ŽIV poveikis nėščiosioms
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui.
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)
ŽIV yra žmogaus imunodeficito virusas. Jis priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais (lot. lenti - „lėtas“), nes vystosi lėtai, todėl ŽIV užsikrėtęs žmogus gali kelerius metus nejausti jokių simptomų. ŽIV sukelia AIDS (angl. Acquired immune deficiency Syndrome), įgytą imuninės sistemos nusilpimo sindromą. Virusas, patekęs į organizmą, naikina T limfocitus. T limfocitų apvalkalėlyje yra receptorių CD4, todėl jie vadinami CD4 ląstelėmis arba T helperiais. CD4-T ląstelės yra baltųjų kraujo kūnelių grupė, kovojanti su infekcija. ŽIV užkrečia žmogaus CD4 ląsteles ir naudojasi jomis kurdamas savo kopijas (dauginasi jose). ŽIV infekuoto žmogaus organizme CD4 ląstelės naikinamos.
ŽIV liga yra sukeliama žmogaus imunodeficito viruso. Jis priklauso retrovirusų grupei. Lietuvoje vyrauja ŽIV 1 tipas.
ŽIV liga ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas. AIDS - įgytas imuninės sistemos nusilpimo sindromas, yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. ŽIV infekuotas žmogus gali nesijausti ligotas. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV pažeidžia imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis. Organizmą puola įvairių ligų sukėlėjai ir žmogus suserga įvairiomis ligomis: plaučių uždegimu, meningitu, tuberkulioze, vėžiu ir pan.
Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra atlikti tyrimus. Jie dažniausiai atliekami paėmus kraujo iš venos mėginį. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, bet praėjus 3-4 savaitėms ar net 6 mėnesiams. Laikotarpis nuo užsikrėtimo iki antikūnų atsiradimo vadinamas inkubaciniu arba „lango“ laikotarpiu.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, rekomenduojama ištirti visas nėščias moteris, ar neužsikrėtusios ŽIV, 2 kartus: pirmo apsilankymo metu bei 32 nėštumo savaitę.
CD4 ląstelių skaičius yra žmogaus imuninės sistemos stiprumo matas. Kai ŽIV naikina CD4 ląsteles, imuninė sistema silpsta. Nustačius CD4 ląstelių skaičių, galima nustatyti ŽIV ligos stadiją ir prognozuoti galimas komplikacijas. Kuo mažiau CD4 ląstelių, tuo liga labiau progresavusi. CD4 ląstelių skaičius nustatomas laboratorijoje iš kraujo mėginio.
Viruso koncentracija - tai ŽIV kopijų kiekis kraujyje (tiriama viruso RNR). Žmonės, kurių organizme viruso koncentracija didelė, greičiau suserga AIDS.
Jei ŽIV tyrimo rezultatai teigiami, vadinasi, kraujyje rasta ŽIV antikūnų. Tyrimas kartojamas, atliekami kiti diagnozę patvirtinantys ar atmetantys tyrimai.
ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinių vaistų derinių. Paskyrus gydymą, medikamentų tenka vartoti iki gyvenimo pabaigos. Jei iki nėštumo antiretrovirusinių medikamentų vartoti dar nereikėjo, nėštumo metu gydymas pradedamas, kad sumažintų vaiko užkrėtimo riziką.
Vaistai gali sukelti virškinimo sutrikimus, išbėrimą, nuovargį, karščiavimą, dusulį, nėščiųjų diabetą. Veikia kepenų fermentų funkciją, ypač jei skiriamas kombinuotasis gydymas. Reikalingi reguliarūs kepenų fermentų tyrimai. Kai kurie vaistai mažina geležies kiekį kraujyje (pasireiškia mažakraujystė), todėl gali tekti papildomai vartoti geležies preparatų.
Moteris, užsikrėtusi ŽIV, gali saugiai vartoti vaistų, nes jų tikslas-apsaugoti vaisių nuo užkrėtimo ŽIV. Medikamentus, kurių galima saugiai vartoti, skiria specialistas.
ŽIV plitimo būdai
ŽIV plinta trimis būdais:
- Per lytinius santykius.
- Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
- ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.
ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.
ŽIV poveikis nėštumui, vaisiui ir kūdikiui
ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant.
Didelė rizika, kad ji užkrės savo kūdikį. Gimdymo metu tęsiamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais. Taip pat rekomenduojama zidovudino infuzija nuo gimdymo pradžios iki tol, kol bus užspausta virkštelė. Naujagimiui antiretrovirusinių vaistų pradedama leisti per 4 valandas nuo gimimo.
