintai gyvūnijai. Jinai labai dažnai siejama su žaibais ir griaustinais, taigi reprezentuoja tam tikra prasme dangiškąją tikrovę. Nagrinėjamoje pasakoje kaip tik jai ir pavyksta sudaužyti kiaušinį. Ir tai vos vienu vieninteliu uodegos mostelėjimu. Jos smūgis buvo stiprus kaip žaibas.

Pasakos moralas ir prasmė vaikams

Pasakos moralas slypi tame, kad žmonių pastangos nugalėti mirtį yra bergždžios. Senelių ašaros rodo, kad mirties neišvengiamumas yra liūdna realybė. Jų pastangos nugalėti mirtį liko bergždžios. Tad lieka ir toliau palaikyti gyvybę valgant maistą. Nors pasaka „Vištelė“ atrodo paprasta, joje slypi gilesnė prasmė, kurią verta išnagrinėti. Ši pasaka vaikams padeda suprasti, kad gyvenime viskas nuolat keičiasi. Pasaka moko, kad netekus kažko vertingo, nereikia nusiminti, nes visada ateina kažkas naujo. Pasaka taip pat moko vertinti paprastus dalykus ir džiaugtis tuo, ką turime. Beveik kiekvienoje neadaptuotoje pasakoje galima rasti gilią prasmę ir suprasti, ką ji gali duoti vaikams.

Kiaušinio motyvai Biblijoje ir kitose pasakose

Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai, ir pasaka - vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų - nėra išimtis. Pasakoms paprastai priskiriamos šios dvi Senojo Testamento ištraukos: Ts 9, 7-15 ir 2 Kar 14, 9 (žr. irgi 2 Kr 25, 18). Nors tai tėra vos lašas jūroje, Biblijoje taip pat esama padrikų pasakos motyvų. Vieną iš jų reprezentuoja kalbos dovaną turintys gyvūnai. Ryškiausi pavyzdžiai - Edeno sodo žaltys ir žynio Balaamo asilė: „O žaltys buvo suktesnis už visus kitus laukinius gyvulius, kuriuos VIEŠPATS Dievas buvo padaręs. Jis paklausė moterį: „Ar tikrai Dievas sakė: ‘Nevalgykite nuo jokio medžio sode!’?““ (Pr 3, 1); „Bet asilė Balaamui tarė: „Štai ar aš nesu tavo asilė, ant kurios jodinėjai visą savo gyvenimą lig šios dienos? Argi esu taip pasielgusi su tavimi kada nors anksčiau?“ - „Ne“, - jis atsakė.“ (Sk 22, 30)

Žuvies simbolika Biblijoje ir pasakose

Pasakose žuvis vaidina gana svarbų vaidmenį. Aiškų, yra ir kitokių, kaip antai žuvies motyvas, kurio hermeneutinė reikšmė plačiau aptariama. Šiame straipsnyje, savaime suprantama, neįmanoma išsamiai nei pristatyti, nei aptarti visų epizodų, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su žuvimi. Tad bus stabtelta tik prie vieno - vadinamojo duonos padauginimo pasakojimo. Apie tai Naujajame Testamente galima perskaityti įvairiose vietose. Viena jų yra, pavyzdžiui, evangelijos pagal Matą ištrauka (14, 13-21). Jėzus Kristus daugindamas duoną padaugino ir žuvį. Tačiau, kaip tai jau galima suprasti iš šios perikopės pavadinimo, žuvies padauginimas nustumiamas į antrą planą, nors ji čia atlieka labai svarbią simbolinę funkciją.

Žuvis kaip naujos pradžios ženklas: Kai kuriose pasakose susitikimas su žuvimi paženklina naujojo etapo pradžią tam tikro herojaus gyvenime. Taip atsitinka, pavyzdžiui, rusų pasakoje „Jemelia kvailys ir lydeka“. Jemelia visiškai netikėtai pagauna lydeką. Ji moka žmogiškai kalbėti, tad prašo pasigailėjimo, o už tai pažada išpildyti visus jo norus. Jemelia sutinka. Nuo šios akimirkos jo gyvenimas visiškai pasikeičia.

