Nuolatiniai dantys dažniausiai pradeda dygti 5-6 metų vaikams, ir visi nuolatiniai dantys (išskyrus protinius dantis) turėtų būti burnoje iki 13 metų. Tačiau kai kuriems vaikams nuolatiniai dantys nedygsta tuo pačiu metu kaip bendraamžiams arba visai nepasirodo. Pastebėjus, kad vaikui vėluoja ar visiškai neišdygsta viršutiniai kandžiai, svarbu laiku kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnozė ir gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

Nuolatinių dantų, ypač viršutinių kandžių, dygimo sutrikimai gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Svarbu jas identifikuoti, kad būtų galima parinkti tinkamą gydymą.
Kai kuriems vaikams tiesiog genetiškai nulemta, kad dantys dygsta vėliau. Tokiems vaikams vėliau kalasi ir pieniniai, ir nuolatiniai dantys. Tai yra normalus reiškinys, jei nėra kitų dygimo sutrikimų. Profesionalūs specialistai, individualiai įvertinę situaciją, suteiks visą naudingą informaciją ir, jeigu prireiks, aptars reikalingų procedūrų eigą.
Labai dažnai vietos dantų lanke trūkumas atsiranda tada, kai pieninis dantis buvo pašalintas (pvz., dėl pieninio danties supūliavimo) prieš fiziologinį danties iškritimo laiką. Tada į atsiradusį pašalinto danties tarpą pasislenka gretimi dantys ir nelieka vietos nuolatiniam dančiui išdygti.

Nuolatinis dantis gali ir neišdygti, jei kaule nėra jo užuomazgos, t.y., nėra susiformavusio nuolatinio danties. Dažniausiai nebūna viršutinių antrųjų kandžių užuomazgų ir apatinio žandikaulio antrųjų kaplių užuomazgų. Šią būklę galima patvirtinti atlikus rentgeno nuotrauką.
Per anksti netekus pieninio danties, gali susiformuoti sustorėjęs alveolinės ataugos (kaulo) sluoksnis arba sustorėti dantena. Tokiu atveju nuolatiniam dančiui „pasunkėja“ dygimas, nes jam sunkiau prasiskverbti pro tankesnius audinius.
Kai kurie vaikai turi papildomą dantį kaule, kuris blokuoja nuolatinio danties dygimą. Dažniausiai papildomas dantis yra prie centrinių viršutinių kandžių. Toks dantis, žinomas kaip mezenas, gali visiškai užkirsti kelią nuolatinio danties dygimui arba nukreipti jį netaisyklinga linkme.
Netaisyklingai susiformavęs dantų sąkandis paprastai siejamas su kreivais dantimis ir estetiškai nepatrauklia išvaizda. Visgi, tai ne vienintelės problemos, kurias gali sukelti toks sutrikimas. Ilgai negydomas netaisyklingas sąkandis gali sukelti rimtesnių pasekmių.
Gali būti sunku išsižioti, kąsti ir kramtyti maistą. Netaisyklingas sąkandis trukdo tinkamai sukramtyti maistą, o tai gali paskatinti virškinamojo trakto sutrikimus.
Kreivi dantys nesuteikia tinkamos atramos, todėl netolygiai pasiskirsto kramtymo krūvis. Dėl šios priežasties kreivų dantų nudilimas gali būti greitesnis. Dylant dantims plonėja danties nervą dengiantis kietųjų audinių sluoksnis, kuriam pranykus gali atsirasti nemalonus dantų jautrumas.

Neaiški kalba, gali būti sunku taisyklingai ištarti žodžius, ypač jei viršutiniai kandžiai yra svarbūs garsų formavimui.
Dėl nuolatinės apkrovos gali išsivystyti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) skausmas, maudimas ar traškėjimas. Ilgainiui gali pasireikšti žandikaulio smilkinio sąnario patologija - ūžimas ausyse, traškėjimas, o pažengus būklei - ribotas išsižiojimas.
Atsiradus bent vienam ar keliems simptomams, natūralu, kad suprastėja ir paciento emocinė būsena. Tad, jeigu susidūrėte su kažkuriuo iš šių simptomų, nedvejodami kreipkitės į specialistus, kurie, įvertinę Jūsų situaciją, paskirs efektyviausią gydymą.
Diagnozavus netaisyklingą sąkandį ar dantų dygimo sutrikimus, būtina nedelsti ir kreiptis į profesionalią gydymo įstaigą. Konsultacijai pas specialistą vaikus jau galima atvesti išdygus pirmiesiems nuolatiniams dantukams arba maždaug 7-10 metų amžiaus.
Priklausomai nuo individualios būklės, gydymas gali skirtis. Gydymas kapomis įprastai būna trumpesnis nei breketais, tačiau esant sudėtingesnei būklei jis gali būti ne toks veiksmingas. Netaisyklingam sąkandžiui koreguoti paprastai naudojami breketai arba kapos.
Esant parafunkcijai, reikalingos terapinės priemonės, kurios stabilizuotų okliuziją (sukandimą) ir tolygiai paskirstytų kramtymo krūvį. Kai kurie žmonės baiminasi, kad tokios priemonės gali pakenkti dantims. Tačiau laikantis pagrindinių burnos higienos ir ortodontinių aparatų priežiūros taisyklių, taip tikrai nenutiks.

Ortodontinio gydymo trukmė gali būti skirtinga, priklausomai nuo paciento amžiaus, būklės ir pasirinktų gydymo priemonių. 9-13 metų vaikams dantų tiesinimas dažniausiai užtrunka maždaug pusantrų metų. Vyresniems jaunuoliams gydymas trunka apie 1-2 metus, o suaugusiems - maždaug 1-3 metus. Konsultuojantis su ortodontu, galima sužinoti, koks gydymo metodas būtų tinkamiausias ir kiek maždaug užtruktų visas procesas.
Norint užkirsti kelią sąkandžio defektų progresavimui ir išlaikyti sveiką burnos ertmę, labai svarbi kasdienė burnos higiena ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą.
Kiekvieną dantį reikia valyti atskirai vieno danties šepetėliu, pasta ir tarpdančių siūlu, o jeigu burnos higienistas paskyrė, reikėtų naudoti ir tarpdančių šepetėlį. Profesionaliai burnos ertmės higienos procedūrai pas burnos higienistą turėtumėte apsilankyti ne rečiau kaip kartą per metus.
Be abejo, labai svarbi ir sveika, pilnavertė mityba, saikingas rūgščių produktų vartojimas. Patyrę specialistai, individualiai įvertinę situaciją, suteiks visą naudingą informaciją ir, jeigu prireiks, aptars reikalingų procedūrų eigą.
tags: #pas #kudiki #neisdygo #virsutiniai #kandziai