Nėštumo metu ŽIV profilaktikos priemonės apima antiretrovirusinių vaistų vartojimą nėštumo ir gimdymo metu, tinkamai parinktą gimdymo taktiką (atsižvelgiant į tyrimus gali būti taikoma Cezario pjūvio operacija), naujagimiui kuo greičiau taikomą prevencinį gydymą bei rekomendacijos nežindyti kūdikio.
Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Taikomos profilaktikos priemonės ŽIV perdavimo iš motinos vaikui tikimybę sumažina iki 2 proc.
Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji. Pagal Lietuvoje galiojančią nėščiųjų sveikatos tikrinimo tvarką, numatytas visoms nėščiosioms tyrimas dėl ŽIV infekcijos du kartus - pirmo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę arba tarp 29-40 nėštumo savaitės.
ŽIV prevencija ir gydymas nėštumo metu
ŽIV prevencijos priemonės apima prezervatyvų naudojimą, dalyvavimą adatų ir švirkštų keitimo programose, gydymąsi nuo priklausomybės švirkščiamiesiems narkotikams.
Lietuvoje ŽIV infekcijos pirmine prevencija tarp nėščiųjų rūpinasi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai ir akušeriai ginekologai, prižiūrintys nėščiąsias ambulatoriškai (poliklinikose, konsultacijose, šeimos gydytojų centruose, klinikose ir kt.).
Tyrimui atlikti imamas kapiliarinis kraujas (iš piršto), naudojamos vienkartinės priemonės, jo patikimumas - 99,96 proc. Greitasis ŽIV testas nustato ŽIV antikūnus organizme, kurie aptinkami praėjus 3 - 4 savaitėms nuo galimo užsikrėtimo.
Jei ŽIV tyrimo rezultatai teigiami, vadinasi, kraujyje rasta ŽIV antikūnų. Tyrimas kartojamas, atliekami kiti diagnozę patvirtinantys ar atmetantys tyrimai.
Kai diagnozė patvirtinama AIDS centre, gydymą skiria infektologas. Vartojami antiretrovirusiniai preparatai ir jų deriniai. Antiretrovirusinė terapija sumažina perinatalinės infekcijos riziką iki 50 proc., nes stabdo virusų dauginimąsi, mažina virusų kopijų skaičių.
Gydyti pradedama antruoju nėštumo trimestru ir gydoma iki gimdymo. Planinis gimdymas rekomenduojamas per cezario pjūvio operaciją 38-ąją nėštumo savaitę. Gimdymo pradžioje makštis plaunama chlorheksidino tirpalu, į veną lašinama 2mg/kg zidovudino. Būtina paties medicinos personalo, prižiūrinčio tokią moterį, apsauga - kaukės, pirštinės, akiniai. Vengiama invazinių procedūrų gimdymo metu.
Naujagimis maitinamas dirbtiniais mišiniais ir 6 savaites gydomas antiretrovirusiniais vaistais. Gydyti pradedama 8-12val. po gimimo.
ŽIV profilaktikos tikslais šiuo virusu užsikrėtusioms moterims rekomenduojama nežindyti savo kūdikių ir motinos pieną keisti dirbtiniais pieno mišiniais.
Kaip atsikratyti mielių infekcijos nėštumo metu
Statistika Lietuvoje
2017 metais Lietuvoje ŽIV infekcija nustatyta keturioms nėščiosioms. Trims - nėščiųjų sveikatos patikros metu, viena moteris nėščiųjų patikroje nesilankė ir jai infekcija išaiškinta pavėluotai, t.y. atvykus gimdyti. Visos šios moterys anksčiau dėl ŽIV nesitikrino ir nežinojo, kad yra infekuotos žmogaus imunodeficito virusu, t.y. ŽIV nustatyta pirmą kartą.
2016 metais per nėščiųjų sveikatos patikrą buvo nustos 9 ŽIV užsikrėtusios nėščiosios - dvigubai daugiau nei pernai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma užsikrėtusių ŽIV nėščiųjų tariamu ŽIV infekcijos šaltiniu nurodo sutuoktinį ar sugyventinį.
Iš viso pernai išaiškinti 43 nauji ŽIV infekcijos atvejai moterims ir 220 vyrų.
Iki 2018 sausio 1d. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, nėščiųjų tyrimai dėl ŽIV yra atliekami valstybės lėšomis.
Kasmet vidutiniškai nustatoma apie septynias ŽIV užsikrėtusias nėščiąsias (nauji atvejai).
Aktyvus perinatalinio ŽIV perdavimo profilaktikos metodų taikymas Lietuvoje leido pristabdyti ŽIV perdavimą iš motinos vaikui - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruoti penki ŽIV infekuoti vaikai. Latvijoje - 63, Estijoje - 51.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29-40-ąją nėštumo savaitę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