Žuvis kaip naujos gyvybės šaltinis: Tai irgi gana populiarus pasakų motyvas. Pasakų pasaulyje gyvybės pradžia nebuvo siejama su lytiniu herojų gyvenimu. Jose pastojama dėl kitokių priežasčių. Viena jų - žuvies valgymas. Aišku, ne kiekvienos, bet tik tam tikros rūšies. Kai kuriose pasakose moters nevaisingumo problema yra pašalinama kaip tik žuvies pagalba. Vyras turi tą žuvį pagauti arba nusipirkti, o moteris - suvalgyti. Kartais pastoja ne tik nevaisinga vyro žmona, bet ir tarnaitė, ruošianti žuvį valgymui.

Turint visą šitą informaciją omenyje, galima visiškai kitaip pažvelgti į žuvies motyvą duonos padauginimo pasakojime. Tai nėra joks atsitiktinis naratyvo elementas arba koks nors nereikšmingas jo papildymas. Jis atlieka labai svarbią funkciją. Taip parodoma, kad su duonos ir žuvies padauginimu prasideda kiekybiškai naujas etapas Jėzaus Kristaus, apaštalų ir žmonių santykyje. Jie pradeda Jame matyti pranašą, nori paskelbti karaliumi etc. O ženklina šį lūžį įpintas į pasakojimą žuvies motyvas.

„Fabergé“ kiaušiniai: meno ir prabangos viršūnė

„Fabergé“ kiaušiniai - tai garsioji rusų juvelyro Peter Carl Fabergé firmos juvelyrinių dirbinių kolekcija. Šių brangių dirbinių serija buvo kuriama nuo 1885 iki 1917 metų Rusijos imperatoriaus šeimai ir privatiems kolekcioninkams. Juvelyras Peter Carl Fabergé gimė 1846 metais žinomoje Baltijos-Vokietijos juvelyro Gustavo Fabergé ir danės Šarlotės Jungstedt šeimoje. 1870 metais jis vedė Augustą Julia Jacobs ir persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą. Dar po dvylikos metų - 1882 m. P. Carl Fabergé perėmė tėvo juvelyrikos verslą.

Štai keletas žymiausių „Fabergé“ kiaušinių:

Paskutinis Fabergé kolekcijos kiaušinis buvo pradėtas gaminti 1917 metais, tačiau dėl prasidėjusios Rusijos revoliucijos nebuvo baigtas. Didžiausia kiaušinių dalis yra saugoma Rusijoje - 10 saugoma Kremliaus arsenale, 9 - Viktoro Vekselbergo įkurtame Fabergé muziejuje Sankt Peterburge. 3 kiaušinius yra įsigijusi karališkoji Jungtinės Karalystės šeima ir saugo asmeninėje kolekcijoje.

Kiaušiniai kasdienybėje: klasifikavimas ir laikymas

Kiaušiniai yra vienas geriausių maisto produktų. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės kiaušinių lukštas ir po juo esanti odelė - švarūs, nepažeisti, baltymas - švarus ir skaidrus. Pašalinis kvapas ir pašalinės medžiagos - neleistinos. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo.

Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu jie neatitinka A klasei keliamų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui.

A klasės kiaušiniai skirstomi ir į svorio kategorijas:

• XL - labai dideli (73 g ir didesni)
• L - dideli (63-73 g)
• M - vidutiniai (53-63 g)
• S - maži (iki 53 g)

Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuočių. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius.

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kur laikomos dedeklės vištos. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turi ženklą LT. Ženklinimo išimtys taikomos tik smulkiems ūkininkams, savo ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų.

Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais lesinamos vištos. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti ir mikrobai gali greičiau patekti į kiaušinio vidų. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius. Gerai išvirtus kiaušinius reikia laikyti šaldytuve.

Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.

tags: #pasaka #apie #kiausini

• Optimalus kraujo lygis po gimdymo
• Priežastys ir patarimai tėvams dėl vaiko agresijos
• Valdžios vartai naujagimiui
• Kūdikių virškinimo sistemos vystymasis ir pralaidaus žarnyno rizika
• Kodėl verta rinktis lipdukus vaikiškiems drabužiams